neįgalumo pensija

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės. Atitinkamas įstatymų pataisas oficialiai registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Laidų vedėją, menininkę Nomedą Marčėnaitę papiktino neįgalumo pensijų skyrimo tvarka. Jos garbaus amžiaus mamai priklauso neįgalumo pensija, tačiau papildomai mokama suma tiesiog „dingo“. Paaiškėjo, kad dokumentus  reikia tvarkyti kas dvejus metus, nors anksčiau apie tai moteris nebuvo girdėjusi. „Facebook“ istorija pasidalinusi N. Marčėnaitė rašė: „Negaliu, kaip pykstu! Šiandien man paaiškino, kad mamos priedas prie pensijos dėl neįgalumo (150 eurų) „baigėsi“. Taip ir pasakė.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė žinoma). Jis – jau penktus metus pensijoje. Gauna profesinės ligos ir neįgalumo pensiją. Vyras kaip ir visi jau džiaugėsi, kad pensijos didės, tačiau nustebo, kai neįgalumo pensija buvo pakelta 18 Eur, o profesinės ligos tiek pat sumažinta.