rasa budbergytė

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus Liuksemburge. Jo kadencija truks 6 metus. Premjeras Algirdas Butkevičius finansų ministre vietoj Rimanto Šadžiaus siūlys skirti dabartinę Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose Rasą Budbergytę. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 43 parlamentarai. Dabartinės Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose Rasos Budbergytės kadencija baigiasi gegužės mėnesį.

Žinių radijas Europos audito rūmų 8 narių delegacija kartu su Lietuvos atstove Europos audito rūmuose Rasa Budbergyte nuo pirmadienio praleis 3 dienas Lietuvoje. Čia susitiks su valdžios institucijomis, pradedant parlamentu, ministrais, Vyriausybe, baigiant Valstybės kontrole. „Vizito metu susitiksime ir su mūsų centrinio banko valdytoju, taip pat kalbėsime ir su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi apie tai, kokios rizikos ir nauda yra Lietuvai įstojus į eurozoną.

Ketvirtadienį valstybės kontrolierės kadenciją baigianti Rasa Budbergytė dirbdama Europos audito rūmuose žada palaikyti glaudžius ryšius su Lietuvos institucijomis ir informuoti jas apie pažangias audito naujoves ir gerąją praktiką. Naująsias pareigas R. Budbergytė pradės eiti nuo gegužės 1-osios. Atsisveikindama su Valstybės kontrolės darbuotojais R. Budbergytė žadėjo siekti didinti audito poveikį, stiprinti ryšius su nacionalinėmis audito institucijomis.

Valstybės kontrolė paneigė piliečiams į galvas grūdamą mitą, kad sunkmečiu mūsų valdžia tapo itin taupi. Susiveržė diržus. Kartu su pensininkais, bedarbiais ir vaikus auginančiomis mamomis apsikarpė išlaidas. Pasirodo, ne. Sau diržų nesuveržė. Valdžia iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų visai netaupo. Valstybės kontrolė nustatė, kad vien 13 ministerijų, o vėliau 14, nes prisidėjo Energetikos ministerija, per trejus metus ištaškė 70 mln.

Lietuva per 2008 metus panaudojo tik 705 mln. litų arba 2,26 proc. numatytų panaudoti ES struktūrinės paramos lėšų. Tai konstatavo Valstybės kontrolės auditoriai. Tačiau ir šios lėšos iki 2009 m. pradžios nebuvo deklaruotos Europos Komisijai, todėl auditoriai negalėjo atlikti jų panaudojimo vertinimo. Lėšų naudojimą programavimo laikotarpio pradžioje labiausiai stabdė užsitęsęs teisės aktų rengimas tiek Europos Sąjungos (ES), tiek Lietuvos institucijose.

Lietuvos valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė - tarp dešimties Europos Audito Rūmų narių, kurių paskyrimui ketvirtadienį pritarė Europos Parlamentas (EP). Už jos kandidatūrą balsavo 545 europarlamentarai, prieš 21, o susilaikė 56. EP balsavimas formaliai nėra įpareigojantis, tačiau kandidatai yra pažadėję atsistatydinti, jei negautų Parlamento paramos.

Savaitės žmogus - valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, atskleidusi, kad šalies pasieniečiai, jau prieš dešimtmetį žinoję, kad nereikės saugoti kai kurių sienų, tam vis kišo krūvas pinigų. •    Ar yra suskaičiuota, kokiu mastu jau apšvarinta Lietuva? – „Respublika” klausė Rasos Budbergytės. •    Šiandien valstybėje niekas negali atsakyti į šį klausimą. Todėl, kad niekam iki šiol dar nėra pavesta visa tai suskaičiuoti.

Nors pastaraisiais metais kūno kultūros ir sporto plėtrai skiriama vis daugiau lėšų, laukiamos naudos nė iš tolo nematyti - sportuoja vos pusė šalies gyventojų, mokyklose mažėja sveikų mokinių. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, būtina daugiau rūpintis masinio sporto plėtra, nes tai patikimiausias būdas gerinti gyventojų sveikatingumą ir ugdyti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą.

Už valstybės tarnautojų mokymą atsakingi Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės tarnybos departamentas neturi išsamios ir tikslios informacijos apie jų organizavimą ir apie tam tikslui panaudotas lėšas, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas. Didžioji dalis mokymų vykdoma pagal neįvertintas ir nepatvirtintas programas. Daugumoje institucijų valstybės tarnautojų mokymo poreikis formuojamas neįvertinus ankstesnių mokymų naudos.

