profesija

Sunkios traumos, netikėtos nelaimės ir akimirkos, kai nuo gydytojo sprendimų priklauso žmogaus sveikata – visa tai yra kasdienė ortopedo traumatologo darbo realybė. 31-erių kaunietis Pranciškus Bakutis pripažįsta, kad nors ilgainiui prie sudėtingų situacijų išmokstama priprasti, kai kurie darbo vaizdai galvoje išlieka dar ilgai.  P. Bakutis šiandien dirba Kauno klinikose ir Druskininkuose, taip pat yra Lietuvos futbolo rinktinės gydytojas.

Sausio žvarba, daugiabučio laiptinė Vilniuje ir mįslingas rudas lagaminas, kuriame buvo kūdikis. Taip prasidėjo neįtikėtina vieno lietuvio gyvenimo istorija, kuris aprėpia kelis miestus ir visa aibę talentų bei veiklų. Šiuo metu su šeima Utenos rajone gyvenantis 53-ejų tautodailininkas Albinas Šileika sako, kad jo gyvenimas galėjo pasisukti visai kitaip, tačiau jį lydėję geri ir palaikantys žmonės ir vidinė stiprybė nulėmė kitokį kelią.

Gyvenimas vilkiko kabinoje daugeliui atrodo kaip iššūkis, skirtas tik ištvermingiems vyrams. Tačiau Živilė Mirauskaitė Mačiulienė jau 13 metų kartu su savo vyru važinėja Europos keliais ir sako, kad nieko šiame darbe nenorėtų keisti. Nuo pirmojo pabandymo vairuoti vilkiką Lenkijos kelyje iki savo „mini namų“ kabinoje ir moterų bendruomenės feisbuke – jos istorija griauna įsisenėjusius stereotipus apie vilkikų vairuotojų profesiją.

Alytiškė šokių mokytoja Julija Ambrasienė dar visai neseniai apie investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT) kalbėjo kaip apie tolimą svajonę. Šiandien ji jau turi kelis nuomojamus objektus, vieną atnaujino ir pardavė, o savo investavimo kelią ji atvirai dokumentuoja socialiniuose tinkluose.

Kai kiti į ant pastatų dirbančius drąsuolius žiūri virpančiomis kojomis, Ignas Gylys ten – kone kasdien. Jau daugiau nei du dešimtmečius vyras dirba aukštalipiu, aptarnaudamas ir remontuodamas pastatų, dažniausiai naujų biurų, fasadus. Po dvidešimties metų patirties vyras pripažįsta, jog labiausiai bijo ne aukščio, o padaryti klaidą.

Daugiau nei 20-ies metų patirtį turintis specialistas, buvęs Vilniaus morgo vedėjas, o šiandien – privatus teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis „Žinių radijo“ vedėjams atskleidė nuo ko prasidėjo jo kelias.

Laidoje „Gero vakaro šou“ svečiavosi burleskos šokėja Morta Smit, kuri atvirai pasakojo, kad prieš susidomėdama šokiais dirbo visai kitoje srityje. Apie burleską moteris sužinojo tik prieš 2 metus. M. Smit pasakojo, kad iki pažinties su burleska ji dirbo rinkodaros srityje. Netikėta pažintis kavinėje „Buvau rinkodaros specialistė. Kurį laiką jaučiau, kad man gyvenime kažko trūksta – balanso nebuvo, nebuvau 100 proc. laiminga.

Apsilankę linksmiausioje TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ muzikantai Merūnas Vitulskis ir Saulius Prūsaitis dalijosi, kokių profesijų linkėtų savo atžaloms ir ar norėtų, kad vaikai pasirinktų tėvų kelią. Atlikėjai pasakojo, kad aplinkoje yra tekę matyti muzikantais norėjusių tapti, bet taip ir nepasisekusių dainininkų, todėl tai natūraliai kelia baimę dėl savo vaikų.

Pasaulyje yra pačių įvairiausių profesijų, kurios vieniems kelia smalsumą, o kitus baugina. Viena iš tokių profesijų, apie kurią girdima nedaug, tačiau be jos neapsieinama kasdienybėje – tanatopraktikas. Šią specialybę pasirinkęs darbuotojas ruošia mirusiųjų kūnus šermenims. Naujienų portalui tv3.lt apie šią profesiją sutiko papasakoti laidojimo namų „Lakrima“ tanatopraktikas Nerijus Diečkus.

