rasa budbergytė

Šios savaitės žmogus – Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, kuri nebijodama nei įtakingų asmenų, nei užsieniečių, nei šešėlinių struktūrų ėmėsi tirti skandalingiausius šalies projektus. - Anksčiau jūs dirbote vidaus reikalų ministro sekretore, vėliau šį darbą iškeitėte į darbą Valstybės kontrolėje. Kas jus paskatino pakeisti tarnybą? - paklausė „Respublika“ R. Budbergytės.

Viešojoje erdvėje vis plačiau aptarinėjama, ar visuotinio taupymo vajaus metu valdžios sprendimas net už 191,5 mln. litų įsigyti du laivus-minų medžiotojus buvo pamatuotas. Ar visgi tai yra eilinė proga ištratinti mokesčių mokėtojų pinigus? Aistras kaitina ir žinios, kad estai bei latviai panašaus amžiaus laivus įsigis kone už dvigubai mažesnę kainą.

Įvertinus, kaip Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo sistema, Valstybės kontrolei kilo abejonių, ar valstybės ištekliai šioje srityje naudojami tinkamai. Auditorių nuomone, sukurta pernelyg sudėtinga pajėgų telkimo ekstremaliai situacijai likviduoti tvarka.

Po „Respublikos“ publikacijos apie mįslingą dviejų Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) laivų įsigijimo už 191,5 mln. litų istoriją, Valstybės kontrolės auditoriai ir Seimo Audito komitetas domėsis, kaip ir kam buvo išleisti šimtai mokesčių mokėtojų milijonų.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė žada paskubinti valstybės investicijų programų auditą. Šiemet kontrolierių akiratyje yra ir Tūkstantmečio programa su Valdovų rūmais bei projektu „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS). Valstybės investicinių programų auditą Valstybės kontrolė (VK) buvo numačiusi atlikti šių metų trečiąjį ketvirtį. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas antradienį žurnalistams sakė paprašęs paskubinti šį auditą.

Pasigirsta nuomonių, kad moratoriumą reikėtų skelbti ne tik daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms abejotinoms programoms, bet ir kai kuriai sveikatos sistemos institucijų veiklai. Pernai Valstybės kontrolė (VK), atlikusi sveikatos priežiūros srityje kelis tyrimus, konstatavo - lėšos, kurių ir taip labai trūksta, naudojamos neefektyviai.

Tarnautojai ir teisėjai įsitikinę, kad valdžios polėkis nurėžti dalį jų atlyginimo neišspręs finansinių valstybės problemų. „Taupysim!“ - griežtai pareiškė premjeras Andrius Kubilius ir savo patarėjus pamalonino 20 proc. algų priedais. „Taupysim!“ - į krūtinę mušėsi Seimo nariai ir girgždėdami, tylomis keiksnodami Konstitucinį Teismą, nusprendusį, kad sunkmečiu gali „pabadauti“ ir politikai, savo atlyginimus susimažino 15 procentų.

Valstybės kontrolė netrukus pradės Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos auditą, liepą imsis Operos ir baleto teatro audito, šiemet dar planuojama pradėti ir Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą. Apie tai valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė trečiadienį informavo Seimo Audito komiteto narius. Pasak jos, į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos auditą įeina ir Valdovų rūmų atstatymo bei Vilniaus kultūros sostinės programos auditai.

Seimo Antikorupcijos komisija nutarė pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ (VEKS) veiklos. Komisija ketina inicijuoti Valstybės kontrolės (VK) auditą, kuris turėtų įvertinti programos 2008 metų finansus. VK Komunikacijos departamento laikinoji direktorė Orijana Jakimauskienė BNS trečiadienį sakė, kad kontrolė yra suplanavusi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos, į kurią įeina „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ programa, auditą.

Valstybei priklausančio turto bendra balansinė vertė, 2007-aisiais viršijusi 200 mlrd. litų, neparodo turto tikrosios rinkos vertės, teigia Valstybės kontrolė. „Kasmet teikdami išvadas dėl valstybės turto ataskaitų konstatuojame, kad jos parengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau visuomet pažymime, kad jos neparodo tikslios ir teisingos valstybės turto finansinės būklės“, - pranešime spaudai sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarka stringa, paskelbė ją vertinusi Valstybės kontrolė. Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad pagalba organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai, rašoma Valstybės kontrolės antradienį išplatintame pranešime. Pasak R.Budbergytės, ši gyvybiškai svarbi paslauga kainuoja nemažai.

