nasa

NASA kosminis zondas „Cassini“ Saturne pirmą kartą dienos metu nufotografavo žaibą. Iki šiol mokslininkai manė, kad tai neįmanoma. „Niekuomet nesitikėjome pamatyti žaibų saulės apšviestoje Saturno pusėje: manėme, kad juos įmanoma įžiūrėti tik naktinėje“, – sakoma Kalifornijos Technologijos instituto „Cassini“ atvaizdų programos mokslininkų pranešime.

Niujorko aerokosmoso muziejus visuomenei ketvirtadienį pristatė naują eksponatą – daugkartinį erdvėlaivį „Enterprise“. „Intrepid“ Jūrų, oro ir kosmoso muziejus erdvėlaivį pastatė pakeliui prie lėktuvnešio „Intrepid“, prišvartuoto prie molo Manhatene. Eksponato pristatymo ceremonijoje dalyvavo NASA administratorius Charlesas Boldenas ir muziejaus vadovė Susan Marenoff-Zausner bei trys iš keturių pirmųjų „Enterprise“ pilotų. NASA šį daugkartinių kosminių laivų prototipą pastatė 1976 metais.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

NASA pranešė apie Saulėje įvykusį stipriausios X klasės žybsnį, kurio pasekmes Žemės magnetosfera pajus ankstų šeštadienio rytą. Liepos 12 d. 19.52 val. Lietuvos laiku Saulės aktyvumą stebintys kosminiai aparatai Saulės dėmės AR1520 regione užregistravo X1.4 galingumo žybsnį, pranešė NASA. X klasei priskiriami Saulės žybsniai yra patys galingiausi.

Filmą sukūrė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. National Aeronautics and Space Administration, NASA) Goddardo kosminių skrydžio centro specialistai. Filmą galima atsisiųsti iš NASA svetainės.

NASA kosminis zondas „Cassini“ aptiko tvirtą vandenyno, esančio po ledine Saturno palydovo Titano paviršiaus pluta, egzistavimo įrodymą. Nagrinėdami „Cassini“  atliktų Titano tyrimų duomenis, šios NASA programos mokslininkai aptiko Titano paviršių dengiančio vandens ledo deformacijas, kurias galėjo sukelti poledinio vandenyno potvyniai ir atoslūgiai, sakoma NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje pranešime.

Kol privačios kosminės bendrovės, tokios kaip „Excalibur Almaz“, pradės siūlyti „savaitgalio keliones“ aplink Mėnulį, kainuosiančias apie 155 milijonus dolerių, NASA paskubėjo pasiūlyti visiems norintiems nemokamą išvyką aplink jį. Tiesa, kol kas kompiuterio ekrane. NASA palydovo LRO nufilmuota vaizdo medžiaga supažindina virtualius turistus su didžiausiais Mėnulio krateriais, JAV astronautų Mėnulio paviršiuje paliktais pėdsakais, aprodo nematomąją Mėnulio pusę.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) Kennedy kosmoso centre  Floridoje pademonstravo būsimojo kosminio laivo „Orion“ korpusą. Skelbiama, kad išoriškai „Orion“ primena 7-ąjį ir 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį NASA naudotus kosminius laivus „Mercury“ ir „Apollo“,  tačiau yra didesnis. Plačiausioje korpuso vietoje „Orion“  skersmuo siekia 5 metrus. 23 tonų masės „Orion“ korpusas pagamintas iš aliuminio.

Praėjus 40 metų po to, kai NASA atsisakė sumanymo „Apollo 17“ nutupdyti tolimojoje Mėnulio pusėje, uždraustojo vaisiaus siekiama dar kartą. Tačiau šį kartą tą daro ne astronautai, o astronomai, ieškantys ramios vietos, tinkamos Visatos „viduramžiams“ stebėti. Tai buvo kosmoso vystymosi epocha, trukusi kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, dar prieš pradedant formuotis žvaigždėms ir galaktikoms.

