profesija

Šių metų rugpjūtį Lietuvoje imtas įgyventi projektas „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurio tikslas – padėti įsilieti į darbo rinką kvalifikacijos neturintiems žmonėms. Apie šio projekto veiklas ir jau matomus rezultatus kalbiname projekto vadovę Agnę Normantaitę. Kam skirtas šis projektas? Ar jis yra aktualus jaunimui? Projektas skirtas įvairaus amžiaus asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, profesijos.

Rugpjūčio 27 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Tomas Davulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja įtvirtintas abiejų institucijų siekis skatinti teisės mokslo ir praktikos suartėjimą, teisinių žinių plėtrą, bendradarbiauti, padedant užtikrinti sėkmingą teismų sistemos ir akademinės bendruomenės veiklą, populiarinti teisėjo profesiją.

Vilkinti baltu chalatu. Su medicinos darbuotojos galvos apdangalu. Palinkusi prie ligonio reanimacijoje. Tokiame netikėtame amplua žaviąją populiarios LNK laidos KK2 vedėją Ugnę Skonsmanaitę išvydo televizijos žiūrovai. Tiesa, ligonis – tai jos partneris KK2 laidoje Tomas Ališauskas. O seksualia medicinos sesele ji tapo naujajam LNK sezonui besiruošiančio populiaraus infošou KK2 įvaizdiniuose klipuose.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Tiems abiturientams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities profesijos, specialistai siūlo neskubėti ir palaukti pusmetį ar metus. „Tai pakankamas laiko tarpas, kad žmogus atrastų daug geresnį, daug sėkmingesnį sprendimą dėl savo ateities“, – sako Baltijos koučingo centro vadovas Povilas Petrauskas.

George’as Aldrichas – šaunus vyrukas, darbo nekeičiantis štai jau beveik 40 metų. Bet tas darbas – labai neįprastas. Pinigus jam moka už vieną labai konkretų veiksmą – uostymą. George’as uosto visur ir viską. Net ir dalykus, kurie daugeliui atrodytų nemalonūs bei atstumiantys. „Taip mėginu palaikyti savo uoslės „sportinę formą“, – aiškina NASA uoslės ekspertas. – Šeima ir draugai galvoja, kad aš truputį trenktas.

Žinių radijas Psichologas Jonas Henrikas Rapalis būsimiems studentams, kurie dar nėra apsisprendę, kur nori stoti, pataria tartis su specialistais, o ne mėgėjiškai galvoti, kas jiems patinka, o kas ne. „Jeigu jie nori tiksliai pasirinkti, reikia kreiptis į žmones, kurie tuo užsiima profesionaliai: analizuoja situaciją darbo rinkoje, visuomenės vystymosi tendencijas, kas bus reikalinga po 5-ių, 10-ies, 15-likos metų. Aišku, jeigu tu nori būti paklausus.

Daugelio romantizuojama, kartais pašiepiama ir atrodytų šiai dienai jau nebepritaikoma profesija – filosofas. Tarsi dar vienas priekaištingas akmenėlis į humanitarinių mokslų daržą. Be reikalo. Su filosofijos daktaru, dėstytoju, naujienų portalo generalinio direktoriaus pavaduotoju Donatu Večerskiu kalbamės apie praktinę filosofijos pusę. Apie jos naudą kuriant save kaip ypač darbo rinkai patrauklią asmenybę.

Būsima pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė šiuo metu studijuoja Portugalijoje pagal Erasmus mainų programą. Ji tvirtina, kad savo svajonių specialybę atrado dar mokykloje ir visada pavydėjo mokytojams, kad jie – mokytojai. „Norėjau ir aš stovėti prie lentos“. Audronės pasirinkimui įtaką padarė ir mama, kuri yra pradinių klasių mokytoja. „Kai matau, kaip ji elgiasi su mokiniais, dar labiau noriu dirbti kuo greičiau. Ji – mano pavyzdys“, – sako antrakursė.

