profesija

Jau septintus metus vyksianti Jaunojo kolegos diena – ne tik puiki proga pabendrauti su moksleiviais, bet ir galimybė nedidelėmis sąnaudomis pasiekti jauno žmogaus gyvenimui reikšmingo rezultato. Beveik keliose dešimtyse šalių organizuojamas renginys Lietuvoje šiemet vyks balandžio 18 dieną.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) š. m. balandžio 3 d. Seime surengė spaudos konferenciją tema „Ar vaistas bedarbystei turėtų būti kuriamas dar mokykloje?“ Konferencijos metu buvo aptartas siūlomas dualinio mokymo modelis ir jo įvedimas į dabartinę Lietuvos švietimo sistemą bei pristatyti pilotinio projekto rezultatai. Anot idėjos autorių, viena pagrindinių švietimo sektoriaus problemų yra tai, kad mokyklose nėra iš esmės jokio praktinio mokymo.

Į Šiaulių rajono policijos komisariate vykusią atvirų durų dieną buvo pakviesti jo darbuotojų vaikai, jų draugai bei pažįstami, besidomintys policijos pareigūno profesija ir norintys savo ateitį susieti su teisėtvarka. Šiaulių rajono policijos vadovas Ričardas Šiumberevičius pasidžiaugė, kad susirinko toks didelis būrys jaunuolių, kurie nori tapti policijos pareigūnais, ir išreiškė viltį, kad jie bus geriausi savo profesijos žinovai ir sukurs policijos ateitį.

Statistikos departamento duomenimis, dauguma gyventojų (18,7 proc.), pernai spalį Lietuvoje „ant popieriaus“ gavusiųjų daugiau kaip 5501 lito atlyginimą, dirbo finansų ir draudimo įmonėse, 15,9 proc. – informacijos ir ryšių sektoriuje. Dvigubai daugiau – 10 001 lito ir didesnį atlyginimą uždirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20 proc.) bei apdirbamosios gamybos (16,6 proc.) atstovai.

Gabrielė Gedvilaitė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Lietuvoje vis dar populiariausi teisininkai ir vadybininkai. Tačiau „Pinigų karta“ ieškojo ir surado kelias perspektyviausias specialybes, kurios bus paklausios po 5 ar 10 metų. Jų atstovai drąsiai tikina, jog pradinė tokio specialisto alga bus 3 tūkst. litų per mėnesį, o algos „lubos“ priklausys tik nuo jo talento.

Trečiadienį Šiaulių teritorinėje darbo biržoje visos apskrities profesinių ir kitų mokymo įstaigų, bibliotekų, verslininkų asociacijų ir įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovams buvo pristatyta 2013 metų darbo rinkos prognozė ir įsidarbinimo galimybių barometrai Šiaulių apskrityje ir situacija darbo rinkoje. Pristatytos prognozės optimistinės – darbdaviai planuoja įsteigti daugiau darbo vietų, nei jų likviduoti, galimas paslaugų ir statybos sektorių atgimimas.

Kokioje įmonėje dirbate šiuo metu ar norėtumėte dirbti – didelėje ar mažoje, kurioje darbo santykiais yra susiję tik patys artimiausi žmonės? Ar domintų tapti keliasdešimties ar kelių šimtų žmonių komandos dalimi? O gal kaip tik siektumėte dirbti tik kelių žmonių rate? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad dauguma, ieškodami darbo, rinktųsi didesnes įmones: apie 40 proc. norėtų dirbti vidutinio dydžio įmonėje, dar 31 proc. – didelėje kompanijoje.

Alytaus darbo biržoje šią savaitę pristatyta Alytaus regiono darbo rinkos prognozė 2013 metams ir apžvelgti Alytaus teritorinės darbo biržos 2012-ųjų veiklos rezultatai. Kol koridoriuose zujo vis labiau vargstantys ir gyvenimu nusiviliantys bedarbiai, konferencijos dalyviai iš specialisčių lūpų išgirdo stulbinamą tiesą – pusė bedarbių nemotyvuoti dirbti.

Šiandien „Litexpo“ parodų centre atidaryta tarptautinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“. Parodą atidarė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. “Tikriausiai nesuklysiu parodą pavadindamas pasirinkimų muge ar didžiąja atvirų durų diena.

Pasirinkdami pagrindinius dalykus 10-oje klasėje moksleiviai dažnai atsiduria aklavietėje – dvejonės dėl svajonių specialybės tampa galvos skausmu, o galiausiai profesiją nulemia egzaminų rezultatai. Visgi tikimasi, kad profesinis orientavimas mokykloje prasideda dar nuo žemesniųjų klasių, tačiau tai įgyvendinti trūksta ne tik pinigų, bet ir karjeros specialistų.