Didžiąją dalį už parduotus valstybinės žemės sklypus gautų lėšų audituotos savivaldybės panaudojo ne pirminės paskirties darbams, todėl neretai vėluojama rengti valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, teigia Valstybės kontrolė. Dėl to stringa ir žemės reforma.

Nepakankamos kovos priemonės ir teisės aktų spragos leidžia PVM grobstytojams kasmet iš biudžeto pasisavinti 0,5–1 mlrd. litų, teigia Valstybės kontrolė. „Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti 0,5 iki 1 mlrd. litų.

„Valstybės institucijos turi realių galimybių efektyviau panaudoti investicijoms skiriamas lėšas, – teigė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama valstybinį auditą dėl valstybės investicijų programos lėšų naudojimo. "Pirmiausia būtina griežtinti investicinių projektų atranką, kad lėšos būtų skiriamos projektams, kurie gali duoti didžiausios ekonominės naudos ir gausinti valstybės turtą.“ Kasmet Valstybės investicijų programai (VIP) skiriama apie 16 proc. valstybės biudžeto lėšų.

Valstybės kontrolė atliko 2007 metų Valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų auditą. Valdžios sektoriaus skola praėjusiais metais sudarė 16,7 mlrd. Lt, per metus ji padidėjo beveik 12 proc. Valstybės skolos našta vienam Lietuvos gyventojui sudarė beveik 5 tūkst. Lt. Per metus ketvirtadaliu išaugo skolos valdymo išlaidos, kurios praėjusiais metais sudarė beveik 711 mln. Lt.

Lietuvoje vadovų postus vis dažniau gauna moterys. Turinčios šeimas spėja ir namais pasirūpinti, ir karjeros laiptais kopti. Būna, kad pakyla ir aukščiau negu jų sutuoktiniai. Tada jiems tenka apsiprasti su tuo, kad žmoną namie mato rečiau, o viešumoje atlaikyti žurnalistų bei smalsuolių dėmesį ir net apsaugininkų palydą. LŽ domisi tokių porų gyvenimu ir kalbina svarbias pareigas einančių moterų vyrus. Sakoma, kad greta kiekvieno žinomo vyro yra išmintinga ir stipri moteris.

Lietuvoje vadovų postus vis dažniau gauna moterys. Turinčios šeimas spėja ir namais pasirūpinti, ir karjeros laiptais kopti. Būna, kad pakyla ir aukščiau negu jų sutuoktiniai. Tada jiems tenka apsiprasti su tuo, kad žmoną namie mato rečiau, o viešumoje atlaikyti žurnalistų bei smalsuolių dėmesį ir net apsaugininkų palydą. LŽ domisi tokių porų gyvenimu ir kalbina svarbias pareigas einančių moterų vyrus. Sakoma, kad greta kiekvieno žinomo vyro yra išmintinga ir stipri moteris.

Valstybei priklausančių įstaigų – nacionalinio transliuotojo LRT bei Lietuvos radijo ir televizijos centro konfliktas primena gaidžių peštynes, o valstybė – sadistą organizatorių. Ant Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT liejasi kritikos lavina – vadovybė kaltinama įvedinėjanti cenzūrą ir praskolinusi instituciją.

Mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą prižiūrinčios Valstybės kontrolės keliasdešimt darbuotojų įkurdinti prestižiniame "Verslo trikampyje" sostinės centre. Net sunkmečiu iš patalpų kraustytis neplanuojama. Viliamasi, kad verslininkai sumažins nuomos kainą. Du Valstybės kontrolės audito departamentai į Goštauto gatvėje stovintį "BPT Verslo centrą" įsikraustė 2007 metų pabaigoje.

Valstybės kontrolė šiuo metu atlieka Tūkstantmečio programos auditą, pagal šią programą yra audituojamos ir Valdovų rūmų statybos. Šio tyrimo rezultatai turėtų pasirodyti kitų metų pradžioje, teigė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė penktadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite. "Šiuo metu dirbame ir su Valdovų rūmų statybos klausimais, taip pat ir su tuo, kaip yra įsigyjami eksponatai Valdovų rūmams", - sakė R. Budbergytė.