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Prakaitavimo dienos darbe baigėsi, teigia Bostone įsikūrusios kompanijos „Ministry of Supply“ atstovai. Ši bendrovė gamina aukštųjų technologijų marškinius, kurie reguliuoja kūno temperatūrą. Jų gamyboje naudojama NASA technologija, rašo „Forbes“. Rėmėjai pasitiki šia idėja: kompanija pasiekė savo užsibrėžtą tikslą „Kickstarter“ pagalba surinkti 30 tūkst. JAV dolerių (apie 82,8 tūkst. litų) verslo pradžiai. Tai jie padarė vos per penkias dienas nuo produkto pristatymo.

NASA mokslininkų 1977 metais paleistas erdvėlaivis „Voyager 1“ turėjo atlikti penkerių metų misiją ir nuskristi iki Jupiterio bei Saturno, bet po 30 metų „Voyager 1“ keliauja tolyn nuo Žemės, rašo „The Telegraph“. Kai erdvėlaivis išskris iš Saulės sistemos, jis pateks į tarpžvaigždinį kosmosą – erdvę, kuri skiria mūsų Saulės sistemą nuo likusios visatos. „Voyager 1“ taps pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, kuris išskris už Saulės sistemos ribų. Erdvėlaivis jau įveikė apie 17 milijardų kilometrų.

Praėjus parai po daugkartinio naudojimo kosmoso bepiločio lėktuvo „X-37B“ sugrįžimo iš penkiolikos mėnesių trukmės kelionės po orbitą, nenutyla ginčai apie šio amerikiečių aparato tikslus. Ekspertai siūlo keletą versijų, tačiau karininkai projekto detalių neatskleidžia, apsiribodami akivaizdžių faktų konstatavimu. Vis dėlto jie buvo pakankamai „draugiški“, kad paviešintų ekskliuzyvinius aparato nusileidimo vaizdus, praneša newsru.com.

Su zondu „Voyager“ dirbantys mokslininkai gauna daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad zondas netrukus pateiks į tarpžvaigždinę erdvę. NASA zondas, paleistas 1977 metais, Saulės sistemą gali palikti bet kuriuo metu, praneša BBC. Šiuo metu jis fiksuoja smarkų didelės energijos dalelių, atkeliaujančių iš tolimų sprogusių žvaigždžių ir atakuojančių aparatą, lygio padidėjimą. Mokslininkai numatė, kad taip nutiks. Tai dar vienas ženklas, kad „Voyager“ netrukus pasieks savo istorinį tikslą.

NASA gama spindulių diapazono kosminiu teleskopu „Fermi Gamma-ray Space Telescope“ užfiksavo ilgiausiai trukusį ir energingiausią per visą stebėjimų istoriją Saulės žybsnį. Žybsnio metu Saulė kosminėn erdvėn pasiuntė tokį kiekį gama spindulių, jog gama diapazone tapo ryškiausiu dangaus skliauto objektu.

Mokslininkai sukūrė melodiją, kuri iš tiesų nežemiška. Jie kiekybinius duomenis iš dviejų mūsų galaktikos žvaigždžių pavertė regi-roko stiliaus muzika. Žvaigždes stebėjo planetas medžiojantis NASA kosminis teleskopas „Kepler“.  Džordžijos technologijos instituto Sonifikacijos laboratorijos mokslininkai duomenis pavertė garsu. To tyrėjų paprašė grupė „Echo Movement“, norėjusi vieną savo dainą praturtinti dangiška melodija, rašo SPACE.com.

Rytoj NASA planuoja iškelti į orbitą juodosioms skylėms tirti skirtą kosminį teleskopą „nuSTAR“. Trečiadienį iš Kvadžaleino atolo (Maršalo salos) Ramiajame vandenyne 15.30 val. GMT laiku pakilęs JAV bendrovės „Orbital Sciences“ lėktuvas L-1011 „Stargazer“ maždaug 12 000 metrų aukštyje paleis šios bendrovės trijų pakopų raketą „Pegasus XL“ su NASA palydovu „nuSTAR“, pranešė „Space.com“. Raketa ir ją iškelsiantis lėktuvas į paleidimo vietą atgabenti dar praėjusią savaitę, sakoma pranešime.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

Ši asteroido „Vesta“ animacija buvo sukurta iš nuotraukų, nufotografuotų iš kosminio zondo „Dawn“. Fotografuojama buvo iš skirtingų kampų, norint gauti kuo daugiau informacijos apie jo paviršių. Nauja NASA zondo „Dawn“ (Aušra) informacija padėjo atkurti gigantiško asteroido „Vesta“ paviršių. Tačiau jo spalvos nėra tikros ir atitinka skirtingą cheminę paviršiaus medžiagų sudėtį.