1. Šokinėtojas ant čiužinių Žmogus, kuriam moka už tai, kad jis šokinėtų ant čiužinių, sako, kad tai visai nejuokinga. Ant čiužinių jis šokinėja kiekvieną dieną. Ant vieno čiužinio, tada ant kito... Žmonės to nesupranta. Pasak profesionalaus šokinėtojo ant matraso Reubeno Reynoso, tai darbas, kurį gali dirbti ne bet kas. Vyriškio teigimu, šokinėti ant čiužinių galima tinkamai ir netinkamai. Jis per dieną tinkamai šokinėja ant trijų čiužinių.

Norite padaryti karjerą sporte? Atidžiai rinkitės. Darbuotis televizijos transliavimo kūrybinėje grupėje ar imtis fizioterapeuto pareigų atrodys lyg rojus, jei lyginsime su kai kurių profesijų atstovais. Čia kartais net nėra kalbos apie šlovę, garbę, kovos įtampą. Tik „juodas“ darbas. Remdamiesi portalu bleacherreport.com pateikime siaubingiausias sporto profesijas.

Daugelis iš mūsų su nuostaba žvelgia į tuos, kurie drąsiai keičia savo profesiją, tačiau tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Mūsų svajonių profesija gali būti visai kitokia, nei ta, nuo kurios pradėjome savo karjerą. Kadangi darbas užima didžiąją mūsų gyvenimo dalį, neverta ignoruoti savo slaptų ambicijų ir laiką skirti tam, ko nemėgstame.

Kai kurių profesijų žmonėms prieššventinis laikotarpis tampa didžiuoju darbymečiu. Išsijuosę prieš šventes darbuojasi paštininkai, duonkepiai. Jų darbo vaisiai švenčių dienomis pradžiugina kitus žmones, praturtina šventinį stalą. Kepėjai dirba ir per šventes „Mūsų darbymetis prasideda lapkričio pradžioje – tuomet jau pradedame kepti kūčiukus ir kepame juos iki pat švenčių. Paskutinysis kūčiukų kepimas buvo prieš porą dienų.

Nepriklausomai nuo uždarbio ar prestižo darbas gali būti labai malonus arba visai nepakenčiamas. Tyrimais nustatyta, kad patys „nelaimingiausi“ yra paštininkai, o labiausiai savo darbu mėgaujasi dainininkai, rašo Businessinsider.com.

Nejaučiant kalbos barjero ir gebant nesunkiai perprasti aplink sklandančią informaciją, nekyla sunkumo tiek įsidarbinant, tiek siekiant žinių. Šiemet studijas baigusi Rita Rakauskaitė, galima sakyti, yra iššūkių mėgėja. Ketverius metus Vilniaus universitete trukusių studijų metu ji sugebėjo pasimokyti trijose šalyse, keturis kartus įsidarbinti ir vieną kartą sau prisiekti – tobulėjimui ribų nėra. Gavo ne tai, ko norėjo Rita iš tų merginų, kuriai, kaip sakoma, Dievas davė ir dar dribtelėjo.

Lapkričio 22-24 d. Vilniuje, viešbučio „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14) konferencijų salėje, vyks penktoji mokinių mokslinių darbų idėjų mugė. Renginyje 66 jaunieji tyrėjai iš įvairių Lietuvos mokyklų pristatys biomedicinos, fizinių, technologijos, žemės ūkio mokslo sričių mokslinius darbus ar jų idėjas. Renginys skatina mokinius planuoti ir dirbti mokslinį tiriamąjį darbą ištisus metus, geriau pasirengti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui.

Valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas mokysis nemokamai bei turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėl tikslinio studijų finansavimo 2013 metams.

Pastaruosius ketverius metus Lietuvos mokyklose taikomos patobulintos mokinių ugdymo programos. Jose didesnis dėmesys skiriamas mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymui, kurios padėtų mokiniams pasirinkti studijas ir sėkmingai integruotis į darbo rinką. Nors mokiniai teigia pradedantys jausti pasikeitusius ugdymo sistemos prioritetus, tačiau sako vis dar pasigendantys profesinio orientavimo renkantis mokymosi pakraipas mokykloje.

