r. t. erdoganu

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Turkijos disidentė nacionalistė, įsteigusi naują politinę partiją ir dabar laikoma galima prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) varžove, pažadėjo, kad atšauks savo oponento „superprezidento“ viziją, jei bus išrinkta. 61 metų Meral Aksener (Meral Akšener) 1996–1997 metais buvo pirmoji Turkijos vidaus reikalų ministro postą užėmusi moteris. Duodama interviu naujienų agentūrai AFP ji sakė, kad tikriausiai varžysis su R. T. Erdoganu per kitus prezidento rinkimus.

Juodosios jūros Sočio kurorte pirmadienį susitikę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas  sutarė, kad reikia dėti daugiau pastangų dėl taikos Sirijoje. Nors Sirijos konflikte Rusija palaiko Damasko pajėgas, o Turkija – sukilėlius, Maskva ir Ankara nuo pernai bando bendromis jėgomis išspręsti Sirijos konflikto klausimą. 2016-aisiais šios šalys susitaikė po krizės, įsiplieskusios Turkijai numušus virš Sirijos skridusį rusų karo lėktuvą.

Liepos 15 dieną Turkiją sudrebino bandymas surengti valstybinį perversmą. Teigiama, kad sukilėliai kariuomenėje siekė nušalinti nuo valdžios šalies prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir jo komandą. Tiesa, šis karinio perversmo bandymas buvo nesėkmingas: jau kitos dienos rytą Turkijos valdžia paskelbė, kad maištas numalšintas. Plačiau aptarinėti perversmo detales šiandien jau nėra labai aktualu. Būtina tik paminėti, jog pats maištas yra savotiškai apaugęs legendomis.

Kiekviena valstybė, spręsdama vienas ar kitas šalies ekonominio, socialinio gyvenimo, vidaus ar užsienio politikos problemas, turi daryti tam tikrus pasirinkimus. Kai kurie iš jų (arba jų atsisakymas) būna svarbūs, lemiantys šalies gyvenimą ne vieniems metams. Be to, tokie pasirinkimai nebūtinai yra susiję su konkrečiais įvykiais, tarpvalstybinėmis sutartimis ar pan. ir šalies politinio gyvenimo kontekste gali būti beveik nepastebimi.