JAV astronomai pranešė aptikę įrodymų, kad masyvi juodoji skylė kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu nesuvokiamo dydžio jėgos buvo tikrąja to žodžio prasme išsviesta iš savo galaktikos. Šis atradimas buvo padarytas naudojant NASA kosminį rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Harvardo – Smithsono Astrofizikos centro (JAV) astronomai stebėjo neįprastą kosminį reiškinį, kai viena masyvi juodoji skylė susidūrė ir susijungė su kita.

Į tamsiosios medžiagos paieškas įsijungs ir Jungtinių Valstijų kosminės žvalgybos agentūros teleskopas, pranešė NASA. JAV kosminės žvalgybos agentūra NRO (National Reconnaissance Office) nemokamai perdavė NASA du kosminius teleskopus, potencialiai galingesnius už garsiąją „Hubble“ kosminę observatoriją. Toks netikėtas NRO dosnumas tapo dideliu siurprizu, praneša „Space.com“. Pranešama, kad šie palydovai buvo pagaminti NRO užsakymu ir turėjo būti skirti kosminės žvalgybos operacijoms.

NASA kartu su ESA pradėjo paruošimo ir treniruočių ciklą pilotuojamai misijai į asteroidus. Pasiruošimo cikle kol kas dalyvauja vienas astronautas iš ESA – Timas Peake'as. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, rašo britų interneto dienraštis „The Telegraph". Pilotuojamos misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę Žemei.

Mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės Andromedos link, o po keturių milijardų metų galaktikos susidurs, teigia NASA. Astronomai jau seniai kėlė teorijas, kad šių galaktinių titanų susidūrimas įvyks, tačiau iki šiol nežinota, koks stiprus jis bus ar kada įvyks, o prognozės svyravo nuo 3 iki 6 mlrd. metų.

Vakuuminės lempos, kažkada buvusios pagrindiniu elementu radijo aparatuose, televizoriuose, siųstuvuose, radaruose ir kituose elektros prietaisuose, atrodė, tapo istorija jau prieš kelis dešimtmečius, ir išliko gal tik ypač aukštos klasės garso atkūrimo aparatūroje. Juos pakeitė puslaidininkiai elementai – pigesni, mažesni ir ekonomiškesni.

Kalifornijos bendrovės „SpaceX“ nepilotuojamas erdvėlaivis „Dragon“ sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė BBC. TKS įgulos nariai pasinaudoję stoties roboto ranka, pagavo erdvėlaivį „Dragon“ ir sėkmingai jį pritvirtino. Šeštadienį TKS įgulos nariai iškraus erdvėlaivio krovinį. „Dragon“ yra pirmasis į TKS nuskridęs komercinis erdvėlaivis. Iki šiol tokios misijos buvo vykdomos vyriausybės finansuojamais erdvėlaiviais.

Balandžio 22 dieną šiaurinėje Kalifornijos dalyje nukritęs meteoritas yra daug vertingesnis nei mokslininkai manė iš pradžių. Po to, kai balandžio 22 dieną buvo stebėtas dangumi lekiantis ugnies kamuolys, meteoritų ieškotojai rado uolos fragmentus, identifikuotus pagal išsilydžiusį nuo skriejimo atmosfera paviršių. NASA ir SETI Institutas, įsikūręs Mountain View, Kalifornijoje, taip pat sutelkė paieškos komandas iš maždaug 30 mokslininkų trapių juodų uolienų paieškai.

Grupė NASA mokslininkų iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, vadovaujama Amy Mainzer, išstudijavo Žemės orbita skrendančio infraraudonųjų spindulių teleskopo WISE duomenis ir patikslino bendrą potencialiai pavojingų asteroidų skaičių, kurie „sukiojasi“ netoli Žemės. Priminsime, jog potencialiai pavojingu asteroidu (angl. Potentially hazardous asteroids, PHA) vadinamas toks dangaus kūnas, kuris priartėja prie mūsų planetos ne mažiau kaip 8 mln.

