profesija

Paaiškėjo, kurių profesijų žmonės labiausiai patenkinti darbu ir ką dirba tie, kurių kasdienė veikla visiškai nedžiugina. Atlikta apklausa atskleidė, kad bendras pasitenkinimo darbu vidurkis Lietuvoje – ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tačiau įdomu tai, kad vertindami darbo sąlygas, algų lietuviai nebeiškelia į pirmą vietą.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Po Europą sklindanti iniciatyva „DUOday“ pasiekė ir Lietuvą. Gegužės 16-ąją VšĮ „SOPA“ surengtoje akcijoje prie iniciatyvos „DUOday“ prisijungusios 25 įmonės ir organizacijos suteikė galimybę negalią turintiems žmonėms išbandyti pačias įvairiausias profesijas – susipažinti su įmonių veikla, išbandyti įprastas darbuotojų užduotis, o juos priėmusioms įmonėms – geriau pažinti neįgalius žmones, išsivaduoti ir stereotipų. Oksana nėra „Swedbank“ darbuotoja.

Griauname mitus apie viešbučių ir maitinimo paslaugų profesijas bei kviečiame jaunimą dalyvauti modernaus profesinio mokymo konkurse „Re-think. Profesija kitu kampu“. Moksleiviai ir jaunuoliai iki 25-erių metų kviečiami atrasti virėjo, kepėjo, konditerio, padavėjo, barmeno, administravimo specialisto ir renginių organizatoriaus profesijas, o jas pažinus – pasitelkti kūrybiškumą ir fantaziją ir pristatyti šias profesijas savaip.

Moteris atskleidė intymias savo naujausio užsiėmimo detales – jai mokama už atsiliepimus apie sekso žaisliukus, rašoma dailystar.co.uk. Anksčiau papasakojusi, kaip sekso žaisliuku susižeidė vaginą, Nadia Bokody užsitikrino 22 900 sekėjų „Instagram“. 34-erių metų moteris iš Australijos išgarsėjo visame pasaulyje, atskleidusi, kad yra apsėsta sekso. Atvėrusi duris į savo intymų gyvenimą, Nadia pradėjo užsidirbti pragyvenimui rašydama atsiliepimus apie žaislus suaugusiems.

Pagrindinio priėmimo į šalies profesines mokyklas duomenys rodo, kad mokytis amato jaunuoliai skubės į Vilnių ir Kauną - profesinis mokymas tampa nepopuliarus ne tik atokiose vietovėse, bet ir pramonės miesto titulą tebeturinčiame Panevėžyje, rašo „Lietuvos žinios“. Anykščių technologijos mokyklos, kuri minima tarp mažiausiai moksleivių iki šiol priėmusių profesinio mokymo įstaigų, vadovas Ramūnas Zlatkus sako, kad jaunimui išvažiuojant į užsienį nebeliko kam mokytis.

Planuojama, kad didžiausias įsidarbinimo galimybes 2018 metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys, darbo ieškantys žmonės: elektromechanikai ir elektromonteriai, krovinių transporto vairuotojai bei metalo apdirbimo staklių operatoriai. Tai rodo darbdavių apklausa bei Darbo biržos specialistų ekspertinė nuomonė.

Rugsėjį Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre startuoja nauja Suvirintojo modulinės profesinio mokymo programos grupė. Kodėl verta pasinaudoti šia galimybe ir, kaip tai padaryti - pateikiame pagrindinę informaciją.

Meilė ir darbas – kas galėjo pagalvoti, kad tarp jų slypi toks stiprus ryšys? Kaip rodo „Bloomberg Business“ atliktas tyrimas, jūsų darbas gali atskleisti, kuo užsiims jūsų partneris. Štai dažniausios poros 25 profesijoms: Pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai tiek vyrai, tiek moterys renkasi kolegas mokytojus, o vyrų akys dar krypsta ir į administracijos darbuotojas. Finansų analitikės dažniausiai teka už vyrų finansininkų arba prekybininkų.

Darbo užkulisiai Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje išties stebina: nepriklausomai nuo paros meto nenutylantys skambučiai, išsigandusių žmonių klyksmai kitame laido gale ir tą pačią minutę ištikusios nelaimės skirtingose miesto vietose: insultai, šunų įkandimai ar panikos priepuoliai. Būtent į dispečerinę užsukusi tv3.lt žurnalistė stebėjo prie pultelio dirbančių dispečerių darbą ir pati savo akimis įsitikino, kaip atrodo čia dirbančių žmonių kasdienybė.