Klaipėdos universiteto ligoninė savo socialiniame tinkle „Facebook“ pristato įkvepiančią istoriją apie žmogų, kuris daugiau nei pusę amžiaus kasdien dovanoja savo laiką, žinias ir širdį pacientams. Tai ne tik darbo metai, bet ir pašaukimas, paremtas meile žmonėms bei atsidavimu profesijai. Tokios istorijos primena, kokią didelę reikšmę turi sveikatos priežiūros specialistų darbas ir jų pasiaukojimas.

Chirurgo darbas – tai ne tik skalpelis ir operacinė. Tai nuolatinė įtampa, didžiulė atsakomybė ir bemiegės naktys, bet kartu – ir neįkainojama galimybė išgelbėti gyvybes. 41-erių vilnietis Audrius Dulskas – bendrasis pilvo chirurgas, jau 15 metų dirbantis šioje srityje.

„Kai noriu atostogų ar tiesiog pailsėti – užtenka jokių savo darbų nekelti į socialinius tinklus, tuomet užsakymai aprimsta“, – įkvepiančia savo istorija dalinasi Giedrė Kazakevičiūtė, kurios pavydėtų ne viena moteris, svajojanti apie mylimą veiklą. Kai vieno gyvenimo kelio pabaigoje laukia kitas – prasideda tikros istorijos. Giedrės kelias – būtent toks, rašoma pranešime spaudai.

Daugelis pamatę tauragiškę Jurgitą Pučinskienę nė nesusimąstytų apie tai, kad kasdienybėje ji sėda prie didelio vilkiko vairo ir veža sunkius krovinius į skirtingus pasaulio kraštus. Šiemet, gegužės 5-ąją, aštuonerius metus vilkiko vairuotojos darbe skaičiuosianti Jurgita atvira – darbas jai tinka ir patinka.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kas antras Lietuvos jaunuolis, ieškantis darbo, neturi jokio profesinio pasirengimo, o iš viso šiuo metu Lietuvoje Užimtumo tarnyboje yra registruota virš 18 tūkst. nedirbančių jaunuolių. Analizuodamas duomenis, Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) direktorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad tai gali turėti itin neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai, o norint didinti kvalifikuotų jaunuolių skaičių šalyje, pirmiausia reikėtų keisti švietimo sistemą.

42-ejų kaunietis Martynas Vasiliauskas, trijų vaikų tėtis ir diakonas, prieš tris mėnesius ryžosi naujam karjeros posūkiui – tapti autobuso vairuotoju. Įdomu tai, kad daugiau nei dešimtmetį jis dirbo teisės mokslų daktaru. Nors daugeliui toks pokytis gali atrodyti netikėtas, Martynui tai buvo ilgai ieškotas atsakymas į nuolat patiriamą įtampą ankstesniuose darbuose. Martynas Kaune autobuso vairuotoju dirba nuo 2024 m. spalio 1-osios, 3 mėnesius.

Šilutės krašto ūkininkė, patyrusi vyndarė Birutė Stonkutė savo vardą garsina ir už Lietuvos ribų. Ji vynus gamina tik iš savo ūkyje ekologiškai užaugintų uogų. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ ne vienas produkciją degustavęs lankytojas sakė, kad šio ūkio vynas yra paties sodriausio skonio. Šeimininkė turi paaiškinimą: vynui pagaminti nepagailėta uogų, be to, vynas nėra verdamas, taip išsaugomi vitaminai, mineralinės medžiagos.

Nuo 11 metų Alexandria Bowser svajojo dirbti morge ir šiandien sako, kad tai „labai pozityvi“ vieta. Paauglystėje galima fantazuoti apie daugybę profesijų – nuo aktorės, dainininkės ar virėjos iki, atrodo, neįprasto darbo laidojimo srityje. A. Bowser nuo 11 metų svajojo apie darbą morge, tačiau pripažįsta, kad tai gali būti labai sunkus darbas ir reikalaujantis pasiruošimo.

