Mirusiųjų kūnus šermenims ruošiantis Nerijus iš giminių visuomet tikisi išgirsti 6 žodžius: štai kokie jie

Aš už tai, kad veidus grimuotų profesionalas. Tai ne tas pats, kaip kūno higieninis apruošimas ir aprengimas. Mažiau būtų neatpažįstamų velionių.

O aš negaliu pamiršti to, kad mano senutę mamą, kurią mačiau iki pat paskutinės jos gyvenimo minutės, ją toks specialistas taip sutvarkė, kad ji buvo nepažįstama mums. Prikišo burną kažko išpūtė skruostus, išgrimavo, nudažė lūpas ir t.t. Tada, po visų pergyvenimų, nemiegoti naktų,pačių išsekimo nebuvo jėgų kovoti ar reikalauti iš naujo paruošti tokią kokia ji buvo mums brangi. Norėjosi uždaryti patalpas, kad niekas nematytų tokio seno žmogaus išdergimo. Gerbiu šį darbą ir žmones, kurie stengiasi atlikti tą visą procedūrą tvarkingai. Bet buvo persistengta.

širdyje nešioju dėkingumą ir pagarbą TIEMS ,kurie paruošė mano brangius žmones paskutiniai kelionei.Linkiu Jiems Šviesos

Labai prasmingas darbas.

Kaip reta, gražus žmogus.