Kai kuriems darbams paprasčiausiai būdingas didelis pavojus. Nuolat su žmonėmis bendraujančiai stiuardesei pasigauti virusą žymiai lengviau nei teisininkui, kiaurą dieną dirbančiam biure, rašo „Business Insider“. Atsižvelgdami į neįprastą miego grafiką, radiacijos spinduliuotę ir nešvarią darbo aplinką, „Business Insider“ paskelbė 37 labiausiai sveikatai kenkiančius darbus. Darbai išrikiuoti nuo mažiausiai pavojingo iki pavojingiausio.

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Juose žmonės dalijasi įvairiomis savo gyvenimo akimirkomis bei išgyvenimais. Vokietė Marie-Luise Klietz šiuo metu socialiniame tinkle „Instagram“ turi bveveik 100 tūkstančių sekėjų. Sparčiai internete populiarėjanti gražuolė demonstruoja savo aktyvų laisvalaikį, dalijasi patarimais ir savo asmenukėmis.

„Visada galvojau, kad pareigūno darbas kupinas veiksmo ir adrenalino. Tiesa, niekada negali žinoti, kas nutiks už kelių minučių, tačiau tai reikalauja didžiulės atsakomybės, juk nuo tavęs gali priklausyti kito žmogaus gyvybė“, - teigia Mindaugas Šalčius, kuris po 5 metų tarnybos palieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio gretas.

Panevėžyje gyvenanti Oksana Barauskienė (39) savo atsidavimu darbui gali nustebinti ne vieną. Moteris jau 11 metų yra apsaugos darbuotoja ir tikina, kad jaučiasi atradusi save ir kasdien su didžiausiu malonumu keliaujanti į darbą. Ne paslaptis, kad šios pareigos reikalauja daug atsakomybės, tačiau Oksanai dėl to nekyla sunkumų, o visai neseniai moteris net išgelbėjo žmogaus gyvybę. „Gyvenime esu labai turtinga, turiu du sūnus, mylimą darbą bei nuostabius kolegas.

Advokato darbas iš tiesų labai rimtas ir atsakingas. Tačiau vienos šios specialybės atstovės „Instagram“ nuotraukos parodo kitą jos gyvenimo pusę. Dėl Izraelietės Yarden Haham vyrai kraustosi iš proto. Nors ji užima rimtas advokatės pareigas, išėjusi iš teismo salės mėgaujasi kitomis gyvenimo spalvomis. Tokia galimybe neabejotinai džiaugiasi ne tik ji pati, bet ir visa jos gerbėjų armija. Apie neįprastą advokatės gyvenimo būdą kalba jos „Instagram“ paskyra.

Valstybinė darbo inspekcija per šių metų devynis mėnesius gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 35 pranešimai dėl darbo vietoje žuvusių žmonių. 103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas. Anot Darbo inspekcijos, pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos remonto, miško kirtimo darbai.

„Kaip save įsivaizduoji po penkių metų?“ – sulaukė savo gerbėjos klausimo „X Faktoriaus“ laimėtoja Iglė, kuri net nebandė slėpti atsakymo. „Turėsiu šunį, - rėžė ji. – Tikrai turėsiu. Mama man kol kas neleidžia jo turėti, tačiau jau kuriu planus“. Kiek vėliau Iglė prisipažino tikinti, jog po penkių metų vis dar gyvens kartu su muzika. „Tikiu, kad vis dar muzikuosiu... O jeigu nieko nepavyks gero nuveikti su muzika, būsiu stiuardesė“, - prisipažino mergina.

Po pirmadienį paskelbtų šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatų paaiškėjo ir populiariausios studijų programos. Jaunų žmonių lūkesčiai ir norai pasikeitė iš esmės. Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę.

Ateities darbo rinką lemia vykstantys ekonominiai procesai, todėl profesijos pasirinkimas tampa svarbiu ir esminiu pasirinkimu. Verslo studijos, atrodo, žadančios karjeros galimybes bei užtikrinančios puikią ateitį. Visgi kaip yra iš tiesų? Kokių savybių reikia, norint būti geru šios srities specialistu? Apie tai pasikalbėjome su Kauno Technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Verslo studijų krypties programų vadove doc. Rita Jucevičiene.

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos abiturientai troško būti teisininkais arba vadybininkais. Rinkdamiesi būsimą profesiją, dažnas jų pasiduodavo populiariam įsitikinimui, jog tai yra perspektyviausias pasirinkimas. Šiandien jaunuolių akys krypsta į informacinių technologijų sritį, tačiau ar šis entuziazmas nebus vienadienė mada, kuri anksčiau ar vėliau praeis? Šiuo metu tendencijos Lietuvos darbo rinkoje yra palankios jaunuoliams, išsirinkusiems IT specialybes.