Moteris už krovininio automobilio vairo, rodos, jokia naujiena moderniame amžiuje, tačiau smalsuolių akis toks reginys vis dar traukia. Dėl to išvydus 26-erių Kaune gyvenančią marijampolietę, tolimųjų reisų vairuotoją Viktoriją Kasparavičiūtę, daugelis nustemba ir klausia, kodėl ji pasirinko tokį darbą. Pokalbio metu Viktorija papasakojo, kas lėmė šios profesijos pasirinkimą ir atskleidė, kokių iššūkių kasdienybėje kyla.

Pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau negirdėtų ir dažnai net susiimti už galvos priverčiančių profesijų. Nuo moteriškumo architekčių, gyvenimo režisierių, vyriškumo mokytojų iki medaus arba vandens someljė arba netgi pinigų terapeutų. Šių profesijų atstovai aiškina, kad tai ne įmantrūs pavadinimai, o ypač retos specialybės, reikalaujančios ypatingų žinių. Ir priduria, kad jų paslaugos sulaukia neįtikėtinai didelio susidomėjimo ir klientų paklausos. Reportažas skirtas tik suaugusiems.

Lietuvoje populiarėja ugniagesio gelbėtojo profesija – gelbėti žmones vandenyje ir ugnyje veržiasi ne tik mokyklas baigę jaunuoliai, tačiau ir iš užsienio į Tėvynę grįžtantys migrantai, verslininkai. „Norinčiųjų tapti ugniagesiais yra labai daug – beveik trys žmonės į vieną vietą. Jie tikrai visi motyvuoti, jie žino, kas ugniagesys, ką jis dirbs.

123 moterys vienu metu ėmėsi virš 80-ies veiklų. Tokį Lietuvos rekordą sugalvojo pasiekti Kūlupėnų bendruomenės atstovės. Susirinkusios į būrį jos ėmė remontuoti mašinas, kapoti malkas, raugti kopūstus ir atlikti dar dešimtis darbų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kūlupėnų kaimo gyventoja Orinta sodo žirklėmis iš koloninės tujos formuoja spiralę. Sako, tai mylimiausia jos veikla.

27-erių metų kaunietė Ieva Balčiūnaitė gyvena išskirtinį gyvenimą. Jos rytas gali prasidėti 9 valandą ryte, tačiau taip pat ir 18 valandą vakare. Tokiu grafiku moteris gyvena, nes dirba stiuardese Jungtinių Emyratų oro linijose ir kasdien skraido po pasaulį jau daugiau nei dvejus metus. Ieva papasakojo, kiek iš tikrųjų yra glamūro ir prabangos dirbant tokį darbą bei kokiais atlyginimais gali pasigirti stiuardesės.

Išskirtinė, pavojinga ir tikrai ne silpnų nervų žmonėms – taip trumpai būtų galima apibūdinti išminuotojo profesiją. Atlikdamas užduotį išminuotojas kaskart laiko egzaminą, kuriame nėra palikta vietos klaidoms. Apie šios išskirtinės profesijos kasdienybę plačiau papasakojo jau daugiau kaip 30 metų šioje srityje dirbantis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojas Vytautas.

Visiems jau įprasta lėktuve matyti dirbančias merginas stiuardeses, tačiau 27-erių šiaulietė Marija Šleževičiūtė pasirinko kitokį kelią – pilotuoti lėktuvą. Šiuo metu mergina dirba lietuviškose ACMI (lėktuvo nuoma su įgula, technine priežiūra ir draudimu) oro linijose „Avion Express“. Pilote Marija dirba nuo 2019 metų, o šia profesija susidomėjo būdama maždaug 15 metų.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Karjeros laiptais“ svečiuojasi Eglė Pavydė, šiuo metu dirbanti britų kompanijoje „hVIVO“, vykdančioje vakcinų ir priešvirusinių vaistų klinikinius tyrimus, asociacijos „Lyderė“ narė. Laidoje Eglė atvirai pasakojo, kad nors jau anksti žinojo, kokiu karjeros keliu žengs baigusi mokslus, iš pradžių planas buvo kitoks.

