profesija

Vaida buvo užkietėjusi vilnietė. Kai neseniai ją susitikau, mergina pranešė: „Kaune menininkui žymiai geriau, nebenoriu grįžti į Vilnių“. Pabandykime suprasti, kodėl tai pasakė būsimoji fotografė, kuri gyvena tokiu ritmu, jog ryte atsibudusi nežino, ką veiks vakare, o kalbėdama apie savo ateitį renkasi tarp Vilniaus, Kauno ir Niujorko. Kas Tu esi? Vaida Virbickaitė yra gan principinga mergina su savo lūkesčiais ir pakankamai tvirta nuomone, bet mėgsta kompromisus ir ypač ekspromtus.

Penkiasdešimt savo veiklos metų skaičiuojančios Šiaulių profesinės mokyklos dėl ateities ramios. Esą norinčiųjų mokytis nemažėja. Vis daugiau kvalifikuotų specialistų pageidauja ir verslininkai, praneša LTV „Šiandien“. Šiauliuose amatų mokyta įkurta dar prieškariu, tačiau karas profesinį mokymą sustabdė. Kvalifikuotų specialistų vėl prireikė pokario metais, kai ėmė atsigauti pramonė, steigtis naujos gamyklos.

Kiekvienam moksleiviui, renkantis profesiją, kyla klausimas, kuri iš jų tinkamiausia. Didelė jų gausa dažną priverčia ir pasimesti. Vaikinai vaikystėje svajojo tapti gaisrininkais, kosmonautais, o merginos – mokytojomis ar dainininkėmis. Ką šių profesijų atstovai veikia, aišku ir mažam vaikui.

Tyrimas atskleidė, kad daugybė bedarbių net nesivargina pasirodyti pokalbiuose dėl darbo laiku ir stokoja „teigiamo požiūrio į darbą“, skelbia „Mail Online“. Nepaisant to, jog nedarbo lygis Britanijoje pasiekė 17 metų rekordines aukštumas, beveik pusė apklaustų darbdavių tikino, jog jų įmonėje atsiradus laisvai darbo vietai negali rasti tinkamo darbuotojo. Anot verslininkų, kandidatai pasižymi prastu raštingumu ir matematiniais sugebėjimais.

Norint gauti gerai apmokamą darbo vietą dažniausiai reikia praleisti daug laiko studijuojant, tobulėjant ir sunkiai dirbant. Daugelis dirbančių tokioje pozicijoje darbe praleidžia daugiau laiko nei vidutinis darbuotojas. Portalas ,,24/7 Wall St.” atrinko devynias profesijas, kurių atstovai uždirba daugiau nei JAV metinio darbo užmokesčio vidurkis.

Spalio 10-14 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje stažavosi Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos matematikos mokytoja Jolita Stankevičienė.Penkias dienas mokytoja turėjo galimybę stebėti  matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos, ekonomikos pamokas; dalyvauti  mokytojų metodiniuose susirinkimuose; susipažinti su Didždvario gimnazijoje vykdoma Tarptautinio bakalaureato programa.

Esu vienas iš Alytaus mokytojų seminariją (nuo 1951 m. Pedagoginę mokyklą) baigusių mokinių - būsimų pradinių klasių mokytojų. Tiesa, ją baigęs nemokytojavau, nes patekau į tą trejetą, kuris kasmet gaudavo teisę studijuoti tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute. Pasirinkau lietuvių kalbą ir literatūrą.

Daugelis svajoja tapti teisininkais, ekonomistais, gydytojais, verslininkais, tačiau yra tokių žmonių, kuriuos likimas nubloškia tikrai netikėta linkme. Jūsų dėmesiui 5 keisčiausios profesijos. 1. Gyvūnėlių maisto degustuotojas. Tai  darbuotojai, kurie ragauja gyvūnų maistą ir sako savo nuomonę apie jį. Tikriausiai, esate girdėję reklaminių šūkių; „Pagerintas šunų maistas nuo šiol žymiai gardesnis“.  Tad jei ne šie darbuotojai, niekas nežinotų ar jis iš tiesų gardesnis.