22 metų Jade iš Varvikšyro (Didžioji Britanija) pornografinėse juostose pradėjo filmuotis dar studijuodama universitete. „Ir štai mano sąskaitoje kas kelias savaites atsirasdavo koks 100 svarų. Galėjau eiti apsipirkti ir tai mane darė laiminga“, – prisimena mergina. Net ir baigusi mokslus ir gavusi diplomą Jade, kurios profesinis slapyvardis yra Carly Rae Summers, pasirinko verčiau prieš kamerą užsiiminėti seksu su nepažįstamaisiais, nei dirbti įprastą darbą biure.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Ne vienas yra sakęs, jog aktorystė – sunkus darbas, tačiau viena žaviausių Lietuvos aktorių Ineta Stasiulytė taip manantiems žmonėms gali nekukliai atšauti: „Jeigu jums sunki – keiskite profesiją. Kokios problemos? Nėra ko verkti.“ Garsi moteris šiuo profesiniu keliu pasuko dar paauglystėje, o kuomet atėjo laikas rinktis studijas – nebuvo jokių abejonių. Šiandien Inetą galima sutikti ne tik teatre ar išvysti kino filmuose, bet ir pamatyti įvairiuose televiziniuose projektuose.

Muzika ir matematika neturi nieko bendro? Tapti kompiuterių genijumi svajojantis auksabalsis „X Faktoriaus“ finalininkas Thomas Tumosa paprieštarautų. Dvyliktokas šiuo metu ne tik ruošiasi brandos egzaminams, bet ir su scenos partneriais šokėju Vytautu Mackoniu ir dainininke Anžela Adamovič bando užkariauti „Trijų Muškietininkų“ sceną. Žvaigždė ruošiasi egzaminams Vietoje nenustygstantis Thomas pasakoja, kad dabar jam itin sunkus metas.

Laikinosios sostinės klubinėtojų laukia išskirtinis vakaras su seksualiąja televizijos žvaigžde, kūno rengybos trenere ir modeliu Jolanta Leonavičiūte. Daugelyje sričių gerai žinoma jauna moteris nusprendė išmėginti save dar vienu, nauju – barmeno – amplua. „Kaune lankytis tenka labai retai, tad džiaugiuosi tokia pasitaikiusia proga ir labai jos laukiu. Atvykstu su pačia geriausia nuotaika bei daugybe teigiamų emocijų.

 Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų patenkinti pasirinkta profesija ir santykiais su kolegomis. Tačiau kalbai pasisukus apie darbo užmokestį, tokių gyventojų dalis nepasiekia nė pusės. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenys, apsvarstę visus privalumus ir trūkumus, keisti darbą per artimiausius 5 metus ketina daugiau nei 50 proc. lietuvių.

„Egzistuoja tokia bjauri taisyklė gyvenime: „Kai pradedi pažinti, draugauti su savimi, suprask, kad jaunystė jau praėjo“. Kiekvieną rytą žiūri į veidrodį ir galvoji, kas gi čia mane taip paglamžė per naktį, kur tas niekšas, kuris atėjo naktį ir mane taip suniokojo? Jei atvirai, tai po 40-ties gyventi darosi lengviau ir linksmiau“, - keliaudama po darbų namo telefonu sako aktorė Adrija-Čepaitė Palšauskienė.

Dainininkas? Kino žvaigždė? Ne, tikrai neatspėjote. Kviečiame perskaityti šį portalo „therichest.com“ sudarytą sąrašą ir perskaityti, kurios profesijos žmonėms teikia daugiausiai laimės.

Gal ir ne visi šie darbai moteriški, tačiau vis daugiau moterų savo drąsą ir stiprybę rodo dirbdamos pavojingus darbus. Sudarėme darbų, kurių savininkės pačios patraukliausios, sąrašą. Ar sutinkate su visais punktais?  9. Barmenė Galbūt, dėl to, kad paprastai barmenę sutinki išgėręs, galbūt, dėl to, kad būtent ji tau suplaka gardų kokteilį, tačiau barmenės už baro atrodo išties karštai.  8. Padavėja Padavėjos visuomet būna draugiškos, paslaugios ir, dažniausiai, kerinčio grožio.