Valstybės kontrolė nusprendė, kad metalo apdirbimas, staklių gamyba ir panaši veikla, kuria užsiima Vidaus reikalų ministerija (VRM), yra valstybinei institucijai nebūdinga funkcija, – rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Dauguma žmonių įsitikino, jog VRM yra sukurta tam, kad rūpintųsi vidaus reikalų sistema, viešuoju saugumu, viešuoju administravimu ir panašiais dalykais.

Valstybės kontrolė siūlo Vidaus reikalų ministerijai atsisakyti kai kurių jos valdomų įmonių, kurios atlieka valstybei nebūdingas funkcijas, kontrolės.

Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus kasmet į sąvartynus buvo išvežama 93 proc. buitinių atliekų, nors valstybė yra numačiusi, kad iki 2013 metų bent pusė atliekų būtų perdirbta ar kitaip panaudota. Tokią išvadą Valstybės kontrolė (VK) pateikia įvertinusi atlikto audito, kaip Lietuvos savivaldybės organizuoja ir kontroliuoja buitinių atliekų tvarkymą, rezultatus.

Valstybės kontrolė nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, ar teisėtai panaudotos lėšos kuriant nacionalinę elektroninės sveikatos sistemą (NESS), rašo „Respublika“. Praėjusių metų pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl galimos korupcijos kuriant NESS kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau ši vis dar nėra priėmusi jokio sprendimo.

Valstybės kontrolės teigimu, Vyriausybė įgyvendino ne visas kontrolierių rekomendacijas dėl viešųjų įstaigų valdymo. „Šiandien vis dar nėra reglamentuotas darbo užmokesčio klausimas viešosiose įstaigose, kurios didžiąją dalį lėšų gauna iš valstybės biudžeto. Todėl išlieka rizika, kad valstybės lėšos ir toliau gali būti naudojamos netaupiai.

Valstybės kontrolė įvertino, ar teisėtai ir efektyviai panaudotos PHARE programoje numatytos lėšos, kurios buvo skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Tam tikslui buvo numatyta beveik 17 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį suteikė Europos Komisija. Už šias lėšas turėjo būti plėtojama pramoninė ir komercinė infrastruktūra, siekiant pritraukti „pliko lauko" investuotojus.

„Vakaro žinios“ paskelbė skolas visuomenei perleidusias bendroves. Jos sėkmingai bankrutavo, bet dauguma vėl sėkmingai veikia. Akcininkus ir direktorius valstybė įslaptino, kaip ir atleido nuo skolų. Bet „nelaimėlius“ pažinsite: gal pas juos dirbote ar šalia gyvenate. Sutikę pasakykite AČIŪ, kad kiekvienas jūsų šeimos narys tapo skolingas 4564 litus.

Valstybės kontrolė apibendrino devyniose apskričių viršininkų administracijose atliktų finansinių ir teisėtumo auditų rezultatus. Praėjusiais metais jos panaudojo daugiau kaip 622 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė sako, kad administracijų vadovai geranoriškai reagavo į rekomendacijas – dauguma klaidų ir neatitikimų ištaisyta audito metu iki finansinių metų pabaigos arba numatytos priemonės rekomendacijoms įgyvendinti.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pripažinta šių metų geriausio valstybės tarnautojo konkurso, kurį organizuoja savaitraštis „Veidas“, nugalėtoja. Ji aplenkė antroje vietoje likusį 2007-ųjų geriausiu valstybės tarnautoju pripažintą Vyriausybės kanclerį Valdemarą Sarapiną ir trečią vietą užėmusį Ūkio ministerijos valstybės sekretorių Gediminą Miškinį.

Prezidentūroje trečiadienį susirinkę specialistai išsiskirstė neradę bendros kalbos dėl Kuršių nerijos ateities. Prezidentas Valdas Adamkus, savo ruožtu, šaukiasi valstybės kontrolierių pagalbos sprendžiant konfliktus Kuršių nerijoje. Nors trečiadienį vykusios diskusijos dalyviai tikino, kad susirinkę pas šalies vadovą įvairių institucijų atstovai nuomones dėstė ramiai, susitaikymo tarp aplinkosaugininkų ir valdininkų nematyti.