Lygiai prieš 10 metų dienos šviesą išvydusio pirmojo savaitraščio „Šiauliai plius“ numerio pirmajame puslapyje spausdintas interviu su Šiaulių miesto garbės piliečiu Antanu Sireika, kuris tuo metu buvo Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris.

Belgų fotografė Sofie Knijff paskutiniuosius trejus metus keliavo po pasaulį fotografuodama vietinius vaikus ir klausdama jų vieno klausimo: „Kuo nori būti, kai užaugsi?“. Neišsemiama vaikų fantazija vaikams leido išradingai apsirengti „savimi ateityje“, tuo tarpu menininkė juos fiksuodavo modeliams dabar įprastoje aplinkoje. Nuotraukose – vaikai iš Pietų Afrikos Respublikos, Indijos, Malio, Brazilijos, Islandijos, Grenlandijos.

Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. „Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas sumažėjo 3 kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai –75 proc.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 70 profesinių mokyklų, kurios siūlo apie 400 įvairių profesinio mokymo programų. Verslo atstovai pabrėžia, kad profesinės mokyklos nespėja koja kojon su rinkos tendencijomis. Esą, ypač regionuose, jos ne visada geba parengti reikiamų darbuotojų. Daugelyje profesinių mokyklų šiandien vyks atvirų durų diena. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ragina jaunus žmones atidžiai domėtis įsidarbinimo galimybėmis.

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas per pastaruosius ketverius metus išaugo net 26,9 proc. (31 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuvoje jaunimo bedarbystė 2014 sausio 1 d. duomenimis siekė 11,2 proc.

Lietuvos žmonių itin palankiai vertinama ugniagesio gelbėtojo profesija yra susijusi su kasdieniais pavojais, bet faktai rodo, kad ne ugnis gaisrininkams kelia didžiausią grėsmę. Nelaimės šių gelbėtojų dažniau tyko dar tik galvotrūkčiais skubant į kovą su liepsnomis.

Daiva Savickienė Atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, šiemet planuojama daugiau dėmesio skirti fiziniams ir technologijos mokslams, tačiau ar tai paskatins rinktis šias studijas – nežinia. Baigusiesiems aukštąsias mokyklas neretai tenka kreiptis į darbo biržą, nes tam tikrų sričių specialistų rinkai nereikia.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių darbuotojų – jų parengiama per mažai, atskleidė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta verslo atstovų apklausa. O baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą, Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario Alvydo Grevo teigimu, yra aukso vertės.

Pradėjus kaupti duomenis apie darbuotojų profesijas, darbdaviai per du mėnesius jau parinko profesijų kodus apie 252,6 tūkst. dirbančiųjų. Tai yra apie 20 proc. visų apdraustųjų. Dažniausiai darbdavių buvo nurodoma parduotuvių pardavėjų profesija. Taip pat profesijų žemėlapyje turėtų atsirasti nemažai vadovų, krovinių transporto priemonių vairuotojų, buhalterių bei reklamos ir rinkodaros specialistų. Per du paskutinius 2013 m. mėnesius „Sodra“ gavo 62,6 tūkst.

Pradėjus kaupti duomenis apie darbuotojų profesijas, darbdaviai per du mėnesius jau parinko profesijų kodus apie 252,6 tūkst. dirbančiųjų. Tai yra apie 20 proc. visų apdraustųjų. Dažniausiai darbdavių buvo nurodoma parduotuvių pardavėjų profesija. Taip pat profesijų žemėlapyje turėtų atsirasti nemažai vadovų, krovinių transporto priemonių vairuotojų, buhalterių bei reklamos ir rinkodaros specialistų. Per du paskutinius 2013 m. mėnesius „Sodra“ gavo 62,6 tūkst.

Blogiausi, daugiausiai streso ir nuovargio keliantys darbai dažniausiai yra sunkūs fiziškai arba emociškai. Vienos tokių – gaisrininko ar viešųjų ryšių specialisto profesijos. Su fiziniu krūviu ir pavojumi gyvybei – viskas aišku. Tačiau dažnas stebisi, kodėl į labiausiai alinančių darbų dešimtukus papuola ryšių su visuomene specialistai, žurnalistai ar renginių organizatoriai, juk šie darbai atrodo labai įdomūs ir netgi smagūs.