  Vėmalų rinkėjas Jei jus pykina išvydus kitus vemiant, jums tikrai netiks šis darbas. Ir taip, tai yra tikras darbas, kuris priklauso valytojų grupei. Šį darbą dirbantys žmonės, dažniausiai, valo apvemtas vietas atrakcionuose. Mirusiųjų kremuotojas Tai tikrai šlykštus ir stiprių nervų reikalaujantis darbas. Kremuotojas paruošia mirusio žmogaus kūną taip, jog laidotuvių metu žmogus atrodytų gražiai. Darbuotojas perrengia mirusį žmogų, jo kūnui suteikia formą, papuošia makiažu.

Nuo ryto iki vakaro bendrauti su šunimis, pristatinėti juos parodose ir dar gauti už tai pinigus. Atrodytų, šunų dresuotojas – viena tinkamiausių profesijų mėgstantiems šiuos keturkojus. Be to, kad ją įgytum, nereikia mokytis aukštojoje mokykloje, o šunys niekada neišeina iš mados, taigi dresuotojo paslaugų reikia visada.

„Neabejoju, kad tarp buvusių Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos mokinių yra profesionalų, uždirbančių daugiau už mane. Visada kartoju mūsų mokiniams – atlyginimas, kurį gausite po mokslų, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, esi kirpėjas, bet gerai moki tik barzdą apkirpti – reiškia, iš tos barzdos kirpimo ir teks gyventi. Koks žmogaus indėlis į savo būsimos kvalifikacijos išmanymą, tiek jis ir uždirba“, – sako Valentinas Radavičius, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius.

Auga pretendentų į profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet profesinėse pageidauja mokytis 5 proc. daugiau pirmakursių nei pernai tuo pačiu metu. Mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą beveik 13 tūkstančių moksleivių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak pranešimo, nors priėmimas dar tęsis iki rugsėjo, keletas profesinių mokyklų jau perpildytos. „Džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesines mokyklas.

Pavasarį ir vasaros pradžioje Vilniaus teritorinė darbo birža ir Asociacija „Langas į ateitį“ drauge įgyvendino Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą jaunimui, kurio metu socialinius ir humanitarinius mokslus baigę 20-30 metų jaunuoliai galėjo įgyti įgūdžių, reikalingų pradėti karjerą informacinių technologijų (IT) srityje. Šiuo metu apie keturiasdešimt jaunų žmonių, baigusių 3 mėnesius mokymus, jau įsilieja į darbo rinką su nauja profesija.

 Seniai sakiau, kad mes ilgą laiką – ir nepelnytai – buvome pamiršę profesinį mokymą. Jį tiesiog ignoravome. Nes visi urmu puolė į universitetus. Esą profesinis mokymas – tik beviltiškiems. Ne prestižas. O ir kam pagaliau jo reikia. Gyvenimas parodė, jog elgėmės neteisingai. Žmonių su aukštojo mokslo diplomais „prigaminta“ tiesiog konvejeriniu būdu. Jų marios, o realiai dirbti nėra kam. Nutiko tai, kas tokioje situacijoje ir turėjo nutikti: verslas ėmė dairytis žmonių kitose valstybėse.

Vilniečiui Ryčiui Janulioniui jau 24-eri. Tačiau įgijęs ne itin paklausią specialybę vaikinas dirbo tai vienur, tai kitur, ir vis ieškojo savo vietos. Gal ir dabar tebesiblaškytų, jei ne atsitiktinumas, atvedęs jį į projektą „Pasitikėk savimi“. „Nesigailiu, kad sužinojęs apie projektą, nutariau jame dalyvauti. Dabar labiau pasitikiu savimi ir bus lengviau susirasti pastovų darbą. Be to, nusprendžiau studijuoti. Kaip tik dabar svarstau, kokią specialybę pasirinkti“, – sako Rytis.

 Kuri atostogų kryptis populiariausia tarp lietuvių? O ar tie, kurie ją renkasi, yra labiau linkę gulėti paplūdimyje ar triukšmingai linksmintis vakarėliuose? Jie dažniau naudojasi socialiniais tinklais, o gal klausosi radijo? Ar yra linkę mokėti kortele, ar atsiskaityti grynaisiais? Kiek kalbų moka, kiek uždirba, koks jų amžiaus vidurkis?.. Tai – tik keletas klausimų, kurie galėtų iškilti, pavyzdžiui, naujai kuriamų avialinijų vadovui. Arba turizmo agentūros marketingo skyriui.

Nori gerai gyventi? Būk programuotojas, medikas ar teisininkas. Taip mano ne tik gyvenimo kelią dar tik besirenkantys abiturientai, bet ir beveik 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Jau kelinti metai iš eilės valdininkai, atsakingi už švietimą, o ir darbdaviai reiškia susirūpinimą vis neblėstančiu socialinių ir humanitarinių mokslų populiarumu tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas", - sako Povilas Kytra.