Prieš mėnesį nutilus naujųjų mokslo metų pradžios šurmuliui, šalies mokyklose vėl šventinės nuotaikos. Kasmet spalio 5-ąją minima Mokytojų diena. Ši šventė turi ir keletą jau nuo seno žinomų tradicijų: mokiniai mokytojus ne tik pasveikina gėlėmis, bet ir pradžiugina savo pačių sukurtais rankdarbiais ar piešiniais, koncertais.

„Nors bendras nedarbo lygis (...) mažėjo, jaunimo užimtumo ir inte­gracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis“, – tai citata iš socialinių mokslų daktarų L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir Arūno Pociaus darbo „Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos“, parašyto dar 2008 m. Suprantama, šiandien skaičia...

Seimas imasi svarstyti Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurias priėmus įsigaliotų įsipareigojimo įdarbinti sistema, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bedarbiai ir apie atleidimą iš darbo įspėti žmonės už numatytą pinigų sumą profesiniuose mokymuose įgytų tas specialybes, kurios reikalingos konkrečiose įmonėse. Todėl jose po mokymų, būtų iš karto įdarbinami. Pastaruoju metu per savaitę paprastai užregistruojama apie 4 tūkst. naujų bedarbių.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, norintys dalyvauti mainų programose, galės vykti ir į Kanadą – ISM sudarė partnerystės sutartį su Kvebeko universiteto Vadybos mokykla. Ši mokykla, įsikūrusi antrame pagal dydį Kanados mieste Monrealyje, yra viena iš 6 geriausių verslo mokyklų Kanadoje. Kvebeko universitetas tampa antruoju universitetu Šiaurės Amerikos žemyne, kur gali vykti ISM studentai.

Tuo metu, kai moksleiviai rengiasi vėl zulinti mokyklos suolus, o dirbantieji sugrįžta iš vasaros atostogų, nemaža pastarųjų dalis pastebi, kad esamas darbas jiems – nemielas. Naujai atlikto tyrimo duomenimis, žymus darbuotojų skaičius norėtų, kad būtų išpildę vaikystės svajones ir tapę gydytojais, veterinarais, chirurgais, muzikos žvaigždėmis, futbolininkais ar aktoriais.

Oficialūs statistikos duomenys rodo tam tikrų sričių darbo vietų kūrimą, o kitų – mažinimą. Patys darbo ieškantieji pastebi, kad Lietuvoje vienų sričių darbuotojų yra per daug, o kitų – kaip tik trūksta. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt apklausoje dalyvavę darbuotojai ar darbo ieškantieji pastebi, kad tam tikrų sričių specialistams gauti darbą labai sudėtinga, nes tos pačios srities darbuotojų šalyje yra labai daug.

Artėjant rugsėjui vis sparčiau pildosi aukštųjų mokyklų būsimų pirmakursių gretos. Panevėžyje į auditorijas studentų rinksis panašiai kaip ir pernai, tik jaunuolių prioritetai šiek tiek pasikeitę. Rugpjūčio 1 dieną paaiškėjo antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Iš jame dalyvavusių 9 714 stojančiųjų studijuoti pakviesti 4 864 asmenys.

Po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu pasirašė apie 1500 stojančiųjų. Beveik pusė jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. „Pagrindinio priėmimo antrajame etape pagal pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų Vytauto Didžiojo universitetas yra antroje vietoje. VDU užima antrą vietą ir pagal pakviestų studijuoti mokamose vietose skaičių.

Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) ir šiemet sulaukė didelio stojančiųjų susidomėjimo studijų programomis. Vis dėlto dėl nelabai palankios priėmimo sistemos dauguma studijuos savo lėšomis. Jau pirmajame bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape  pirmu noru studijuoti Akademijoje pareiškė 844, antrajame 256 abiturientai.

Šiais metais stojantieji į aukštąsias šalies mokyklas labiausiai renkasi ekonomikos, teisės bei medicinos studijas, nors dažnai pateikiama informacija, kad šalyje trūksta kaip tik kitų sričių specialistų.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst.litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos.