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti, aiškinosi naujienų portalas Balsas.lt.

Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, buvo atnaujinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Pagal pakeistas direktyvos taisykles valstybė narė pripažins asmens profesinę kvalifikaciją, įgytą kitoje valstybėje narėje, ir suteiks galimybę ES šalyse dirbti pagal reglamentuojamą profesiją.

Vilnius, gruodžio 20 d. Lietuvos gyventojai besibaigiančiais metais nusivylė dauguma teisinių profesijų, išskyrus didžiausią pasitikėjimą užsitikrinusius Lietuvos notarus bei daugiau kaip pusės respondentų pasitikėjimą pelniusius policininkus ir advokatus, rodo reprezentatyvi sociologinė apklausa.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis tvirtina, kad policininko profesija nėra patraukli, trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti. Pareigūnus ruošiančios mokymo įstaigos atsikerta, kad norinčių tapti policininkais netrūksta, tačiau jie šį darbą meta sukūrus šeimas. „Uždirbame tik tiek, kad galėtume išgyventi, apie sutaupymą negali būti kalbos, – tvirtina aštuonerius metus policijos sistemoje dirbanti pareigūnė.

Vokietijoje, Rozenhaimo mieste įsikūrusio universiteto profesorius Volfgangas Bišopas atliko įdomų tyrimą. Jis ištyrė beveik 60 000 transporto priemonių draudimo polisų ir įvertino kaip automobilių modeliai susiję su juos vairuojančių žmonių profesijomis. Rezultatai – gana intriguojantys. Profesorius palygino 20 Vokietijoje populiariausių automobilių markių ir modelių sąsajas su 40 populiariausių šioje šalyje profesijų.

Jau trečius metus Kaune vyks tradicinis absolventų susitikimas su moksleiviais, kurio tikslas – pristatyti jaunimui galimus karjeros kelius ir padėti jiems apsispręsti dėl savo ateities. Lapkričio 15 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto centriniuose rūmuose (S. Daukanto g. 28, IV a.) vyks renginys moksleiviams „Matuokis profesiją“, kuris suteiks unikalią galimybę susipažinti su profesionalia karjera įvairiose srityse. Visi norintys dalyvauti kviečiami registruotis internetu.

„Kas įsivaizduoja, kad nuvykus į tarptautinę misiją galima šaudyti į kairę arba į dešinę – klysta. Iki paskutinės minutės stengiesi išvengti konflikto. Tik tada, kai jau to padaryti tikrai nebeįmanoma, gali panaudoti ginklą.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Kasmet darbo biržoje užregistruojama per 10 000 absolventų, kurių didžiausią koncentraciją sudaro turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos aukštąjį išsilavinimą. Numatoma, kad laikui bėgant šis skaičius turėtų mažėti, mat jaunuoliai vis dažniau renkasi studijas, užtikrinančias darbo vietą ir geras pajamas. Tai rodo ir augantis „žemiškųjų“ specialybių populiarumas.

Jei kasdien nuo 8 iki 17 valandos sėdėdamas darbe keikiate savo gyvenimą, pagalvokite, koks jis galėtų būti, jei dirbtumėte tai... Mentalfloss.com sudarė sąrašą bjauriausių ir sunkiausių darbų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriuos gali dirbti tik patys stipriausi ir ištvermingiausi: 1. Pažasčių uostytojas Išskirtinė uoslė gali atverti jums kelius į naujas karjeros aukštumas. Daugelis gamintojų atlieka svarbius kvapų bandymus, o patekę į profesionalių uostytojų gretas galite uždirbti 39 tūkst.

