rasa budbergytė

„Švietimo ir mokslo ministerija privalo atidžiau kontroliuoti, kaip pavaldžios įstaigos naudoja valstybės biudžeto lėšas, būtina gerinti jų buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinę drausmę, užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų naudojimą ir pačioje ministerijoje“, – apibendrindama Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) atlikto finansinio audito rezultatus konstatavo valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Tomas Mackevičius.

Per keletą pastarųjų savaičių Valstybės kontrolės pavadinimas skambėjo ne kartą. Lietuvos piliečiai sužinojo, kad valstybės pareigūnai ne pagal paskirtį leido valstybės lėšas, padarė daug stambių pažeidimų, o gal net ir nusikaltimų, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Vakar pas kadenciją baigiantį prezidentą Valdą Adamkų atvykusi valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tradiciškai pristatė metinius atliktų auditų rezultatus. Sulaukusi padėkų už konstruktyvų bendradarbiavimą per visą kadenciją, kontrolierė prasitarė kartais nusivilianti biurokratų ir teisėsaugininkų darbu. Pateikė ataskaitas Valstybės kontrolė informavo atlikusi per šimto valstybės institucijų finansinio teisėtumo auditų, daugelio jų medžiagos pasiekė prokurorus.

Valstybės kontrolės perduotoje medžiagoje dėl pažeidimų kuriant elektroninės sveikatos sistemą nesurasta nusikaltimo sudėties. Tai antradienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi pasakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. "Tokie faktai mus visada liūdina, (...) bet niekada nevertiname, ir to nedarysiu dabar, Generalinės prokuratūros veiksmų. Tai yra konstitucinė institucija, kuri turi savo kompetenciją , atsakomybę ir veikia pagal savo atskirus įstatymus", - teigė R. Budbergytė.

Nors Latvijai ir Estijai minų paieškos laivai kainavo mažiau, galiausiai jiems jie atsieis daugiau nei Lietuvai, teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Valstybės kontrolė antradienį paskelbė, kad du rekonstruoti ir modernizuoti minų paieškos laivai, dėl kurių reikalingumo buvo kilusios diskusijos, iš Jungtinės Karalystės buvo įsigyti teisėtai. Viešojoje erdvėje dėl jų įsigijimo buvo kilusios diskusijos, esą Latvijai ir Estijai minų paieškos laivai kainavo pigiau.

Valstybės kontrolė ketina artimiausiu metu Generalinei prokuratūrai perduoti medžiagą apie nustatytus pažeidimus statant Nacionalinį stadioną. Tai antradienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi patvirtino valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. "Nacionalinio stadiono statyboje nustatėme labai daug pažeidimų. "Vilniaus kapitalinė statyba" kartu su rangovu savo veikloje nesilaikė visų viešųjų pirkimų reikalavimų", - teigė R. Budbergytė.

Lietuvos darbo birža ir jai pavaldžios teritorinės darbo biržos nesilaikė įstatymo reikalavimo buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Tokią išvadą padarė valstybiniai auditoriai, šioje įstaigoje atlikę planinį finansinį ir teisėtumo auditą. Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairių programų vykdymui išleido 393 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Šiandien Seime buvo priimtas nutarimas „Dėl Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose rezultatų“, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius.

„Tikriausiai ir jaučio odoje nesutilptų visi pažeidimai, kuriuos valstybiniai auditoriai nustatė tikrindami, kaip Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 m. naudojo valstybės lėšas“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Tikrinamuoju laikotarpiu ministerija ir 36 jai pavaldžios įstaigos vykdė 7 programas, kurių įgyvendinimui panaudota beveik 285 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.

Viešasis administravimas Lietuvoje iki šiol nesubalansuotas, ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių funkcijos nėra tiksliai paskirstytos, jos nesuderintos arba dubliuoja viena kitą. Tokias išvadas padarė Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę viešojo administravimo veiklos auditą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė teigia, jog nesibaigianti viešojo administravimo sistemos reforma vyksta nesistemingai, ir pažymi, kad daugiausia diskusijų kyla dėl apskričių valdymo reformos.