Valstybės kontrolė įvertino, kaip šalyje formuojamos ir vykdomos darbo rinkos politikos priemonės ir kaip panaudojamos šiam tikslui skiriamos lėšos. Nors Lietuvoje sukurta darbo rinkos politikos teisinė bazė ir institucinė struktūra, įgyvendinama nemažai aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, yra ir pakankamai spręstinų problemų.

Švietimo sistemos pertvara Lietuvoje vykdoma nenuosekliai, todėl iki šiol nesuformuotas optimalus bendrojo lavinimo mokyklų, kolegijų, universitetų, kitų švietimo įstaigų tinklas ir infrastruktūra, joms skiriama nepakankamai lėšų, stinga pastangų mokymo kokybei gerinti. Tai nustatyta Valstybės kontrolei atlikus auditą, kurio metu vertinta švietimo sistemos reformos eiga.

Valstybės kontrolės nuomone, Lietuvoje dar nesukurta efektyvi inovacijų skatinimo sistema, mažai investuojama į mokslinę, eksperimentinę ir inovacinę veiklą. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui. Tokią išvadą pateikė valstybiniai auditoriai, įvertinę inovacijų plėtrą šalyje. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pažymėjo, kad Lietuvos siekis iki 2010 metų išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai padidinti iki 2 proc.

Valstybės saugumo departamento (VSD) finansinis auditas atskleidė, kad buvusiam departamento vadovui Arvydui Pociui paliekant tarnybą jam apskaičiuota didesnė nei priklauso pensija. Kaip teigia „Lietuvos žinios“, šią savaitę Valstybės kontrolė, baigusi VSD 2007 metų finansinį auditą, be kita ko, nustatė, kad buvusiam VSD vadovui A.Pociui buvo apskaičiuota 426 litais didesnė nei priklausė mėnesio pareigūno pensija. Departamentui jau nurodyta ištaisyti klaidą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) netinkamai išnaudoja Nacionalinei elektroninės sveikatos informacinei sistemai kurti skirtas lėšas. Tai nustatė Valstybės kontrolė, įvertinusi SAM valdomų informacinių sistemų valdymą ir Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos kūrimą.

Prieš ketverius metus neslėpusi ambicijų dar kartą varžytis dėl prezidento kėdės, dabar pas socialdemokratus nutūpusi Vilija Blinkevičiūtė tvirtina save įsivaizduojanti tik kaip socialinės srities darbininkę, rašo „Lietuvos žinios“ Dvidešimt penkeri metai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, beveik aštuoneri jų - ministrės poste. Pakankamas laikas, kad žmogus imtų tapatintis su einamomis pareigomis. „Kiekvienas mūsų turi dirbti tą darbą, kurį išmano.

Iniciatyvos atskleidžiant, kokio dydžio yra valstybės pareigūnų algos, ėmėsi įstatymų sargai - Policijos departamentas pradėjo viešai skelbti pareigūnų atlyginimus nuo patrulio iki generalinio komisaro. Policijos policijos departamento interneto svetainėje www.policija.lt nuo ketvirtadienio galima sužinoti visų policijos sistemos darbuotojų darbo užmokesčius.

Partijų finansų kontrolė rudenį vyksiančių parlamento rinkimų metu veikiausiai bus pašlijusi, nes politikai gali nespėti priimti reikiamų įstatymų, o Valstybės kontrolė skelbia nespėsianti pasiruošti įgyvendinti papildomai priskiriamų funkcijų.

Valstybės kontrolierė mano, kad visuomenė turi teisę žinoti, kiek uždirba politikai ir kiti valstybės pareigūnai, todėl jų atlyginimai turi būti skelbiami viešai. „Visi atlyginimai turi būti vieši, ar tai būtų biudžetinių įstaigų, ar valstybės pareigūnų, politikų. Jie turi būti vieši, visa visuomenė turi teisę žinoti, nes iš biudžeto mokami tie atlyginimai“, - sakė Rasa Budbergytė, pranešė Lietuvos radijas.