Moderni profesijos mokymo forma – pameistrystė – vis labiau populiarėja, nes jos nauda – akivaizdi. Mokinys didžiąją mokymosi laiko dalį praleidžia realioje darbo vietoje, todėl baigęs profesinio mokymo įstaigą gali lengviau užsitikrinti darbo vietą ar net pasilikti dirbti toje įmonėje, kurioje mokėsi.

„Kai gyvenau bendrabutyje, turėjau tokią tradiciją – ryte, tekant saulei, su puodeliu kavos užlipti ant bendrabučio stogo ir skaičiuoti praskrendančius paukščius. Gyvenau Čiurlionio g. bendrabučiuose, nuo jų stogo atsiverdavo visa bundančio Vilniaus panorama. Tai buvo vieni iš gražiausių gyvenimo rytų“, – studijų laikus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre prisimena gamtos fotografas, laidų vedėjas, buvęs aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Profesinės mokyklos penktadienį ir šeštadienį rengia atvirų durų dienas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį apsilankė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune ir Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centre (VESK) Vilniuje. Šiuose centruose ministrė bendravo su mokiniais ir darbuotojais, su VESK vadovais aptarė profesinio mokymo plėtros galimybes.

Balandžio 21–22 d. visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu rengia atvirų durų dienas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) prenešime žiniasklaidai. Apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu kviečiami visi – moksleiviai ir jų tėvai, suaugusieji, besidomintys galimybe įgyti profesinę kvalifikaciją, verslo atstovai. Užsukti į mokyklas galima pasirinktu metu bet kurią iš dviejų dienų nuo 10 iki 18 val.

Nors ugniagesio gelbėtojo profesijoje dominuoja vyrai, bet vis rečiau nustembame tarp jų pamatę ir ugniagesę gelbėtoją. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesės gelbėtojos Gretos Pauliučenko niekada nežeidė visuomenės požiūris į šią specialybę, kaip į išskirtinai vyrišką.

Aiškėja, kokiose sektoriuose labiausiai trūksta darbuotojų. Su sunkumais susiduria švietimo, medicinos ir pramonės sektoriai. Geresnės žinios vadovams, rinkodaros ir finansų sektoriaus specialistams – jų algos yra vienos aukščiausių.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Tokio žingsnio imtis siūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, taip būtų įtvirtintas teisinis pagrindas didinti teismo medicinos ekspertų darbo užmokestį.

Kai kuriems klaipėdiečiams sutikti 28-erių Gintarę Beržanskienę jau tapo įprasta – moteris jau penkerius metus uostamiestyje dirba taksi vairuotoja. Vis tik, kai kurie vis dar nustemba, kai išsikvietus taksi, atvažiuoja „Mercedes“ automobilis, už kurio vairo sėdi blondinė vairuotoja. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakojo į šią veiklą įsisukusi netikėtai, sulaukusi vyro pasiūlymo. Tačiau taip užsikabino, kad jau skaičiuoja šeštus taksi vairavimo metus.

Išgirdę, kokias pareigas užima kėdainiškė Lina Dzigienė, daugelis nustemba – dažniausiai ją galite išvysti prie sunkvežimio vairo. Nors naująsias pareigas ji užima dar neilgai, Lina sako negalinti atsidžiaugti, kad pasirinko vairuoti sunkvežimį, nes kiekviena darbo diena praeina dirbant mylimą darbą.

41-erių jonavietė Asta Watts prieš daugelį metų, kaip ir daug kitų, emigravo gyventi svetur. Tačiau gyvenimas svečioje šalyje atvėrė naujas galimybes ir padėjo išsigryninti svajones ir siekius – taip Astos gyvenime atsirado santechnikės profesija, o visai neseniai ji ėmėsi mokytis ir statybininkės amato.

Dalį darbo santykių reguliavimo iš įstatymų galima perkelti į kolektyvinius susitarimus – tai didintų socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos 309 tūkst. darbuotojų, arba, kitaip tariant, maždaug ketvirtadaliui šalies darbuotojų. Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis sparčiai didėja: nuo 14,8 proc.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Reagavimo valdybos tyrėja Greta Krasuckaitė–Šimkienė yra puikus pavyzdys, jog įgyvendinti svajones ir atrasti tikrąjį savo pašaukimą – niekada nevėlu. Po 13 metų darbo internetinio puslapio redaktore, o vėliau ir darbo komunikacijos srityje moteris savo karjerą iškeitė į pareigūnės profesiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tarnybą Kauno apskr.