Apie rinkos ateitį galvojančios kompanijos jaučia pareigą prisidėti prie specialistų rengimo, su jaunimo auditorija pasidalyti praktine patirtimi. Transporto vadybos specialistus rengiančios Lietuvos aukštosios mokyklos TimoCom vadina savo socialiniu partneriu.

32-ejų Min­dau­gas Bra­žas – be­ne vie­nin­te­lis Šiau­liuo­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gu dir­ban­tis vy­ras. Lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pa­sa­ka“ auk­lė­to­ju jis dir­ba nuo per­nai va­sa­rio ir nea­be­jo­ja, tai nė­ra tik mo­te­riš­kas dar­bas. „Jį dir­ban­čių vy­rų tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Pir­mą kar­tą į dar­že­lį – tris­de­šim­ties Min­dau­gas pa­sa­ko­ja, kad į lop­še­lio-dar­že­lio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vą įsi­lie­jo pa­laips­niui.

Praėjusią savaitę, lapkričio 9-15 dienomis, Lietuvos darbo birža fiksavo didžiausią skaičių norinčiųjų dirbti savarankiškai. Teritorinių darbo biržų specialistai lapkričio 9-15 dienomis užimtumą suteikė 5,6 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 3,9 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 1,7 tūkst., iš kurių daugiausia - 59,1 proc. pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, 18,3 proc. - viešuosius darbus, 14,3 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 8,3 proc.

Rinkimus organizavusi ir dėl jų nusibaigusi Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje skelbia profesijas, kurias nurodė kandidatai į Seimą. Visa darbo birža Net ir sutrumpintas sąrašas atrodo įspūdingai.

Išvykstate atostogauti? Keliaujate pas senelius iš Molėtų į Klaipėdą? Kad ir koks viliojantis būtų kelionės tikslas, pati kelionė mažiesiems neretai prailgsta. Nebent sugalvosite, kaip ją „patrumpinti“ smagiais žaidimais. 1.    Debesų pilys. Paprastas žaidimas, tinkamas net ir visai mažiems vaikams. Tiesiog išsirinkite debesėlį tolumoje ir pasiūlykite aptarti, į ką jis panašus.

Moteris už vilkiko vairo iki šiol yra gana retas reginys. Daug kas teigia, kad ši profesija yra nemoteriška ir šis stereotipas gajus iki šiol. Tačiau įvertinus šių dienų didžiausias vežėjų problemas, tarp kurių yra ir vairuotojų trūkumas, galbūt vertėtų ne taip skeptiškai žiūrėti į tokią galimybę. Nesiruošiame analizuoti darbuotojų ir darbdavių santykių bei kiekvienos įmonės personalinės kadrų politikos, o tik apžvelgiame globalias priežastis, kodėl moterų už vilkiko vairo yra tiek nedaug.

Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėje mokykloje alternatyvusis mokymas įgauna pagreitį. Mokyklos bendruomenė džiaugiasi pirmaisiais rezultatais, mokinių rodomu susidomėjimu. Akivaizdūs pokyčiai Devintokai ir dešimtokai – devyni paaugliai – į pamokas eina ne kartu su savo bendraklasiais. Moksleiviai įsikūrė atskirame mokyklai priklausančiame pastate, čia juos moko vienas pedagogas, konsultuoti ateina tik matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai.

250 vyrų ir moterų malasi Los Andželo „Sheraton“ viešbučio salėje su užrašų knygutėmis rankose. Jie dalyvauja tokiuose seminaruose, kaip „Skrydžio privačiu lėktuvu organizavimas“, „Kaip apsaugoti jūsų kliento nuosavybę“. Kitos edukacinės temos susijusios su darbo teise, ekologiškais namų valymo metodais ir būdais, kaip surasti auklę.

Šalyje lapkričio 8-ąją buvo registruota 202,1 tūkst. bedarbių - 10,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio pradžioje bedarbių skaičiui įtakos turėjo sezono ypatumai, kai darbo biržos siųsti asmenys sugrįžta iš laikino užimtumo priemonių (pasibaigus viešųjų darbų, terminuotų darbų, verslo liudijimų ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms). Lietuvos darbo biržos duomenimis, per savaitę teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 5,8 tūkst.

Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.

Norint dirbti produktyviau, nebūtina dirbti sunkiau. Reikia tiesiog dirbti gudriau. Bent jau taip teigia Robertas C. Pozenas, kuris vienu metu vadovavo pasaulinei finansų paslaugų įmonei ir dėstė pilną kursą Harvardo verslo mokykloje. Jis taip pat parašė šešias knygas, viena iš jų – „Extreme Productivity“ (liet.