Valstybės kontrolė nustatė, kad ministerijos ir kitos biudžetinės institucijos už pinigus teikia daugybę joms nebūdingų paslaugų: nuomoja pirtis ir kavines, plauna ir saugo automobilius. Pavyzdžiui, policija, teikdama saugos tarnybų paslaugas, uždirba 25 mln. Lt. Vyriausybės kancleris sako, kad šios paslaugos bus peržiūrėtos ir galbūt nutrauktos teikti. Jei galvojate, kad Krašto apsaugos ministerija rūpinasi tik krašto apsauga, klystate.

Valstybės kontrolė įvertino, kaip savivaldybės vykdo joms patikėtą valstybinę funkciją – vaiko teisių apsaugą, pranešė Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba. Šiai funkcijai atlikti savivaldybės kasmet iš valstybės biudžeto gauna tikslines dotacijas: 2006 metais – 11,5 mln. Lt, o 2007 – 13,5 mln. Lt.

Valstybės kontrolė savo iniciatyva neketina audituoti prieštaringai vertinamos nacionalinio investuotojo steigimo sutarties, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis Seime vyksta audringi mūšiai, rašo „Lietuvos žinios”.Vis dėlto, jei parlamentas, kuris pagal įstatymą Valstybės kontrolei gali pavesti atlikti net neplaninį auditą, nuspręs, kad "liūto" patikrinimas būtinas, kontrolieriai pasirengę imtis šio darbo.

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pristatė 2008 metų valstybinio audito programą. „Valstybės kontrolė – institucija, reaguojanti į valstybės ir visuomenės gyvenimo aktualijas, siekianti ne tik identifikuoti problemas, bet ir pasiūlyti jų sprendimo būdų.

Pirmadienį oficialiai paskelbtos politikų ir valdininkų 2006 metų turto deklaracijos rodo, kad Seime yra 33 milijonieriai, tai yra tiek pat, kaip ir 2005-aisiais.Darbo partijos nario Antano Boso turtais niekas negalėtų pasigirti ne tik Seime, bet ir apskritai Lietuvos politinėje padangėje. Jis deklaravo turįs beveik 63 mln.

Trečiadienį prezidentas Valdas Adamkus surengė pasitarimą dėl Seimo priimto Atominės elektrinės įstatymo.Susitikime kalbėta apie galimas rizikas statant atominę elektrinę ir įgyvendinant elektros tinklų projektus. Lietuvos vadovas mano, kad susitikime išsakytos specialistų nuomonės bus naudingos Vyriausybei, kuriai tenka didelė atsakomybė už šio projekto įgyvendinimą ir jo skaidrumą.Prezidentas patvirtino nuosekliai pasisakęs dėl modernaus Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos.

Atlikusi sisteminį auditą Valstybės kontrolė nustatė, kad šalyje nėra vieningos ir efektyvios asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo sistemos. Audito metu buvo vertinama, kaip gydymo įstaigų steigėjai, teritorinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerija kuria šią sistemą.

Seimo Audito komitete ketvirtadienį lankėsi Nyderlandų Aukščiausios audito institucijos prezidentė Saskia Stuiveling, kartu su ja atvyko šios institucijos generalinis sekretorius Mauritsas de Brauvas (Maurits de Brauw). Susitikime taip pat dalyvavo Nyderlandų ambasadorė Lietuvoje Annemieke Ruigrok bei valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius. Šiandien Seime rengiama diskusija apie ES lėšų įsisavinimą. Europos Komisarė D.Grybauskaitė yra kritikavusi šalies valdžią dėl lėtų įsisavinimo tempų. Rasa Budbergytė Valstybės kontrolierė yra iškėlusi lėšų įsisavinimo efektyvumo problemą.

Valstybės kontrolė įvertino studijų universitetuose organizavimą ir jiems skirtų lėšų panaudojimą. Audito metu nustatyta, kad per praėjusius metus kiekvienam studentui teko po 5,42 tūkst. Lt, arba pusantro karto daugiau negu prieš penkerius metus. Tačiau iš valstybės biudžeto studijoms organizuoti skiriama tik apie pusę universitetams reikalingų lėšų, rašoma pranešime spaudai.