Jiems nenusispjauti, kaip jie pasirodys koncerte. Jie sunkiai lips ant scenos parepetavę viso labo du kartus, jie – už kokybę ir profesionalumą, jų tikslas – intelektualus klausytojas. Taip save apibūdina ir taip mąsto grupės „No Dog barking“ nariai. Įrašinėja albumą Minėtas požiūris ir tikslas sieja visus grupės narius: Domą Strupinską, Paulių Adomėną, Juozą Martikėną, Nojų Jurkų ir Mantą Augustaitį. Visi muzikantai nėra scenos naujokai.

Daugelis studentų ir toliau renkasi „prestižinių“ populiariųjų socialinių mokslų studijų kryptis, rodo pirminiai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti pageidavimų į universitetus sąrašai. Paskutinius keletą metų geidžiamiausių studijų penketuke išsirikiuoja socialinių mokslų atstovės – teisė ir įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijų programos, tad tikėtina, jog tokios tendencijos išliks ir šiemet.

Liepos 4-5 dienomis sostinėje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume daug dėmesio buvo skirta jaunimų išsilavinimo, karjeros planavimo, emigracijos problemoms. Forumo dalyviai diskusijų metu pateikė įvairių pasvarstymų, ką reikėtų daryti, kad jaunimas tinkamai įvertintų savo gebėjimus, kuo anksčiau suvoktų, kokią profesiją nori pasirinkti ar kokioje srityje nori siekti karjeros.

Beveik kiekvienam jaunam žmogui yra nors kartą kilęs klausimas „ką aš noriu veikti ateityje?“, „ką aš norėčiau dirbti?“, „ar tai, ką dabar veikiu, padės pasiekti užsibrėžto tikslo?“ Po tokių pasvarstymų neišvengiamai tenka priimti labai svarbius gyvenimo sprendimus ir, deja, ne visuomet pasirenkama teisingai.

Nuo liepos 1 d. socialiniais darbuotojais galės dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba koleginį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Nustatytos išimtys tik socialiniams darbuotojams, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo yra likę mažiau negu pusė išsilavinimui įgyti skirto termino. Taip pat šis išsilavinimo reikalavimas netaikomas socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiuojant nuo 2006 m. liepos 1 d., bus likę ne daugiau kaip 7 metai.

Manote, kad šiurkštūs ir nemandagūs žmonės darbe tampa autoritetingesni ir gali greičiau iškilti negu mandagūs kolegos? Būtent taip ir yra, parodė neseniai atliktas Amsterdamo universiteto tyrimas. Tyrimas atskleidė, kad didesnė tikimybė, jog nemandagiems darbuotojams bus skiriama priimti sprendimus ir suteikiama galimybė nurodyti kitiems žmonėms atlikti užduotis, kurių patys nori.

Nuo pat pirmos studijų dienos Kauno kolegija studentus orientuoja į praktika remiamas darbo rinkos tendencijas Kauno ir kituose šalies regionuose. Šiandien baigiamuosius darbus rengiantiems ir pristatantiems diplomantams likusius taškus ant „i“ sudėti padrąsina šios Alma Mater lyderystės faktas, kuris skelbiamas Lietuvos kolegijų reitinguose.

Vyriškis, kuris metė mokslus prieš beveik 80 metų, pagaliau gaus aukštojo mokslo diplomą, praneša UPI.com.Leo Plassas iš Redmondo, kuriam netrukus sukaks šimtas metų, musprendė mesti mokslus 1932-aisiais būdamas 20-ies. Jam buvo telikęs vienas semestras, kad gautų mokytojo diplomą. Tuo metu vidutinė mokytojo alga buvo 80 dolerių per mėnesį – jam ji atrodė nepakankama. Tad kai draugas pasiūlė darbą miško ruošos kompanijoje, jis turėjo priimti sprendimą.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Švietimo ir mokslo ministerijoje šiandien pristatytas Alantos technologijos ir verslo mokykloje įkurtas Žaliosios energetikos centras. Jį įkūrė mokykla kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Numatoma, kad į centro veiklą įsitrauks tyrimų institutai, universitetai, asociacijos, kolegijos, profesinės mokyklos, įmonės bei kiti partneriai. Pagrindinės centro veiklos kryptys – atsinaujinančios energetikos gaminimas, taupymas, visuomenės švietimas.