Lietuvos Konstitucinis Teismas, pretenduojantis į vienintelės Konstituciją ir įstatymus teisingai suprantančios institucijos vaidmenį valstybėje, pats pažeidinėja įstatymus ir net per krizę neatsisako prabangos. LŽ iš Valstybės kontrolės gavo informaciją, kad valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė rengiasi priimti sprendimą dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Konstituciniame Teisme (KT). Jie buvo nustatyti atlikus finansinį auditą.

Teismams negrąžinus pažeidžiant teisės aktus panaudotų valstybės biudžeto lėšų, Valstybės kontrolė, siekdama ginti viešąjį interesą, kreipsis į Generalinę prokuratūrą. Tai antradienį Seime pabrėžė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pateikusi valstybinio audito, atlikto bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, rezultatus.

Valstybės kontrolė siūlo iš esmės keisti ydingą kultūros finansavimo modelį, nes lėšos kultūrai planuojamos ir skirstomos iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kultūros projektų finansavimo funkciją siūloma perduoti centralizuotam kultūros rėmimo fondui, kurio administratoriumi neturėtų būti Kultūros ministerija.

Darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius Algirdas Tamulevičius, dėl teisės aktų pažeidimų ir neefektyvaus valstybės turto naudojimo patraukęs ir Valstybės kontrolės, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro dėmesį, atsipirko ministro pastaba. Ministerijos sekretoriaus Valdo Rupšio pirmininkaujama komisija nustatė, kad A. Tamulevičius netinkamai atliko pareigybės aprašyme ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nuostatuose numatytas funkcijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras galimiems Darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus Algirdo Tamulevičiaus pažeidimams nustatyti sudarė specialią komisiją. Dėl teisės aktų pažeidimų ir neefektyvaus valstybės turto naudojimo traukti valdininką tarnybinėn atsakomybėn įpareigojo valstybės kontrolierius. Pažeidimų Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje Valstybės kontrolė aptiko atlikusi finansinį auditą. Apie audito metu nustatytus pažeidimus informuotas ir Seimo Audito komitetas.

Valstybės kontrolė, atlikusį Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje auditą, rado išlaidas patvirtinančius dokumentus ir "smulkius bei nereikšmingus pažeidimus". Dėl viešai pasirodžiusios informacijos, kad atlikus patikrinimą ambasadoje už praėjusius metus neva aptikta apie 87 tūkst. svarų išlaidų, nepagrįstų dokumentais, jau kurį laiką aiškinasi Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos vadovas Vygaudas Ušackas prieš tapdamas ministru dirbo ambasadoriumi Londone.

Parlamentarams klausiant, kas atsakingas, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti be rezultatų buvo išleista 63 mln. litų, Valstybės kontrolė (VK) rodo į politikus, tačiau pažymi, kad asmeninė atsakomybė jiems iki šiol negresia. "Aš jums taip pasakysiu - iki šiol mes neturime politikų atsakomybės. Kaip matome, čia politikai dalyvavo: ir prezidentas vadovavo komisijai, ir premjerai vadovavo ir taip toliau.

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriui Algirdui Tamulevičiui dėl teisės aktų pažeidimų ir neefektyvaus valstybės turto naudojimo gresia tarnybinės nuobaudos. Pats direktorius įpareigotas nubausti pažeidimus padariusius asmenis. Tokius įpareigojimus socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui ir A. Tamulevičiui skyrė Valstybės kontrolė, atlikusi finansinį auditą Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad Seimas turi visas galimybes įgyvendinti valstybei naudingus sprendimus. Jeigu tam turi noro ir politinės valios. Nuo 2005-ųjų Valstybės kontrolei vadovaujanti R.Budbergytė apgailestauja, kad Lietuvos politikai dažnai pro pirštus pažiūri į šios institucijos rekomendacijas.

Ne visos biudžeto lėšos Lietuvos teismuose panaudojamos tinkamai ir teisėtai. Daugiau nei pusė milijono litų teismuose išmokėta nesilaikant teisės aktų, įvertinusi 67 bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose atliktų finansinių auditų rezultatus paskelbė Valstybės kontrolė (VK). Vykdydama Seimo pavedimą trečiadienį VK Seimo Audito komitetui pristatė audito ataskaitą.