Kiekvienas žmogus gyvena tam, kad galėtų visapusiškai augti, tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų, svajonių, karjeros ir dar begalės dalykų. Nemažai paauglių, kurie mokosi 10–12 klasėje, dažnai svarsto, kokį kelią pasirinkti, baigus mokyklą. Kaip nesuklysti? – klausia jaunimogidas.lt. Iš tiesų, žinau, jog yra daugybė jaunų žmonių, kurie nežino, kokią mokslo šaką pasirinkti studijuoti. Ir tai visai normalu, juk viskas po to keisis kardinaliai – ateitis, darbas, finansinės galimybės.

Lapkričio antrąją savaitę profesijos mokytojai, profesinio mokymo įstaigose mokantys medienos apdirbimo technologijų, pradės pirmąsias stažuotes Radviliškio, Alytaus, Šiaulių įmonėse, kuriose dirbama su modernia technika.

„Esu romantikas, turbūt dėl to man teatras yra arčiausiai širdies“, –  sako teatro, kino ir televizijos aktorius Mindaugas Capas. Premjera – tarsi atgimimas – Neskubėkime Mažojo teatro laidoti, jo laukia naujas etapas. Taip kalbėjo į Lietuvą trumpam grįžęs Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas ir režisierius Rimas Tuminas. Kaip jūs, šio teatro aktorius, įsivaizduojate Mažojo teatro atgimimą? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Capo. – Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje režisierius.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Nei Louise, nei Martine Fokkens neatitinka tipinių Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo vitrinose besisiūlančių prostitučių išvaizdos. Dauguma ten dirbančių moterų yra jaunos, gana patrauklios ir, dažniausiai, atvykusios iš kitų Europos šalių. Savo ruožtu Fokkens seserys yra septyniasdešimtmetės dvynės ir grynakraujės olandės, rašo Guardien.co.uk.

Karjeros specialistai, ištyrinėję krūvos klientų patirtį priėjo prie išvados, kad žmonės labiausiai gailisi ir save griaužia dėl tų sprendimų, kuriuos priimdami eina į kompromisą ir atsisako trokštamų asmeninio gyvenimo dalykų, rašo „Forbes“. Kai darbuotojas priima kompromisą, jis nesupranta, kad iš tiesų tai yra labai svarbus sprendimas jo gyvenime ir kad būtent šie sprendimai ir tampa didžiausias darbe kylančių krizių kaltininkais.

„Nuobodu, pernelyg didelis spaudimas ir per mažai laiko asmeniniam gyvenimui“, – tokiais žodžiais kilimą karjeros laiptais iki aukščiausių vadovų palydi ne vienas jaunas specialistas. Tai ne vien žodžiai. Vakarų kompanijos šiandien susiduria su tuo, kad nepatenkinti aukštomis pozicijomis talentingi ir puikūs darbuotojai uždaro darboviečių duris.

Prižiūrėti svetimus vaikus gali toli gražu ne kiekvienas žmogus. Todėl ieškoma patyrusių auklių, kurios turėtų nepriekaištingą reputaciją ir daug rekomendacijų. Nors auklėms keliami itin aukšti reikalavimai, tačiau jų pasirinkimas yra itin didelis. Internete apstu skelbimų, kuriuose ieškoma auklės darbo. Moterys ir merginos dažniausiai pabrėžia patirtį, mokėjimą bendrauti su vaikais ir išsilavinimą. Balsas.lt taip pat pasidomėjo, kokia mamų nuomonė apie vyrus aukles.

Jauni žmonės metę mokslus ir neturintys darbo privalės tris mėnesius neapmokamai dirbti labdaringą darbą. Priešingu atveju jiems skiriamos pašalpos bus sumažintos, rašo the Independent. Nauja tvarka bus taikoma 18-24metų jaunuoliams. Tie, kurie per šešis mėnesius nuo mokslų nutraukimo nesusiras darbo, privalės dirbti bent 30 valandų per savaitę tam, kad ir toliau gautų savaitinę 56 svarų bedarbio pašalpą.

Pasak naujausio tyrimo, futbolininkai turi daug panašumų su ne tokia garbinama visuomenės dalimi – bankininkais, rašo CNN. Žmonės piktinasi bankų atstovais, kurių atlyginimai kiekvienais metais vis auga, tačiau dabar pastebima, kad ir futbolo žaidėjai atitolsta nuo fanų, kurie moka, kad juos pamatytų. Nuo Anglijos „Premier“ lygos pradžios 1992 m. bilietų kainos išaugo 1 508 proc., o JK darbininkų algos tik 186 procentus.

