Valstybės kontrolės nuomone, Lietuvoje dar nesukurta efektyvi inovacijų skatinimo sistema, mažai investuojama į mokslinę, eksperimentinę ir inovacinę veiklą. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui. Tokią išvadą pateikė valstybiniai auditoriai, įvertinę inovacijų plėtrą šalyje.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, pažymėjo, kad Lietuvos siekis iki 2010 metų išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai padidinti iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra labai ambicingas, nes 2005 m. šios išlaidos sudarė tik 0,76 proc. BVP. Pasak jos, šiam tikslui įgyvendinti reikėtų centralizuoti inovacijų kūrimo ir diegimo sistemos valdymą, parengti sistemą reguliuojančius teisės aktus. Be to, būtina numatyti papildomas priemones, kurios skatintų verslo įmones daugiau investuoti į mokslinę, eksperimentinę ir inovacinę veiklą.
Lietuvoje nėra bendro inovacijų plėtros sistemą apimančio teisės akto, kuriame būtų apibrėžta Lietuvos inovacijų plėtros politika ir strategija, visų inovacijų procese dalyvaujančių juridinių asmenų tikslai, teisės ir pareigos, ryšiai tarp visos sistemos elementų, įteisinta priemonių vykdymo priežiūra, koordinavimas ir inovacijų plėtros paskatų sistema.
Šią veiklą koordinuojanti Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisija dirba pasyviai, pagal savo statusą negali atlikti ir neatlieka operatyvaus inovacijų plėtros proceso koordinavimo ir valdymo. Informacija apie jos veiklą viešai neskelbiama.
Lietuvos įmonės mažai investavo į mokslinę, eksperimentinę ir inovacinę veiklą, įmonės nebuvo suinteresuotos investuoti ir rodyti savo apskaitoje šių investicijų sąnaudas. Įmonės, norinčios investuoti į mokslinę eksperimentinę ir inovacinę veiklą, į pažangius, bet neišbandytus, rizikingus ir brangius projektus, kol kas turi labai ribotas galimybes gauti papildomą finansavimą, būtiną jų projektams vykdyti, nes rizikos kapitalo fondai dar yra tik pradinėje veiklos stadijoje.
Šalies mokslo ir švietimo sistema nėra orientuota į verslumo ugdymą ir inovacijų plėtrą, nes dar tik pradedama pereiti nuo esamo švietimo ir mokslo finansavimo modelio prie pažangaus, konkurencija grindžiamo finansavimo. Be to, mažai taikomos mokslo ir verslo ryšius skatinančios priemonės. Lietuvos mokslo ir technologijų parkai šiuo metu iš esmės yra pradinėje vystymosi stadijoje ir dirba daugiau kaip verslo inkubatoriai.
Audito ataskaita skelbiama www.vkontrole.lt
Daugiau:
Trumpas investicijų į mokslą vadovas