Visagine vykusiame nacionaliniame profesinio meistriškumo konkurse, kuriame dėl geriausiojo vardo varžėsi būsimieji mechatronikai, pirmą kartą Lietuvoje surengtas ir pameistrių profesinio meistriškumo konkursas. Kol jo dalyviai atliko užduotis, įvairių šalies įmonių, investuotojų atstovai ir švietimo bei profesinio mokymo specialistai diskutavo apie pameistrystės plėtros galimybes ir jos naudą inžinerinei pramonei.

Visi galime dirbti daugelį įvairiausių darbų – dauguma karjeros bėgyje jų ir išbando bent kelis. Tačiau kiekvienas visgi turi savo ypatingą pašaukimą, o jo supratimas paprastai įgaunamas su laiku ir patirtimi. Astrologų teigimu, šį kelią galima pagreitinti, įsivertinus savo stipriąsias puses, kurios priklauso nuo Zodiako ženklo. Juk tose srityse, kuriose slypi mūsų stipriosios pusės, mums geriausiai ir seksis –  o tai svarbiausia, rašoma metro.co.uk.

Šiemet didesnes įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkvežimių vairuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos analitikų parengtas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo bei socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių, ikimokyklinukų bei pradinukų mokytojai.

Nors koronaviruso pandemija ir dėl jos taikytos priemonės koregavo darbo pasiūlos ir paklausos tendencijas, vis dėlto, pasak specialistų, paklausiausios specialybės tvirtai laikosi savo pozicijose ir jų užleisti kitoms neketina.  Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu paklausiausiomis laikomos kelios specialybės, tačiau jau ilgą laiką pirmose vietose laikosi su technologijomis susijusios profesijos. „Pirmoje vietoje yra informacinės technologijos.

Koronavirusas pakoregavo geriausiai Lietuvoje apmokamų profesijų penkioliktuką. Jame dabar ne tik skrydžių vadovai, teisėjai ar finansinių paslaugų padalinių vadovai, bet ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nuo praėjusių metų birželio jų vidutiniai atlyginimai išaugo net 68 proc. Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias profesijas patenka ir paštininkai, reklamos bei rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, buhalteriai, administratoriai, statybininkai, vairuotojai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Nauja diena „Name“ prasidėjo nuo atviro pokalbio, kuris ne visoms moterims buvo malonus. Dauguma iš jų negali pasigirti reikšmingais pasiekimais profesinėje veikloje. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad siekti karjeros jos neturėjo nei sąlygų, nei galimybių. Tačiau viena dalyvių – Justina – gali pasigirti sėkmingu verslu. Apie jį moteris atvirai papasakojo laidoje „Namas“. Pasak Justinos, niekas jai nebuvo padėta ant lėkštutės.

Pasaulyje itin populiari „profesija“ – žaislų ekspertai – atkeliavo ir į Lietuvą, rašoma pranešime spaudai. Jais tapo atlikėjos, pianino ir vokalo mokytojos Dianos Dargienės dukra Unė Dargė ir krepšininko Roberto Javtoko bei jo žmonos, verslininkės Vilmos Javtokienės sūnus, Simas Javtokas.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Trečiadienį TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ viešėjo scenos diva, lietuvių mylima atlikėja Irena Starošaitė su sūnumi Vakariu. Atlikėja atskleidė ne vieną intriguojantį faktą apie save ir nustebino ne tik laidos vedėjus Mindaugą Stasiulį ir Justiną Jankevičių, bet ir studijos svečius bei laidos žiūrovus. I. Starošaitė atskleidė, kad turi šakočių gamybos verslą. Tuo įsitikino ir J. Jankevičius, kuris apsilankė kepykloje ir pats pabandė pagaminti šakotį.

Paaiškėjo, kurių profesijų žmonės labiausiai patenkinti darbu ir ką dirba tie, kurių kasdienė veikla visiškai nedžiugina. Atlikta apklausa atskleidė, kad bendras pasitenkinimo darbu vidurkis Lietuvoje – ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tačiau įdomu tai, kad vertindami darbo sąlygas, algų lietuviai nebeiškelia į pirmą vietą.