Toliau tęsiasi mokinių priėmimas į profesines mokyklas: prašymus padavė per 12 tūkst. kandidatų, tai sudaro daugiau kaip 60 proc. visų galimų priimti mokinių. Didžioji dauguma iš pareiškusiųjų norą mokytis yra įgiję pagrindinį išsilavinimą ir siekia kartu su kvalifikacija įgyti vidurinį išsilavinimą, per 5 tūkst. kandidatų jau turi vidurinį išsilavinimą.

Kaip suderinti paklausą ir pasiūlą darbo rinkoje, šiandien tarėsi Vilniuje susirinkę ES šalių narių mokslo ministrai. Pagrindinė antros neformalaus ES Konkurencingumo tarybos susitikimo dienos tema – kokių gebėjimų Europai trūksta dabar ir reikėtų ateityje norint užtikrinti konkurencingumą mokslo ir inovacijų srityje.

Vadybos ir verslo specialistų paklausa verslo įmonėse tebeauga. Tarptautinio darbdavių tyrimo (GMAC 2013 Corporate Recruiters Survey) duomenimis, net 75 proc. darbdavių ketina samdyti vadovų vadybos magistrantūros (ang. MBA, Master of Business Administration) absolventus. Labiausiai šių vadybos specialistų trūksta energetikos ir farmacijos sektoriuose. „Tyrimas parodė, kad vis daugiau darbdavių ieško vadybos magistro studijas baigusių vadovų.

Vis dar labai dažnai kalbama apie žmones, dėl vienokių ar kitokių priežasčių palikusius Lietuvą, tačiau retai prabylama apie tuos, kurie sugrįžta – o ypač apie tuos, kurie sugrįžta čia studijuoti. Siekiant pasirūpinti, kad pastarųjų būtų kuo daugiau, šalyje įsteigtos specialios stipendijos išeiviams, pasirinkusiems studijas gimtinėje. Šiandien tokias stipendijas siūlo Vytauto Didžiojo universitetas, kurį prieš ketvirtį amžiaus bendromis pastangomis atkūrė Lietuvos ir išeivijos mokslininkai.

Aviacijos mokymų centras „Baltic Aviation Academy“ vykdo socialinę akciją, kurios metu mokyklinio amžiaus jaunimas turi galimybę susipažinti su piloto profesija ir pačiu apmokymo procesu. Šiuo metu centre jau yra apsilankę daugiau kaip 20 vaikų globos namų, pradinių ir vidurinių mokyklų.

Ar mylite savo darbą? Ar kas rytą į jį skubate su šypsena veide ir pasiruošę nuversti kalnus? Jei taip, Jums labai pasisekė – sėdite savo rogėse. Apsispręsti, ką studijuoti ir dirbti ateityje, – vienas sunkiausių jaunimo iššūkių. Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai, neseniai patys sukę galvas, kokias studijas pasirinkti, nusprendė palengvinti mokinių dalią. Jie įgyvendino projektą „Aš myliu savo darbą“, kurio tikslas – supažindinti mokinius su skirtingomis profesijomis praktiškai.

Vaikų universitete įvyko paskutinė vasaros sesijos paskaita, kurioje studentais tapo daugiau kaip 200 moksleivių iš visos Lietuvos. Paskaitą „Juodosios skylės – kosminiai monstrai ar galaktikų piemenys“ vedęs Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Astronomijos observatorijos dr.

Dauguma darbo ieškančiųjų elgiasi vienodai: susikuria standartinį CV, susiranda bent kelis patinkančius darbo pasiūlymus, išsiunčia tą patį CV. Jei darbo skelbime prašoma pridėti ir motyvacinį laišką, pagal internete pateikiamus šablonus susikuria ir jį, nusiunčia, o vėliau laukia atsakymo iš darbdavių ir kartoja procesą. Ši įvykių seka atrodo logiška, tačiau ieškant darbo yra daug daugiau galimybių. Rekomenduojama jas visas išnaudoti – aplenksite daugumą kandidatų.