Po Valstybės kontrolės auditorių vertinimų apskričių administracijoms tenka taisyti auditorių nurodytas klaidas. Kaip apskritys naudojo 2008 metais iš valstybės biudžeto gautas lėšas, valdė turtą ir tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo vertinama Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių administracijose.

„Švietimo ir mokslo ministerija privalo atidžiau kontroliuoti, kaip pavaldžios įstaigos naudoja valstybės biudžeto lėšas, būtina gerinti jų buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinę drausmę, užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų naudojimą ir pačioje ministerijoje“, – apibendrindama Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) atlikto finansinio audito rezultatus konstatavo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius.

Per keletą pastarųjų savaičių Valstybės kontrolės pavadinimas skambėjo ne kartą. Lietuvos piliečiai sužinojo, kad valstybės pareigūnai ne pagal paskirtį leido valstybės lėšas, padarė daug stambių pažeidimų, o gal net ir nusikaltimų, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Vakar pas kadenciją baigiantį prezidentą Valdą Adamkų atvykusi valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tradiciškai pristatė metinius atliktų auditų rezultatus. Sulaukusi padėkų už konstruktyvų bendradarbiavimą per visą kadenciją, kontrolierė prasitarė kartais nusivilianti biurokratų ir teisėsaugininkų darbu. Pateikė ataskaitas Valstybės kontrolė informavo atlikusi per šimto valstybės institucijų finansinio teisėtumo auditų, daugelio jų medžiagos pasiekė prokurorus.

Valstybės kontrolės perduotoje medžiagoje dėl pažeidimų kuriant elektroninės sveikatos sistemą nesurasta nusikaltimo sudėties. Tai antradienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi pasakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. "Tokie faktai mus visada liūdina, (...) bet niekada nevertiname, ir to nedarysiu dabar, Generalinės prokuratūros veiksmų. Tai yra konstitucinė institucija, kuri turi savo kompetenciją , atsakomybę ir veikia pagal savo atskirus įstatymus", - teigė R. Budbergytė.

Nors Latvijai ir Estijai minų paieškos laivai kainavo mažiau, galiausiai jiems jie atsieis daugiau nei Lietuvai, teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Valstybės kontrolė antradienį paskelbė, kad du rekonstruoti ir modernizuoti minų paieškos laivai, dėl kurių reikalingumo buvo kilusios diskusijos, iš Jungtinės Karalystės buvo įsigyti teisėtai. Viešojoje erdvėje dėl jų įsigijimo buvo kilusios diskusijos, esą Latvijai ir Estijai minų paieškos laivai kainavo pigiau.

Valstybės kontrolė ketina artimiausiu metu Generalinei prokuratūrai perduoti medžiagą apie nustatytus pažeidimus statant Nacionalinį stadioną. Tai antradienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi patvirtino valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. "Nacionalinio stadiono statyboje nustatėme labai daug pažeidimų. "Vilniaus kapitalinė statyba" kartu su rangovu savo veikloje nesilaikė visų viešųjų pirkimų reikalavimų", - teigė R. Budbergytė.

Lietuvos darbo birža ir jai pavaldžios teritorinės darbo biržos nesilaikė įstatymo reikalavimo buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Tokią išvadą padarė valstybiniai auditoriai, šioje įstaigoje atlikę planinį finansinį ir teisėtumo auditą. Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairių programų vykdymui išleido 393 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Šiandien Seime buvo priimtas nutarimas „Dėl Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose rezultatų“, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius.

„Tikriausiai ir jaučio odoje nesutilptų visi pažeidimai, kuriuos valstybiniai auditoriai nustatė tikrindami, kaip Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 m. naudojo valstybės lėšas“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Tikrinamuoju laikotarpiu ministerija ir 36 jai pavaldžios įstaigos vykdė 7 programas, kurių įgyvendinimui panaudota beveik 285 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.

Viešasis administravimas Lietuvoje iki šiol nesubalansuotas, ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių funkcijos nėra tiksliai paskirstytos, jos nesuderintos arba dubliuoja viena kitą. Tokias išvadas padarė Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę viešojo administravimo veiklos auditą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė teigia, jog nesibaigianti viešojo administravimo sistemos reforma vyksta nesistemingai, ir pažymi, kad daugiausia diskusijų kyla dėl apskričių valdymo reformos.