Futbolo žvaigždė Davidas Beckhamas nusprendė keisti profesiją, skelbia „Daily Mail“. 40-metis gavo vaidmenį režisieriaus Guy Ritchie filme „Knights of the Roundtable: King Arthur“. Dar nėra žinoma, kokį vaidmenį jame atliks D. Beckhamas. Skelbiama, kad filmo kūrimo darbai prasidėjo šios savaitės pradžioje. Remiantis interneto svetainėje IMDB paskelbta informacija, G. Ritchie filme pasirodys ir aktoriai Charlie Hunnamas, Jude’as Law, Ericas Bana ir Popy Delevingne.

Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi specialius struktūrinius padalinius, vadinamuosius karjeros centrus. Čia studentai gali gauti sau pritaikytas konsultacijas, sužinoti naujausią informaciją apie praktikos, darbo vietas, stažuotes. Vilniuje įsikūrusio Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Karjeros centro vadovė Akvilė Alauskaitė-Riabceva sutiko papasakoti apie vieno iš tokių centrų veiklą.

 Neseniai šalyje pasibaigęs stambaus masto renginių ciklas „Planuok karjerą atsakingai“ įtraukė pačius įvairiausius žmones: bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleivius bei studentus, švietimo įstaigų vadovus, karjeros konsultantus. Daugiau nei du su puse mėnesio vykusiuose užsiėmimuose kalbėta apie profesijos pasirinkimo svarbą, bendrąsias kompetencijas, mokymąsį visą gyvenimą.

 Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad energetiko profesiją turintis specialistas šiandien darbo rinkoje yra patrauklus dalyvis, rodo „Baltijos tyrimų“ kovo mėnesį surengtos reprezentatyvios apklausos duomenys. Daugiau nei pusė apklaustųjų įsitikinę, kad ši specialybė bus labai reikalinga ir ateityje, todėl nedvejodami savo pažįstamiems siūlytų ją rinktis studijoms.

 Mokslui ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, plečiasi ir įprastų specialybių rėmai. Geidžiamiausi darbdaviai ieško specialistų, turinčių įvairių sričių žinių bei gebančių darbe pritaikyti naujausias technologijas. Šias svarbiausias savybes jungia pirmoji tokia Lietuvoje – sveikatos informatikos – specialybė. Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetuose šiemet pradedamos vykdyti studijų programos užuomazgos atsirado dar XX a. 6 dešimtmetyje.

 Vasarą į darbo rinką pradeda plūsti įvairias mokymo įstaigas šviežiai pabaigę absolventai, kupini vilčių pradėti karjerą išsvajotose darbovietėse. Deja, dažniausiai šios svajonės pradeda tirpti jau po pirmo darbo pokalbio, taip ir nesulaukus lemtingojo skambučio iš darbdavio. Kaip palikti tinkamą įspūdį pokalbio metu jaunuoliams tampa tikra mįsle. Tuo tarpu daugelis įmonių, ieškančių potencialių darbuotojų, teigia pasigendantys rimtai dirbti pasiruošusių kandidatų.

Visuomenėje, kurioje vertinamas turtas ir apie žmogaus vertę sprendžiama pagal jo profesiją, būti bedarbiu – labai sunku. Niekas geriau to nežino už šiuolaikinį jaunimą, kuris baigė mokslus prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir šiuo metu, nepaisant atsigaunančios ekonomikos, vis dar sunkiai randa kelią į darbo rinką.

Ingrida Bobinienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Radę laisvesnę akimirką atostogų ar švenčių metu neretai stabtelime ir pagalvojame apie tai, kas mums išties brangu, prisimename ir aplankome ne tik savo artimuosius, bet ir tuos, kuriems stinga draugijos, meilės ir šilumos. Vaikų globos namų slenkstis – ne išimtis. Kalėdų laikotarpiu jį mina ne vienas geros valios žmogus. Visgi Kalėdų šurmulys baigiasi, o vaikai, augantys globos namuose, lieka laukti.

Romantika, menas, grožis... Skamba labai gražiai. Svajojate tapti fotografu? Norime perspėti, kad tai nėra lengvas darbas. Ne visada fotografija - tai žiūrėjimas per ieškiklį ir mygtuko paspaudimas. Ne visada fotografija - tai gamta, nuostabus kraštovaizdis ir mielai nusiteikę pozuotojai. Susipažinkime: Fotografai.