Tik pradėję dairytis darbo absolventai susiduria su pagrindine kliūtimi: darbo pasiūlymų yra, tačiau siūlomos veiklos sritys neturi nieko bendro su įgyta profesija. Teigiamų pokyčių būtų galima tikėtis tik švietimo institucijoms bei valdžios atstovams pradėjus tikslingai bendradarbiauti. Tuo įsitikinęs Raimondas Koreiva, Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius.

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar? „Iš trijų klasikinių gamybos veiksnių – žemės, darbo, kapitalo, lemiančių ekonominę pažangą, esminiu tampa žmogiškasis – intelektinis veiksnys.

Netrukus mokyklų duris užversiantys abiturientai darys vieną svarbiausių karjeros sprendimų savo gyvenime. Daugelio galvose jau dabar kirba klausimai: Lietuva ar užsienis, tikslieji ar humanitariniai mokslai, populiari, širdžiai artima ar perspektyvi specialybė? Vilniaus kooperacijos kolegijos (VKK) Karjeros centro koordinatoriaus Manto Čiplio teigimu, tai yra klausimai, į kuriuos nėra vieno teisingo atsakymo, pats sau turi atsakyti kiekvienas apie studijas galvojantis jaunuolis.

Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokiniai Prahoje (Čekija) gegužės 16–18 d. įvykusiame tarptautiniame automechanikų profesinio meistriškumo konkurse „Jaunasis automechanikas 2013” užėmė prizines vietas. Ovidijus Tomas Verbaitis pelnė antrąją vietą, Albert Krupoves – trečiąją. Konkursui mokinius ruošė profesijos mokytojai Apolinaras Bružas ir Vitalijus Kabelis. Be Lietuvos, konkurse varžėsi profesinių mokyklų mokiniai iš Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Makedonijos, Slovakijos.

Gegužės 21 d. daugumoje profesinių mokyklų vyks atvirų durų diena. Jos tikslas – supažindinti 9-12 kl. mokinius, jų tėvus, mokytojus su šių mokyklų galimybėmis: ko ir kaip galima mokytis, kokia įranga ir technika naudojama mokantis amato, kur atlikti praktikas ir kur įsidarbinti. 9.30 val.

 Sakmės apie žinių ekonomiką, aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą ir technologijas verčia jaunuolius visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomų. Būsimieji studentai raginami rinktis biotechnologijų, informacinių technologijų ir inžinerinius mokslus.

Lietuvos teisininkų draugija (LTD) gegužės 10 dieną surengs konferenciją „Teisininkai politikoje: pareiga šaliai, profesinis tobulėjimas ar kita?”. Tokios konferencijos yra tapusios tradiciniu renginiu prieš kiekvienais metais vykstantį visuotinį narių susirinkimą. Šiemet šis renginys vyks Vilniaus universiteto informacijos ir komunikacijos centre, Saulėtekio alėjoje.

Tyrimų bendrovė „Jobs Rated“ dvidešimt penktą kartą atliko JAV darbo rinkos tyrimą ir pateikė patraukliausių bei prasčiausių profesijų sąrašą. Tyrimo metu buvo atsižvelgta į galimybę rasti darbą, atlyginimą, darbo sukeliamą stresą, darbinę aplinką bei kitus faktorius. Pateikiame penkių patraukliausių profesijų sąrašą. 1. Aktuarijus. Šios profesijos atstovai vertina statistinius duomenis ir skaičiuoja vienokių ar kitokių rizikų tikimybes. 2. Biomedicinos inžinierius.

Darbo rinkos ekspertai pataria, kokių klaidų tėvai turėtų stengtis nedaryti, norėdami padėti vaikams pasirinkti profesiją pagal savo pašaukimą: Trys didžiausios tėvų klaidos, padedant vaikams pasirinkti profesiją: Nemaža dalis tėvų savo vaikams padaro meškos paslaugą, norėdami padėti jiems pasirinkti profesiją ir suplanuoti tolesnę profesinę karjerą, nes nukreipia juos netinkama linkme. Vėliau šis pasirinkimas ne tik daro įtaką jų gyvenimo kokybei, bet ir didele dalimi lemia darbo rezultatus.