Lietuvos Konstitucinis Teismas, pretenduojantis į vienintelės Konstituciją ir įstatymus teisingai suprantančios institucijos vaidmenį valstybėje, pats pažeidinėja įstatymus ir net per krizę neatsisako prabangos. LŽ iš Valstybės kontrolės gavo informaciją, kad valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė rengiasi priimti sprendimą dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Konstituciniame Teisme (KT). Jie buvo nustatyti atlikus finansinį auditą.

Teismams negrąžinus pažeidžiant teisės aktus panaudotų valstybės biudžeto lėšų, Valstybės kontrolė, siekdama ginti viešąjį interesą, kreipsis į Generalinę prokuratūrą. Tai antradienį Seime pabrėžė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pateikusi valstybinio audito, atlikto bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatus.

Valstybės kontrolė siūlo iš esmės keisti ydingą kultūros finansavimo modelį, nes lėšos kultūrai planuojamos ir skirstomos iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kultūros projektų finansavimo funkciją siūloma perduoti centralizuotam kultūros rėmimo fondui, kurio administratoriumi neturėtų būti Kultūros ministerija.

Darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius Algirdas Tamulevičius, dėl teisės aktų pažeidimų ir neefektyvaus valstybės turto naudojimo patraukęs ir Valstybės kontrolės, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro dėmesį, atsipirko ministro pastaba. Ministerijos sekretoriaus Valdo Rupšio pirmininkaujama komisija nustatė, kad A. Tamulevičius netinkamai atliko pareigybės aprašyme ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nuostatuose numatytas funkcijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras galimiems Darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus Algirdo Tamulevičiaus pažeidimams nustatyti sudarė specialią komisiją. Dėl teisės aktų pažeidimų ir neefektyvaus valstybės turto naudojimo traukti valdininką tarnybinėn atsakomybėn įpareigojo valstybės kontrolierius. Pažeidimų Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje Valstybės kontrolė aptiko atlikusi finansinį auditą. Apie audito metu nustatytus pažeidimus informuotas ir Seimo Audito komitetas.

Valstybės kontrolė, atlikusį Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje auditą, rado išlaidas patvirtinančius dokumentus ir "smulkius bei nereikšmingus pažeidimus". Dėl viešai pasirodžiusios informacijos, kad atlikus patikrinimą ambasadoje už praėjusius metus neva aptikta apie 87 tūkst. svarų išlaidų, nepagrįstų dokumentais, jau kurį laiką aiškinasi Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos vadovas Vygaudas Ušackas prieš tapdamas ministru dirbo ambasadoriumi Londone.

Parlamentarams klausiant, kas atsakingas, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti be rezultatų buvo išleista 63 mln. litų, Valstybės kontrolė (VK) rodo į politikus, tačiau pažymi, kad asmeninė atsakomybė jiems iki šiol negresia. "Aš jums taip pasakysiu - iki šiol mes neturime politikų atsakomybės. Kaip matome, čia politikai dalyvavo: ir prezidentas vadovavo komisijai, ir premjerai vadovavo ir taip toliau.

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriui Algirdui Tamulevičiui dėl teisės aktų pažeidimų ir neefektyvaus valstybės turto naudojimo gresia tarnybinės nuobaudos. Pats direktorius įpareigotas nubausti pažeidimus padariusius asmenis. Tokius įpareigojimus socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui ir A. Tamulevičiui skyrė Valstybės kontrolė, atlikusi finansinį auditą Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad Seimas turi visas galimybes įgyvendinti valstybei naudingus sprendimus. Jeigu tam turi noro ir politinės valios. Nuo 2005-ųjų Valstybės kontrolei vadovaujanti R.Budbergytė apgailestauja, kad Lietuvos politikai dažnai pro pirštus pažiūri į šios institucijos rekomendacijas.

Ne visos biudžeto lėšos Lietuvos teismuose panaudojamos tinkamai ir teisėtai. Daugiau nei pusė milijono litų teismuose išmokėta nesilaikant teisės aktų, įvertinusi 67 bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose atliktų finansinių auditų rezultatus paskelbė Valstybės kontrolė (VK). Vykdydama Seimo pavedimą trečiadienį VK Seimo Audito komitetui pristatė audito ataskaitą.