Nuo metų pradžios nemažai Vyriausybės narių nė nepajudino jiems priklausančių reprezentacinių lėšų. Tačiau netrukus šie jų fondai gali imti sparčiai sekti dėl ministrams sumažintų atlyginimų. Kiekvieną mėnesį reprezentacinėms išlaidoms po 2,3 tūkst. litų gaunantys ministrai šių lėšų tikina nešvaistantys ir naudojantys tik būtiniausiu atveju. Dažniausiai iš reprezentacinio fondo pinigų perkami suvenyrai ar dovanos į Lietuvą atvykstantiems aukštiems svečiams, apmokamos jų vaišių sąskaitos.

Seimo kanceliarijos įkurtos ir parlamentarus maitinančios valstybinės įmonės „Greminta“ veikla susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. „Balsas.lt“ žiniomis, teisėsaugininkai jau paėmė juos dominančius „Gremintos“ veiklos dokumentus. Atliekama visapusiška jų analizė, ieškoma galimų nusikalstamos veiklos požymių.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti vartotojų teisių apsaugą vykdančių institucijų kompetencijos ribas ir atsakomybę, nes šiuo metu vartotojai ginami neveiksmingai. "Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta sudėtinga ir brangiai kainuojanti tvarka, auditorių nuomone, neužtikrina veiksmingo vartotojų gynimo.

Seimo kanceliarijos įkurtos valstybės įmonės „Greminta“ finansinę veiklą turėtų ištirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Raštą su tokiu prašymu FNTT yra parengusi Seimo kanceliarija. Susipažinti jis buvo pateiktas Seimo valdybai. „Toks raštas buvo pateiktas valdybai susipažinti, bet ne valdyba priima čia sprendimus. Tai Seimo kanceliarijos reikalas“, - penktadienį žurnalistams sakė Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.

Biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“, Seimo valdybai priėmus sprendimą dėl jos likvidavimo, siūlo ją prijungti prie kanceliarijos, įsteigiant Maitinimo departamentą. Įmonės direktorė Vidmanta Žižienė Seimo kanceliarijai įteikė raštą, kuriame atmeta Valstybės kontrolės priekaištus dėl neįvykdytų vidaus audito rekomendacijų.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tvirtina, jog šiuo metu nustatyti, kodėl biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“ dirbo nepelningai, neįmanoma dėl netinkamo apskaitos tvarkymo. „Negalima atlikti jokios veiklos analizės, kur dingsta tos visos gautos pajamos“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė R.Budbergytė.

Jeigu rūpindamasis savo alkana šeima žmogus pavagia vištą - jis yra negailestingai baudžiamas. Tačiau kai aukštas valstybės pareigūnas pasisavina iš valstybės milžiniškas lėšas ar jas iššvaisto, mūsų teisėsauga parodo visą savo gailestingumą.

Dviejų britų laivų už 191,5 mln. litų įsigijimą atidžiai tirs Valstybės kontrolės auditoriai. Neatmetama galimybė, kad laivų įsigijimo sandoris gali būti sustabdytas, o buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai paaiškėjo vakar vykusiame Seimo Audito komiteto posėdyje. Pradėjo tyrimą Įtakingas socialdemokratų veikėjas J. Olekas prisižaidė.

Seimo audito komitetas, ėmęs tirti, kur dingsta Afganistanui atkurti skirti Lietuvos milijonai, nori kad Užsienio reikalų ministerija (URM) pateiktų platesnę informaciją apie tai. Parlamentarai taip pat sako, jog aiškindamiesi šiuos klausimus glaudžiai bendradarbiaus su Valstybės kontrole. „Komitetas kitame posėdyje nori išklausyti Užsienio reikalų ministerijos atstovus šituo klausimu, kad jie pateiktų išsamesnę informaciją, pateiktų konkrečias programas ir jų vykdymo ataskaitas.