„Jie kritikuoja visai ne ten, kur reikia. Manau, kad jiems stinga nuoseklaus darbo. Kur opozicijos politikai mūsų vyriausybės posėdžiuose? Jų aš jau senai nematau. Kaip gali kritikuoti vyriausybės darbą, jeigu nesi su juo susipažinęs? “ – šiandien per „Žinių radijo“ laidą kalbėjo premjeras G. Kirkilas.Šiandien Seime rengiama diskusija dėl Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, tempų, kokybės.

Valstybės kontrolė įvertino, kaip Ūkio ir Aplinkos ministerijos įgyvendina prieš trejus metus atliktų auditų rekomendacijas dėl pavojingų atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir jos efektyvumo didinimo. 2004 metais atliktų auditų metu buvo nustatyta esminių pavojingų atliekų tvarkymo programos trūkumų.

Valstybės kontrolė teigiamai įvertino, kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) 2006 metais administravo žemės ūkiui skirtas Europos Sąjungos lėšas. Audito metu buvo vertinama agentūros vidaus kontrolės procedūros, finansinių dokumentų ir ataskaitų teisingumas, auditorių pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas, pranešė Valstybės kontrolė.Praėjusiaisiais metais NMA paramos gavėjams išmokėjo 1,064 mlrd. Lt.

Penktadienį Lietuvos pašto valdyba patenkino generalinio direktoriaus Jono Šalavėjaus prašymą nuo vasario 5 d. atleisti jį iš šių pareigų, kurias buvo užėmęs daugiau nei dešimt metų.Įmonės vadovo pareigas pavesta laikinai eiti dabartiniam finansų direktoriui Ernestui Vaideliui.Sausio pabaigoje Valstybės kontrolė paskelbė savo įvertinimą, kaip Lietuvos paštas įgyvendina prieš trejus metus atlikto audito rekomendacijas.

Valstybės kontrolė įvertino, kaip Lietuvos paštas įgyvendina prieš trejus metus atlikto audito rekomendacijas dėl naujų pašto paslaugų diegimo, transporto panaudojimo, motorizuoto pašto pristatymo bei kilnojamųjų paštų veiklos. Vertindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovybė nepanaudojo visų galimybių mažinti sąnaudas ir užtikrinti efektyvesnę veiklą. Auditoriai nustatė, kad Lietuvos paštas per trejus metus įdiegė 14 naujų paslaugų.

Daugėjant prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, Valstybės kontrolė įvertino, ar šios mokesčio lengvatos duoda tiesioginę naudą vartotojui, pasakojama Valstybės kontrolės pranešime žiniasklaidai.Dėl PVM lengvatinių tarifų 2005 metais valstybės biudžetas negavo 215 mln. Lt įplaukų. Audito metu nustatyta, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, bet tokias prekes ir paslaugas teikiančios įmonės.

Pagalbos sergantiems priklausomybės ligomis sistema nėra kompleksinė, o prevencinių projektų vykdytojams dažnai trūksta kompetencijos. Tai paskelbė Valstybės kontrolė, atlikusi Narkotikų kontrolės departamento auditą. Valstybės kontrolė vertino, ar efektyviai departamentas įgyvendina Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programą.

Valstybės kontrolė siūlo tobulinti mokinių nemokamo maitinimo organizavimą. Kas šeštas Lietuvos mokinys gauna nemokamus pietus ar pusryčius, tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad jų galimybės yra nelygios, nes vienam moksleiviui skiriama pinigų suma, maitinimo dienų skaičius ir šventiniai produktų paketai priklauso nuo savivaldybės, pranešė Lietuvos radijas.Vienam mokiniui iš nepasiturinčios ar socialinės rizikos šeimos maitinti Trakuose buvo skiriama 3 Lt, arba penktadaliu daugiau nei Šilalėje.

Valstybės kontrolė įvertino moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą ir nustatė, kad nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų nemokamam maitinimui mokyklose iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. Lt. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad iki šiol šių lėšų naudojimas nebuvo pakankamai aiškiai reglamentuotas, todėl savivaldybės mokinių maitinimui skyrė nevienodas pinigų sumas.