Jau keturiasdešimt metų skaičių pasaulyje besisukanti ir šešiolika metų buhalterės krėsle sėdinti „Laiptų” galerijos buhalterė Zita Medelienė džiaugiasi, kad kiekviename žingsnyje sutinka naujovių, nuolat mokosi ir bendrauja su kolegomis. Šiandien kalbiname žmones, kurie tiesiog dievina matematinį tikslumą ir nekenčia abejonių. Jie - „baltieji kardinolai”, be kurių neįmanoma nė vienos įmonės veikla.

Per du šimtus Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto absolventų netrukus taps diplomuotais specialistais. Kai kuriems jų plačiau nei gimtinėje atsivers kitų šalių gydymo įstaigų durys. Beveik keturių šimtų Panevėžio ligoninės valytojų ir pagalbinių darbininkų būryje darbuojasi ir keletas kvalifikuotų bendrosios praktikos slaugytojų. Taip jos tikisi sulaukti savo eilės kada nors gauti slaugytojos etatą ir dirbti pagal pasirinktą ir išmoktą profesiją.

Tikrų tėvų meilės nepatyrusio jaunuolio prieš porą metų nedrąsiai išsakyta svajonė išsipildė: Vitalijus Pališkevičius mokosi miesto Dailės mokykloje, o jo darbai eksponuojami parodose. Dvidešimtmetis Vitalijus Pališkevičius, buvęs „Panevėžio balso“ ir fondo „Bėdų turgus“ bendro projekto herojus, svajojęs tapyti, dabar, prabėgus porai metų, netverdamas džiaugsmu pasakoja, kad likimas siunčia tik gerus žmones, visos svajonės pradeda pildytis.

Istorijos mokslų daktaras, „Peer-Ed“ švietimo inovacijų direktorius Lester J. Foltos (JAV) apmokys 20 šalies pedagogų ir švietimo vadybininkų dirbti pagal tarptautinį pripažinimą pelniusį „Parama kolegai“ modelį (angl. „Peer coaching“). Penkių dienų įvadiniai mokymai prasidėjo 2011 m. kovo 28 d. Druskininkuose. Pirmame modelio įgyvendinimo etape 20 parengtų kvalifikuotų trenerių-facilitatorių apmokys po 12 patarėjų (angl.

Dvidešimt penkerių Indrė Vaizgėlaitė lipa karjeros laipteliais tokioje srityje, kurią kai kam būtų sunku pavadinti moteriška ar lengvai įsileidžiančia užsieniečius. Tačiau iš Telšių kilusi žemaitė iššūkių nebijo, atrodo, atvirkščiai – ji neniurzga, kai reikia dirbti viršvalandžius, ir pernelyg nepurkštauja, jei koks kolega skeptiškai vertina ją dėl jaunystės. Mergina žino kur link eina ir į nepagrįstus vertinimus dėmesio nekreipia.

Iki šiol populiariausios emigrantų kryptys neabejotinai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Tačiau dabar šios šalys jau turi rimtą konkurentę – Vokietiją. Septynerius metus apribojimus įsidarbinti lietuviams taikiusi šalis pagaliau atvėrė savo darbo rinką. Jau dabar vokiečiai išskėstomis rankomis laukia gydytojų, slaugių, aukštos kvalifikacijos specialistų, o kiek daugiau nei po trijų mėnesių apribojimų neliks niekam.

Nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis stojantieji bus priimami į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (universitetų bakalauro ir koleginių profesinio bakalauro studijų) bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, ir geriausiųjų eilės formavimo principai. Šios taisyklės išdėstytos Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 m. tvarkos apraše, kurį patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Neigiamų epitetų „profkėms“ tikrai negailima. Tačiau skeptiškas požiūris į profesinio ugdymo institucijas paremtas stereotipais – tai rodo ir kalbintų studentų istorijos, ir šiemet ypač išaugusi profesinių mokyklų paklausa. Sunkmečiu – antplūdis Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta 30 361 studentas, o į profesines vos trečdaliu mažiau – 21 518 mokinių. Pastarasis skaičius dviem tūkstančiais viršijo lūkesčius. Apie 40 proc. priimtųjų jau turėjo brandos atestatus.