Trečiadienį Audito komitetas išklausė trumpą valstybės kontrolierės informaciją apie tyrimą, kuris inicijuotas pagal žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl įtartinų pirkimų Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė posėdyje sakė, jog komitetas imasi tyrimų reaguodamas į publikacijas spaudoje dėl minų medžioklei skirtų laivų pirkimo ir kitų Krašto apsaugos ministerijos sudarytų sandorių.

Visų elektros vartotojų lėšomis subsidijuojami šilumininkai, o atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios jėgainės lieka posūnių ir podukrų vietoje. Siekiant pažaboti elektros įmonių apetitą (kurį malšinti joms ketverius metus leido palankus Elektros energetikos įstatymas) rengiamos įstatymo pataisos. Iki šiol dirbtinai kėlusių savo valdomo turto vertę elektros perdavimo ir skirstymo įmonių prašymai branginti elektrą nebebus tenkinami neįsitikinus pagrįstumu.

Šios savaitės žmogus – Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, kuri nebijodama nei įtakingų asmenų, nei užsieniečių, nei šešėlinių struktūrų ėmėsi tirti skandalingiausius šalies projektus. - Anksčiau jūs dirbote vidaus reikalų ministro sekretore, vėliau šį darbą iškeitėte į darbą Valstybės kontrolėje. Kas jus paskatino pakeisti tarnybą? - paklausė „Respublika“ R. Budbergytės.

Viešojoje erdvėje vis plačiau aptarinėjama, ar visuotinio taupymo vajaus metu valdžios sprendimas net už 191,5 mln. litų įsigyti du laivus-minų medžiotojus buvo pamatuotas. Ar visgi tai yra eilinė proga ištratinti mokesčių mokėtojų pinigus? Aistras kaitina ir žinios, kad estai bei latviai panašaus amžiaus laivus įsigis kone už dvigubai mažesnę kainą.

Įvertinus, kaip Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo sistema, Valstybės kontrolei kilo abejonių, ar valstybės ištekliai šioje srityje naudojami tinkamai. Auditorių nuomone, sukurta pernelyg sudėtinga pajėgų telkimo ekstremaliai situacijai likviduoti tvarka.

Po „Respublikos“ publikacijos apie mįslingą dviejų Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) laivų įsigijimo už 191,5 mln. litų istoriją, Valstybės kontrolės auditoriai ir Seimo Audito komitetas domėsis, kaip ir kam buvo išleisti šimtai mokesčių mokėtojų milijonų.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė žada paskubinti valstybės investicijų programų auditą. Šiemet kontrolierių akiratyje yra ir Tūkstantmečio programa su Valdovų rūmais bei projektu „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS). Valstybės investicinių programų auditą Valstybės kontrolė (VK) buvo numačiusi atlikti šių metų trečiąjį ketvirtį. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas antradienį žurnalistams sakė paprašęs paskubinti šį auditą.

Pasigirsta nuomonių, kad moratoriumą reikėtų skelbti ne tik daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms abejotinoms programoms, bet ir kai kuriai sveikatos sistemos institucijų veiklai. Pernai Valstybės kontrolė (VK), atlikusi sveikatos priežiūros srityje kelis tyrimus, konstatavo - lėšos, kurių ir taip labai trūksta, naudojamos neefektyviai.

Tarnautojai ir teisėjai įsitikinę, kad valdžios polėkis nurėžti dalį jų atlyginimo neišspręs finansinių valstybės problemų. „Taupysim!“ - griežtai pareiškė premjeras Andrius Kubilius ir savo patarėjus pamalonino 20 proc. algų priedais. „Taupysim!“ - į krūtinę mušėsi Seimo nariai ir girgždėdami, tylomis keiksnodami Konstitucinį Teismą, nusprendusį, kad sunkmečiu gali „pabadauti“ ir politikai, savo atlyginimus susimažino 15 procentų.

Valstybės kontrolė netrukus pradės Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos auditą, liepą imsis Operos ir baleto teatro audito, šiemet dar planuojama pradėti ir Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą. Apie tai valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė trečiadienį informavo Seimo Audito komiteto narius. Pasak jos, į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos auditą įeina ir Valdovų rūmų atstatymo bei Vilniaus kultūros sostinės programos auditai.