Mūsų Saulė, kaip ir kitos tokio tipo žvaigždės, dėl magnetinio aktyvumo gali generuoti vadinamuosius „superžybsnius“,  100 tūkstančių ar net milijoną kartų galingesnius už įprastinius, nustatė Japonijos mokslininkai.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Gegužės 5 dieną Saulės paviršiuje pastebėta gigantiška, už Žemę daug sykių didesnė dėmė AR 1476 per keletą dienų generavo 32 žybsnių seriją, informuoja „Space.com“. 100 tūkst. km skersmens darinys toliau keliauja žvaigždės paviršiumi, tad žybsnių tikimasi ir daugiau. Praėjusią savaitę „kosmoso orus“ prognozuojantys mokslininkai numatė, jog gigantiškoji Saulės dėmė turėtų į kosmosą išmesti galingų saulės žybsnių ir neapsiriko.

Pirmasis oficialus Europos erdvės agentūros (European Space Agency) astronautas Timas Peake'as yra ruošiamas misijai į asteroidą. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, sekmadienį skelbia britų interneto dienraštis „The Telegraph“. Astronautų komandos, kuri ruošiama kelionei į asteroidą, misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę ...

Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti. Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai. Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera.

Kiekvieną sekundę Žemėje susiformuoja maždaug 50 įvairaus stiprumo žaibų. Jie sukuria elektromagnetines bangas, kurios ima sklisti atmosferoje, atsimušdamos į Žemės paviršių bei jonosferą, esančią apie 100 kilometrų aukštyje. Šis reiškinys, vadinamas Šumano rezonansu, buvo stebimas iš observatorijų, kol NASA mokslininkai nepastebėjo, kad jį galima registruoti ir iš kosmoso, naudojantis dirbtinių palydovų elektromagnetinių laukų stebėjimo prietaisais.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

NASA paskelbė vaizdo įrašą, sukurtą iš nuotraukų, padarytų iš Tarptautinės kosminės stoties jai skriejant aplink Žemę maždaug 400 kilometrų aukštyje. Matyti pašvaistės virš Indijos vandenyno ir žaibai Afrikoje, o tankiai gyvenamos vietos ir didieji miestai šviečia naktyje . Įraše matomos vietos ir reiškiniai: 0:01 Žvaigždės virš pietinės JAV dalies 0:08  JAV vakarų pakrantė ir Kanada 0:21  Centrinė Europa bei Vidurio Azija 0:36  Pašvaistė virš Indijos vandenyno 0:54 ...

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Kosminiais teleskopais stebimi gama spindulių žybsniai kelioms akimirkoms tampa pačiais šviesiausiais objektais Visatoje. Tada jie šviečia kaip milijonas galaktikų. Tačiau nereikia tuoj pat dairytis po dangų ir bandyti surasti vieną iš jų, kadangi spinduliuojama yra gama spindulių ruože.

Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.

NASA kosminė observatorija SOHO netoli Saulės užvakar nufotografavo neatpažintą skraidantį objektą, kuris, sprendžiant iš nuotraukos, yra metalinis, dirbtinės kilmės ir išdidintas labai primena kosminį laivą.

JAV naujausių technologijų magnatų grupė planuoja mokslinę fantastiką paversti tikrove ir išgauti naudingas iškasenas iš netoli Žemės skriejančių asteroidų, informuoja AP. Planuojama naudoti automatiškai veikiančius erdvėlaivius ir iš pro Žemę reguliariai praskriejančių asteroidų išgauti raketų kurą bei vertingas iškasenas, kaip auksas ir platina. Vienas iš bendrovės „Planetary Resources Inc.“ įkūrėjų prognozuoja, kad tai padaryti pavyks iki 2020 metų.

Antradienį pakeliui į paskutinius namus – muziejų – įvyko JAV Nacionalinės aeronautikos kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) erdvėlaivio „Discovery“ paskutinis skrydis virš sostinės Vašingtono, skelbia BBC. Erdvėlaivis virš nacionalinės alėjos Vašingtono centre praskrido apie 14 val. Grinvičo laiku. Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis skrido tik 457 metrų aukštyje, informavo NASA. Erdvėlaivio misija baigėsi 2011-aisiais.