Baigiamos komplektuoti būsimųjų pirmakursių grupės Kauno statybininkų rengimo centre, kuris šį rudenį pirmą kartą savo duris atveria ne tik pagrindinę, vidurinę mokyklą ar gimnaziją baigusiems abiturientams, bet ir progimnazijų auklėtiniams, bendrojo lavinimo mokyklas palikusiems po aštuonių klasių. Centre būsimieji devintokai per technologijų pamokas turės galimybę susipažinti su pageidaujamomis specialybėmis, o baigę 10 klasių, nuspręs, kuo nori būti ir rinksis būsimą profesiją.

Itin savitą tyrimą atliko britų draudikų portalo „Tiger“ kolektyvas – analizuodami duomenis apie be baudų pravažiuojamą atstumą britų draudimo ekspertai pabandė sugrupuoti įvairių profesijų žmonių polinkį pažeisti KET. Pasirodo, kad Anglijoje mažiausiai KET gerbia ir neatsakingiausiai vairuoja... balerinos. Draudikai išanalizavo 313 profesijų žmonių elgesį ir baudų statistiką, kuri buvo negailestinga belerinoms – šios kūrybinės profesijos žmonės baudas už KET pažeidimus gauna dažniausiai.

Klausimas: kiek toli gali nueiti Pele norėdamas parodyti savo neišblėstančią meilę Sao Paulo „Santos“ klubui? Atsakymas - tapti picų išvežiotoju. Vienas stipriausių Brazilijos klubų nusprendė surengti akciją, kurios metu Pele vienai nakčiai tapo picų išvežiotoju. Viena šeima išvydusi savo tarpduryje stovinčią futbolo legendą ją pakvietė pietų.

Toks už­ra­šas jau me­tus „puo­šia“ Šiau­lių uni­ver­si­te­to sie­ną. Kaž­kas pa­juo­ka­vo, bet min­tis – ver­čian­ti su­si­mąs­ty­ti: ar tik­rai nau­jai iš­kep­ti stu­den­tai kar­tu su dip­lo­mu gau­na ir bū­si­mo be­dar­bio sta­tu­są? Šimtai ab­sol­ven­tų ieško darbo Kas­met Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las pa­lie­ka dau­giau nei 300 tūks­tan­čių dip­lo­muo­tų ab­sol­ven­tų.

Patikimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įvaizdis visuomenėje atpažįstamas jau ilgus metus. Nuo pat atkūrimo universitetas alsuoja intelektualia, bet kartu ir kiek pašėlusia artes liberales dvasia, itin aukštais tarptautiškumo rodikliais bei galimybe mokytis net trisdešimt užsienio kalbų, kas žinoma ne tik Lietuvos, bet ir Senojo Žemyno universitetuose.

Kasmet stojantiesiems aukštosios mokyklos pasiūlo pluoštą naujų studijų programų. Ir nors teigiama, kad taip siekiama žengti koja kojon su rinkos tendencijomis, specialistai pastebi, jog jaunuoliai vis dar renkasi neperspektyvias specialybes. Studijų kokybės vertinimo centras skaičiuoja, kad šiemet akredituota 137 naujų studijų programų įvairiose šalies aukštosiose mokyklose.

Formaliai recesija JAV baigėsi ir bent jau statistika byloja, kad jau kelis mėnesius šalyje mažėja bedarbių skaičius ir daugėja naujų darbo vietų. Vis dėlto žodžiai „formaliai“ ir jokie statistikos skaičiai nepalengvina gyvenimo tiems žmonėms, kurie jau ilgą laiką niekaip negali susirasti darbo. Tokiems ilgalaikiams bedarbiams galbūt derėtų pažvelgti iš kitos pusės ir pradėti ieškoti darbo, kuris neatitinka kasdienės darbovietės apibrėžimo.

Valstybei sunkiai sprendžiant itin opią jaunimo nedarbo problemą, verslo atstovai teigia, kad šios problemos šaknys glūdi neteisingame stojančiųjų į aukštąsias mokyklas orientavime. Šiuo metu kovojama su pasekmėmis - darbo rinka perpildyta socialinį išsilavinimą turinčiais darbuotojais, kurių pasiūla viršija paklausą. Tuo tarpu įmonės negali vystyti plėtros, nes trūksta technologinių mokslų specialistų.

Vos daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti pasirinkta profesija ir esama darboviete. Kas šeštas norėtų visai kitos specialybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos – baimė prarasti finansinį stabilumą.