„Facebook“ istorija pasidalinusi N. Marčėnaitė rašė: „Negaliu, kaip pykstu! Šiandien man paaiškino, kad mamos priedas prie pensijos dėl neįgalumo (150 eurų) „baigėsi“. Taip ir pasakė. Sakau – bet neįgalumas nepasibaigė...
Tai, ponia, taip jau yra, neįgalumas nėra skiriamas visam laikui, daugiausiai dviem metams. Praėjo dveji metai, o aš vis dar prisimenu, kokius kryžiaus kelius reikėjo nueiti, kad priemoka būtų paskirta. O dabar vėl viskas iš pradžių.“
N. Marčėnaitė pažymėjo, kad mamai, kuri jau perkopusi 80 metų, teko patirti kelis insultus, diagnozuota išeminė širdies liga, prieširdžių virpesiai, mama pati savo jėgomis ne visada pajėgia nueiti iki vonios. Moteris stebėjosi – tokios diagnozės ir pasveikimas nesiderina.
„Keikiuosi iš piktumo ir galvoju, ką daro vieniši seni žmonės, kuriais nėra kam pasirūpinti. Dažnas jokio priedo taip ir negauna, nes kam, jei jau ir taip nedaug liko.
Kaip galima tikėtis, kad senatvė nebus siaubinga ir nelaukiama, kai mes viską darom, kad kiekvienas pagalvot bijotų apie tą periodą. Nebegali pasirūpinti savimi? Tai mirk, seni!“, – mintimis dalijosi menininkė, laidų vedėja.
Reikalinga informacija laiku nepasiekė
Susisiekus su N. Marčėnaite, ji naujienų portalui tv3.lt patikino nė nežinojusi, kad dokumentus teks tvarkytis kas dvejus metus.
„Juokingiausia, kad manęs niekas neįspėjo apie tai, kad tai yra terminuotas dalykas, daugiausiai dviem metams. <...> Niekas neinformavo, aš tikrai būčiau užfiksavusi tokį dalyką“, – situaciją komentavo pašnekovė.
Susisiekus su atsakingais asmenimis, paaiškėjo, kad ji turėjo sulaukti registruoto laiško, tačiau jokio laiško negavo, svarbi ir aktuali informacija jos nepasiekė. Viskas paaiškėjo tik tada, kai pastebėjo, kad mamai nebepervedami pinigai.
Mamos, kuri turi aukštąjį išsilavinimą ir visą gyvenimą dirbo, pensija juokinga – vos 350 eurų. Į sumą įeina ir našlės išmoka, siekianti kiek daugiau nei 30 eurų.
Pasak N. Marčėnaitės, liūdniausia tai, kad ji – toli gražu ne vienintelė, susidūrusi su tokia situacija. Po įrašu socialiniuose tinkluose pasipylė daugybė komentarų, kuriuose ir jauni, ir vyresni žmonės dalijosi panašia patirtimi.
„Problema ne tik vyresniems žmonėms, bet apskritai visiems neįgaliesiems, kuriems reikia įrodinėti, kad amputuota koja neataugo, o autistiškas vaikas netapo neurotipiniu“, – liūdną realybę konstatuoja pašnekovė.
Vienintelis dalykas, suteikiantis bent kažkiek džiaugsmo, tai pritarimas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pokyčiams.
Paaiškino, kodėl negalia nustatyta 2 metams
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė paaiškino, kad negalios nustatymo terminus reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
„Nustatomas terminas priklauso nuo to, kokie medicininiai duomenys nurodyti siuntime (kurį parengia gydantis gydytojas) ir kaip įvertintas asmens savarankiškumas (pagal užpildytą asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną).
Jei iš šių duomenų prognozuojama kad asmens sveikatos būklė ir asmens savarankiškumas per tam tikrą laiką gali keistis (tiek gerėti, tiek blogėti) ir tai darytų įtaką jo negaliai, negalia nustatoma terminuotai.
Tai, kad negalia nustatyta 2 metams, reiškia, jog prognozuota, kad per tiek laiko asmens sveikatos būklė gali pasikeisti, pvz., pablogėti, ir žmogui jau gali būti nustatyta didesnė negalia (pvz. ne 50, o 40 proc. darbingumo lygis, ne specialusis priežiūros (pagalbos), o nuolatinės slaugos poreikis). Nuo to keičiasi ir gaunamos socialinės paslaugos ir išmokos“, – aiškino N. Pikelytė.
Ji pažymi, kad neterminuotai negalia nustatoma tik tada, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir savarankiškumo pasikeitimas, sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.
NDNT atstovė paaiškino, kad pasibaigus nustatytam terminui, reikalingas naujas vertinimas: „Pasibaigus nustatytam negalios terminui, žmogus NDNT turėtų pateikti naują siuntimą ir bus atliktas pakartotinis jos vertinimas.
Tam pirmiausia reikia kreiptis į gydantį gydytoją, kad parengtų naują siuntimą su naujais jo esamą sveikatos būklę apibūdinančiais medicininiais duomenimis.“
N. Pikelytė priduria, kad išmokas skiria kitos atsakingos institucijos, NDNT tik nustato negalią: vaikams – neįgalumo lygį, suaugusiems – darbingumo lygį, ir, neatsižvelgiant į amžių – specialiuosius poreikius.
„Kadangi šiuo atveju kalbame apie specialiuosius poreikius, paaiškiname, kad specialusis poreikis – tai specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Nustačius specialiuosius poreikius ir jų lygį, žmogus įgauna neįgaliojo statusą ir teisę į socialines išmokas (jas moka savivaldybės), paslaugas ir lengvatas“, – paaiškino NDNT atstovė.
Nauji tyrimai gali būti nebūtini
Pašnekovės teigimu, esant situacijai, kai asmuo pats negali pasirašyti prašymo nustatyti negalią, tai gali padaryti jo atstovai. Į NDNT vykti nebūtina ir asmens atstovams, nes dokumentus galima atsiųsti paštu.
„Pačiam asmeniui, jeigu jis yra pensinio amžiaus, vykti į NDNT nereikia, nes dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo su juo (arba jo atstovu) savivaldybės socialinis darbuotojas susisiekia pats – pačiam asmeniui dėl to niekur papildomai nereikia“, – komentavo N. Pikelytė.
N. Marčėnaitė pokalbio metu patvirtino, kad pirmąjį kartą, kai tvarkėsi dokumentus, taip pat turėjo į namus kviestis atsakingus asmenis.
Vis tik, NDNT atstovė taip pat pažymi, kad jeigu žmogaus būklė nuo paskutinio negalios vertinimo nepasikeitė, gydytojas pagal teisės aktus gali neatlikti naujų tyrimų.
Tai reiškia, kad gydytojas siuntime gali patvirtinti, kad asmens sveikatos būklė nesikeitė ir nurodyti, kokiomis anksčiau atliktų tyrimų ar specialistų konsultacijų išvadomis NDNT turi vadovautis, atlikdama negalios vertinimą. Pažymėtina, kad tyrimai turi būti atlikti ne anksčiau nei per 36 mėnesius.