Naujas vienos fundamentaliausių molekulių visatoje tyrimas pateikė mokslininkams užuominų apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės. Pirmą kartą mokslininkai apskaičiavo, kaip vibruoja junginys, vadinamas H3+ (triatomiu vandenilio jonu), susidedantis iš trijų vandenilio atomų ir dviejų elektronų. Žinodami, kaip molekulė vibruoja, mokslininkai gali prognozuoti, kokio ilgio šviesos bangas ji skleis, ir taip identifikuoti skiriamuosius požymius astronominiuose stebėjimuose.

Po 2 savaičių pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) turėtų susijungti privatus JAV kosminis laivas, pranešė NASA. Balandžio 30 dieną iš Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) esančios JAV karinių oro pajėgų bazės į kosmosą planuojama paleisti JAV bendrovės „SpaceX“ automatinį krovininį laivą „Dragon“, kuris orbitoje turėtų prisijungti prie Tarptautinės kosminės stoties.

Bendrovė „Sway Motorsports“ tik ką pristatė ne vienerius metus kurtą triračio sportinio elektrinio motorolerio prototipą. Nors ir norėtųsi, jog ši transporto priemonė būtų kiek galingesnė, vaizdo siužete galima įsitikinti, jog manevringumo ir žavesio jai nestinga. Profesionaliam sportui šis triratis „arkliukas“ – gal kiek ir per silpnas, tačiau laisvalaikio pramogoms – pats tas. Motorolerio 10 colių skersmens ratus (tiksliau, vienintelį varomąjį galinį ratą) suka 3,5 kW motoras.

Įsisavinti kosminės kilmės energiją – panašu, jog šia idėja mokslo pasaulis domisi vis labiau. Dar vakar rašėme apie fantastinį Daisono sferos projektą, kuriame, deja, nė žodžio neužsimenama apie sukauptos energijos transportavimą iš Saulės į Žemę. O štai šiandien žiniasklaidoje pasirodė NASA žinutė apie planuojamus palydovus, kurie persiųstų sukauptą kosminės kilmės energiją į Žemę. Žinoma, kalbama ne apie Saulės, o apie Žemės palydovus.

Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti. „Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas. 1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais.

NASA kosminis laivas su marsaeigiu MSL (Mars Science Laboratory) įveikė pusę kelio į Marso planetą, pranešė „Universe Today“. Šiuo metu MSL jau yra įveikęs daugiau nei pusę kelio iki Marso, skelbiama, kad kosminis aparatas yra už 78 mln. kilometrų nuo Žemės ir už 50 mln. kilometrų nuo Marso. MSL turėtų nusileisti Marso paviršiuje šių metų rugpjūčio mėnesį. Sausio viduryje kosminis laivas su MSL atliko sudėtingą manevrą, kurio metu jis buvo nukreiptas į skrydžio į Marsą trajektoriją.

Tarptautinės kosminės stoties  (TKS) gerbėjams sėkmingai pavyko iš Žemės tiesiogiai į ją perduoti optinį signalą. Nors iš pažiūros bandymas iš Žemės apšviesti kosminę stotį lazerine rodykle atrodo visai nesudėtingas, iš tikrųjų yra priešingai, skelbia NASA. TKS skrieja aplink Žemę 8 km/s greičiu, ir reikia labai pasistengti, kad pavyktų į ją tiksliai nutaikyti lazerio spindulį.

Sekmadienį palyginti netoli nuo mūsų planetos pralėks 46 metrų skersmens asteroidas. Tai pranešė JAV kosmoso žinybos NASA atstovai. Jie pabrėžė, kad susidūrimo pavojus negresia. Pasak jų, kosmoso „ateivį“, pavadintą 2012 EG5, astronomai aptiko dar kovo 13 d. Jis praskries pro Žemę 14 valandą 32 minutės Lietuvos laiku 230 tūkstančių kilometrų nuotoliu – t.y. maždaug per pusę arčiau negu Mėnulio orbita.