Seimo Antikorupcijos komisija nutarė pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ (VEKS) veiklos. Komisija ketina inicijuoti Valstybės kontrolės (VK) auditą, kuris turėtų įvertinti programos 2008 metų finansus. VK Komunikacijos departamento laikinoji direktorė Orijana Jakimauskienė BNS trečiadienį sakė, kad kontrolė yra suplanavusi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos, į kurią įeina „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ programa, auditą.

Valstybei priklausančio turto bendra balansinė vertė, 2007-aisiais viršijusi 200 mlrd. litų, neparodo turto tikrosios rinkos vertės, teigia Valstybės kontrolė. „Kasmet teikdami išvadas dėl valstybės turto ataskaitų konstatuojame, kad jos parengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau visuomet pažymime, kad jos neparodo tikslios ir teisingos valstybės turto finansinės būklės“, - pranešime spaudai sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarka stringa, paskelbė ją vertinusi Valstybės kontrolė. Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad pagalba organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai, rašoma Valstybės kontrolės antradienį išplatintame pranešime. Pasak R.Budbergytės, ši gyvybiškai svarbi paslauga kainuoja nemažai.

Valstybės kontrolė nusprendė, kad metalo apdirbimas, staklių gamyba ir panaši veikla, kuria užsiima Vidaus reikalų ministerija (VRM), yra valstybinei institucijai nebūdinga funkcija, – rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Dauguma žmonių įsitikino, jog VRM yra sukurta tam, kad rūpintųsi vidaus reikalų sistema, viešuoju saugumu, viešuoju administravimu ir panašiais dalykais.

Valstybės kontrolė siūlo Vidaus reikalų ministerijai atsisakyti kai kurių jos valdomų įmonių, kurios atlieka valstybei nebūdingas funkcijas, kontrolės.

Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus kasmet į sąvartynus buvo išvežama 93 proc. buitinių atliekų, nors valstybė yra numačiusi, kad iki 2013 metų bent pusė atliekų būtų perdirbta ar kitaip panaudota. Tokią išvadą Valstybės kontrolė (VK) pateikia įvertinusi atlikto audito, kaip Lietuvos savivaldybės organizuoja ir kontroliuoja buitinių atliekų tvarkymą, rezultatus.

Valstybės kontrolė nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, ar teisėtai panaudotos lėšos kuriant nacionalinę elektroninės sveikatos sistemą (NESS), rašo „Respublika“. Praėjusių metų pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl galimos korupcijos kuriant NESS kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau ši vis dar nėra priėmusi jokio sprendimo.

Valstybės kontrolės teigimu, Vyriausybė įgyvendino ne visas kontrolierių rekomendacijas dėl viešųjų įstaigų valdymo. „Šiandien vis dar nėra reglamentuotas darbo užmokesčio klausimas viešosiose įstaigose, kurios didžiąją dalį lėšų gauna iš valstybės biudžeto. Todėl išlieka rizika, kad valstybės lėšos ir toliau gali būti naudojamos netaupiai.

Valstybės kontrolė įvertino, ar teisėtai ir efektyviai panaudotos PHARE programoje numatytos lėšos, kurios buvo skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Tam tikslui buvo numatyta beveik 17 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį suteikė Europos Komisija. Už šias lėšas turėjo būti plėtojama pramoninė ir komercinė infrastruktūra, siekiant pritraukti „pliko lauko" investuotojus.

„Vakaro žinios“ paskelbė skolas visuomenei perleidusias bendroves. Jos sėkmingai bankrutavo, bet dauguma vėl sėkmingai veikia. Akcininkus ir direktorius valstybė įslaptino, kaip ir atleido nuo skolų. Bet „nelaimėlius“ pažinsite: gal pas juos dirbote ar šalia gyvenate. Sutikę pasakykite AČIŪ, kad kiekvienas jūsų šeimos narys tapo skolingas 4564 litus.