REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės kontrolė įvertino, kaip šalyje formuojamos ir vykdomos darbo rinkos politikos priemonės ir kaip panaudojamos šiam tikslui skiriamos lėšos. Nors Lietuvoje sukurta darbo rinkos politikos teisinė bazė ir institucinė struktūra, įgyvendinama nemažai aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, yra ir pakankamai spręstinų problemų. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad vienam bedarbiui remti, mokyti ir įdarbinti skiriama lėšų suma ženkliai išaugo, tačiau jų poveikis įdarbinimui santykinai sumažėjo. Todėl būtina ieškoti būdų nedarbo mažinimui skiriamas lėšas naudoti taupiau, efektyviau ir rezultatyviau.

REKLAMA
REKLAMA

Auditorių nuomone, darbo rinkos politikos formavimas ir priemonių vykdymas yra tobulintinas, nes nėra numatytos ilgalaikės darbo užmokesčio reguliavimo priemonės ir nenustatyti jų kriterijai, kai kurios teisės aktų nuostatos dėl užimtumo rėmimo, valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms nesudaro prielaidų efektyviam darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimui. Iki šiol nepradėta įgyvendinti įstatymo nuostata, įpareigojanti laipsniškai pereiti prie darbo biržų ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto.

REKLAMA

Auditoriai pasiūlė tobulinti Lietuvos darbo biržos ir 46 jai pavaldžių teritorinių darbo biržų struktūrą, siekiant racionaliau naudoti darbo rinkos administravimui skirtas lėšas. Pasiūlyta spręsti klausimą dėl leidybinės grupės „Darbo biržos naujienos“ likvidavimo, kurios finansavimas nenumatytas Užimtumo fondo naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Tobulintinas bedarbių profesinio mokymo organizavimas. Kai kurie bedarbiai valstybės lėšų sąskaita mokosi po kelis kartus, tačiau niekur neįsidarbina. Nenumatytos jokios profesinį mokymą baigusių asmenų poveikio priemonės, jei jie atsisako siūlomo darbo pagal įgytą kvalifikaciją. Besimokantys bedarbiai gauna nedarbo draudimo išmokas ir stipendijas, kurių bendras dydis yra didesnis, negu minimali mėnesinė alga, atskaičiavus mokesčius. Todėl kai kurie bedarbiai praranda motyvaciją dirbti. Auditorių nuomone, tikslinga numatyti galimybę, kad asmuo, norintis dalyvauti profesinio mokymo priemonėje, galėtų savarankiškai susirasti ir pasirinkti mokymo įstaigą, kurioje įgytų pageidaujamą profesiją, o darbo birža apmokėtų faktines mokymo išlaidas, neviršijant nustatyto limito. Tai skatintų ieškančius darbo asmenis rinktis tinkamą profesiją ir mokymo įstaigą, kad vėliau galėtų įsidarbinti. Mokymosi išlaidas, viršijančias nustatytą limitą, galėtų dengti darbdavys, norintis įdarbinti reikiamos kvalifikacijos darbuotoją.  

Nedarbo draudimo išmokoms panaudojama apie trečdalį Užimtumo fondo lėšų. Pastaraisiais metais vis daugiau bedarbių gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, nors šalyje daugėja laisvų darbo vietų ir didėja įsidarbinimo galimybės. Tai rodo, kad nedarbo socialinių išmokų sistemos administravimas yra tobulintinas.

Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos darbo biržai Valstybės kontrolė pateikė konkrečias rekomendacijas, kurias įgyvendinus būtų formuojama optimalesnė darbo rinka, rezultatyviau įgyvendinamos priemonės ir racionaliau naudojamos tam tikslui skiriamos lėšos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų