Po „Respublikos“ publikacijos apie mįslingą dviejų Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) laivų įsigijimo už 191,5 mln. litų istoriją, Valstybės kontrolės auditoriai ir Seimo Audito komitetas domėsis, kaip ir kam buvo išleisti šimtai mokesčių mokėtojų milijonų.
Projektas bus patikrintas
„Respublika“ užvakar rašė, kaip Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vadovaujami klerkai praėjusių metų pabaigoje su Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atstovais pasirašė sutartį dėl dviejų 25 metų senumo britų laivų įsigijimo ir jų modernizavimo paslaugų pirkimo. Bendra projekto suma - 191,5 mln. litų, juos britams reikės išmokėti per trejus metus.
Buvo atskleista, kad panašius minų medžiojimo laivus taip pat pirko ir Latvija bei Estija, tačiau už žymiai mažesnę kainą. Latvija už penkis „Alkmaar“ klasės priešmininius laivus Olandijai sumokėjo 38 mln. latų (apie 187,6 mln. litų), o estams trys britų „Sandown“ klasės minų medžiojimo laivai kainavo 800 mln. Estijos kronų (apie 176 mln. litų). Tokiu būdu Latvijai vienas laivas kainavo 39,5 mln. litų, Estijai - 58,6, o Lietuvai brangiausiai - 95,75 mln. litų.
Buvusio KAM vadovo J. Oleko palaiminimo sulaukęs dviejų laivu pirkimas neturėtų praslysti pro aukščiausios Lietuvos audito institucijos - Valstybės kontrolės - pirštus. „Žinoma, turėtume pažiūrėti tokią ūkinę operaciją. Jeigu auditoriai šito dar nežiūrėjo, dabar jie tikrai pasižiūrės, - „Respublikai“ tvirtino Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. - Labai blogai, jeigu mes perkame tokius laivus, kurie galbūt kainuoja mažiau“.
Pasak Valstybės kontrolierės, auditoriai tikrins KAM projekto teisėtumą. „Teisėtumo auditas gali atskleisti tam tikrus aspektus, kurie parodytų tikrąją situaciją“, - sakė R. Budbergytė.
Tačiau, norint įsitikinti, ar Lietuva nepermokėjo už du laivus, būtina atlikti platesnį ministerijos patikrinimą - vadinamąjį veiklos auditą. O tam reikia specialaus Seimo pavedimo.
„Tikrai įdomūs faktai“
Pateikti skaičiai ir faktai sulaukė ir Seimo auditorių susidomėjimo.
„Tikrai įdomūs faktai. Be abejo, mes reaguosime. Susitiksime su Valstybės kontrolės atstovais ir pasitikslinsime, kokio masto jie planuoja daryti auditą. Mano manymu, reikia labai atidžiai padaryti auditus tose įstaigose, kur yra mažiausia viešumo - KAM yra viena iš jų“, - „Respublikai“ sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.
Pasak L. Graužinienės, socialdemokratų sugalvotam šimtamilijoniniam KAM projektui dar galima užkirsti kelią. „Mokėjimo procesas darnepasibaigęs. Kaip tik pats laikas pasidomėti, ar lėšos naudojamos racionaliai“, - įsitikinusi Audito komiteto pirmininkė.
Ar bus specialus Parlamento pavedimas Valstybės kontrolei atlikti KAM veiklos auditą? Tai paaiškės kitą savaitę, kai įvyks Seimo Audito komiteto narių ir Valstybės kontrolės atstovų susitikimas.
STT kol kas tik stebi
Kovotoja su korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai besiskelbianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) britų laivų įsigijimo istorija pradėsdomėtis tik gavusi politikų nurodymą. Tai „Respublikai“ pareiškė STT direktorius Žimantas Pacevičius.
„Jeigu turėtume oficialų paklausimą, tuomet turėtume daugiau įgaliojimų, negu savarankiškai žiūrėti, ką perka KAM“, - teigė STT vadovas.
Žinybos vadovas mokesčių mokėtojų pinigus mėgstantiems švaistyti politikams ir pareigūnams patarė: jeigu yra galimybė, galima pirkti panašius, bet pigesnius įrenginius. „Kad ir kas pirktų, kokią įrangą pirktų - KAM, STT ar VRM (Vidaus reikalų ministerija - red. past.) – visada reikia pirkti tokią pačią techniką, tačiau, aišku, pigiau“, - įsitikinęs Ž. Pacevičius.
Sergejus Tichomirovas