Ar norėtumėte savo gyvenimo kelią pasirinkti nespalvotą, o asmeninės raiškos amplitudę susiaurinti iki mimikos, gesto ar reveranso publikai? Visam laikui scenoje pamiršti bereikšmius žodžius bei ilgus vidinius monologus ir dėmesį sutelkti į kūno kalbą? Tokie yra aktorių-mimų pasirodymai.Kaip to išmokti? Apie pantomimos studijas kalbamės su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursiu Leonu Miliumi.

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.

Kas yra gero uždarbio garantas? Atsakydami į šį klausimą, tyrėjai punktą apie „aukštąjį“ išsilavinimą atidėjo kiek toliau, tuo pačiu sudarydami gerai apmokamų nereikalaujančių diplomo profesijų. 1. Striptizo šokėjas/šokėja Viskas, ko reikia šiam darbui, – mokėti šokti, nesidrovėti ir turėti gražų kūną. Vienintelis šios profesijos trūkumas, daugelio striptizo šokėjų manymu, yra pernelyg atviras klientų priekabiavimas.

Sužinokite, kokią profesiją jums diktuoja jūsų zodiako ženklas! Avinas Avinas nesvajoja apie ramią karjerą. Jam reikia tikro viesulo: rizikos, įvertinimo, permainų, prestižo, iššūkių ir trofėjų.

Rengti aukštos kvalifikacijos darbo rinkai reikalingų profesijų darbuotojus, mokymo įstaigų tinklą panaudoti optimaliai, o investicijas – efektyviai, – tokie tikslai keliami profesinio mokymo sistemoje pradėtai pertvarkai. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam pertvarkos projektui pritarė Vyriausybė.

Parengta specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija, kuri apibendrina jau atliktus   šios srities tyrimus ir pateikia planą, kaip turėtų būti prognozuojamas specialistų ir kompetencijų poreikis ateityje. Vyriausybės pavedimu Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja Specialistų kvalifikacijų žemėlapio 2010-2016 m. rengimą. Už  šį darbą yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministro įsakymu suburta tarpministerinė darbo grupė.

Jei manote, kad dirbate patį blogiausią darbą pasaulyje, pažiūrėję šias fotografijas gali būti, kad tikrai persigalvosite ir į savo piktą vadovą, ar įkyrius kolegas imsite žvelgti su meile ir džiugesiu. Juk kur kas maloniau sėdėti jaukiame biure, nei valyti užsikimšusią kanalizaciją ar domėtis, kodėl keletą tonų sveriančiam drambliui skauda pilvą.

Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu. Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju.

Mokyklose moksleiviai sukaupia didelį žinių bagažą, tačiau jaunam žmogui gana sunku apsispręsti dėl savo ateities, planuoti būsimą karjerą. Kokias mokymosi ar studijų programas reikėtų rinktis, norint įgyvendinti savo svajones, kaip geriausiai atskleisti savo gebėjimus, kaip rinktis darbą arba ką daryti nepavykus įstoti į norimą mokyklą? Mokinių karjeros planavimą skatins Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro (LMITKC) įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti ir įdieg...

ar nepasibaigus priėmimo terminui, į profesinio mokymo įstaigas priimta beveik puse tūkstančio daugiau mokinių negu buvo planuota. Darbo rinkoje reikalingų profesinių kvalifikacijų sieks 19,6 tūkst. jaunų žmonių. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus.

Vaikystėje visi norėjo būti herojais arba bent jau apie juos svajojo. Net ir užaugę dauguma atminties kertelėje išsaugo savo slaptus norus daryti žygdarbius arba tiesiog saugiai būti po didvyrio sparneliu. Sovietmečiu dauguma berniukų norėjo būti kosmonautais, vėliau – policininkais, gaisrininkais, lakūnais, kariūnais... Vis dėlto suaugę ne visi pasirenka šias profesijas – galbūt įvertina jų kainą. Pasidomėti kiek kainuoja tapti ir būti šių laikų herojumi nusprendėme ir mes.