Nuo metų pradžios nemažai Vyriausybės narių nė nepajudino jiems priklausančių reprezentacinių lėšų. Tačiau netrukus šie jų fondai gali imti sparčiai sekti dėl ministrams sumažintų atlyginimų. Kiekvieną mėnesį reprezentacinėms išlaidoms po 2,3 tūkst. litų gaunantys ministrai šių lėšų tikina nešvaistantys ir naudojantys tik būtiniausiu atveju. Dažniausiai iš reprezentacinio fondo pinigų perkami suvenyrai ar dovanos į Lietuvą atvykstantiems aukštiems svečiams, apmokamos jų vaišių sąskaitos.

Seimo kanceliarijos įkurtos ir parlamentarus maitinančios valstybinės įmonės „Greminta“ veikla susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. „Balsas.lt“ žiniomis, teisėsaugininkai jau paėmė juos dominančius „Gremintos“ veiklos dokumentus. Atliekama visapusiška jų analizė, ieškoma galimų nusikalstamos veiklos požymių.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti vartotojų teisių apsaugą vykdančių institucijų kompetencijos ribas ir atsakomybę, nes šiuo metu vartotojai ginami neveiksmingai. "Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta sudėtinga ir brangiai kainuojanti tvarka, auditorių nuomone, neužtikrina veiksmingo vartotojų gynimo.

Seimo kanceliarijos įkurtos valstybės įmonės „Greminta“ finansinę veiklą turėtų ištirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Raštą su tokiu prašymu FNTT yra parengusi Seimo kanceliarija. Susipažinti jis buvo pateiktas Seimo valdybai. „Toks raštas buvo pateiktas valdybai susipažinti, bet ne valdyba priima čia sprendimus. Tai Seimo kanceliarijos reikalas“, - penktadienį žurnalistams sakė Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.

Biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“, Seimo valdybai priėmus sprendimą dėl jos likvidavimo, siūlo ją prijungti prie kanceliarijos, įsteigiant Maitinimo departamentą. Įmonės direktorė Vidmanta Žižienė Seimo kanceliarijai įteikė raštą, kuriame atmeta Valstybės kontrolės priekaištus dėl neįvykdytų vidaus audito rekomendacijų.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tvirtina, jog šiuo metu nustatyti, kodėl biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“ dirbo nepelningai, neįmanoma dėl netinkamo apskaitos tvarkymo. „Negalima atlikti jokios veiklos analizės, kur dingsta tos visos gautos pajamos“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė R.Budbergytė.

Jeigu rūpindamasis savo alkana šeima žmogus pavagia vištą - jis yra negailestingai baudžiamas. Tačiau kai aukštas valstybės pareigūnas pasisavina iš valstybės milžiniškas lėšas ar jas iššvaisto, mūsų teisėsauga parodo visą savo gailestingumą.

Dviejų britų laivų už 191,5 mln. litų įsigijimą atidžiai tirs Valstybės kontrolės auditoriai. Neatmetama galimybė, kad laivų įsigijimo sandoris gali būti sustabdytas, o buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai paaiškėjo vakar vykusiame Seimo Audito komiteto posėdyje. Pradėjo tyrimą Įtakingas socialdemokratų veikėjas J. Olekas prisižaidė.

Seimo audito komitetas, ėmęs tirti, kur dingsta Afganistanui atkurti skirti Lietuvos milijonai, nori kad Užsienio reikalų ministerija (URM) pateiktų platesnę informaciją apie tai. Parlamentarai taip pat sako, jog aiškindamiesi šiuos klausimus glaudžiai bendradarbiaus su Valstybės kontrole. „Komitetas kitame posėdyje nori išklausyti Užsienio reikalų ministerijos atstovus šituo klausimu, kad jie pateiktų išsamesnę informaciją, pateiktų konkrečias programas ir jų vykdymo ataskaitas.

Trečiadienį Audito komitetas išklausė trumpą valstybės kontrolierės informaciją apie tyrimą, kuris inicijuotas pagal žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl įtartinų pirkimų Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė posėdyje sakė, jog komitetas imasi tyrimų reaguodamas į publikacijas spaudoje dėl minų medžioklei skirtų laivų pirkimo ir kitų Krašto apsaugos ministerijos sudarytų sandorių.