nasa

NASA antradienį paskelbė naujas kraterio, kurį suformavo anksčiau šį mėnesį į Mėnulį įsirėžusi „SpaceX“ raketa, nuotraukas. Šiuos vaizdus rugpjūčio 11–12 d. užfiksavo zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO). Jose matyti rugpjūčio 5 d. įvykusio „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ viršutinės pakopos smūgio Mėnulio paviršiuje pėdsakai.

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulį ir neseniai pristatė naujos kartos mėnuleigius, kuriais astronautai tyrinės Žemės palydovo paviršių. Naujos transporto priemonės ne tik žymi naują kosmoso tyrimų etapą, bet ir išsiskiria astronomine kaina bei bendradarbiavimu su didžiausiais automobilių pramonės atstovais. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

2025 m. rugpjūčio 21 d. Saulė išspinduliavo tai, kas atrodė kaip įprastas radijo bangų energijos žybsnis – tokio tipo impulsai, kuriuos astronomai stebi reguliariai ir paprastai tikisi, kad jie išblės per kelias valandas ar dienas. Tačiau šis signalas neišnyko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Baltuosiuose rūmuose priėmęs „Artemis II“ misijos astronautus, pokštavo apie savo paties kosmoso ambicijas. Kad taptum NASA astronautu, reikia būti „labai protingam“ ir „fiziškai gerai daryti daug dalykų“, sakė jis žurnalistams Ovaliniame kabinete. „Taigi man nebūtų buvę jokių problemų tai pasiekti. Fiziškai esu labai geros formos“, – teigė D. Trumpas.

Istorinė diena žmonijai – po dešimt dienų trukusios ekspedicijos aplink Mėnulį į Žemę sėkmingai grįžo misija „Artemis II“. Kapsulė su keturiais astronautais nusileido Ramiajame vandenyne, prie Kalifornijos krantų. Dienos šviesą astronautai išvydo tik po maždaug dvi valandas trukusios jų vadavimo iš kapsulės operacijos. NASA skelbia, kad po istorinės misijos, kuri atveria kelią žmonių nusileidimui Mėnulyje jau po dvejų metų, astronautai jaučiasi gerai ir dalinasi emocingomis jų nuotraukomis.

Džiūgaujanti NASA penktadienio vakarą šventė skrydžio aplink Mėnulį sėkmę, keturiems astronautams saugiai grįžus į Žemę po pirmojo per daugiau nei pusę amžiaus pilotuojamo skrydžio aplink vienintelį gamtinį Žemės palydovą. NASA erdvėlaivis su keturiais astronautais – trimis amerikiečiais ir vienu kanadiečiu – be jokių nesklandumų nusileido prie Kalifornijos krantų, užbaigęs JAV kosmoso agentūros įgulos bandomąją misiją, kurios metu buvo gauta įspūdingų Mėnulio vaizdų.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misija „Artemis II“, apskridusi Mėnulį, sėkmingai grįžo į Žemę. Kaip ir planuota, kapsulė su 4 astronautais, penktadienį nusileido Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krantų. Tai pirmasis kartas po daugiau nei 50 metų, kai kapsulė su žmonėmis apskrido Mėnulį.

NASA trečiadienį pranešė, kad keturi šios JAV kosmoso agentūros misijos į Mėnulį „Artemis II“ astronautai ruošiasi grįžti į Žemę. NASA pranešė, kad, pabudę skambant grupės „Queen“ ir Davido Bowie dainai „Under Pressure“, įgulos nariai atliko naujų mokslinių bandymų ir pradėjo dėlioti įrangą į vietas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose keturi astronautai išskrido į istorinę kelionę aplink Mėnulį „Artemis II“. Tai pirmasis pilotuojamas skrydis aplink Mėnulį po daugiau nei 50 metų pertraukos. Apie misijos „Artemis II“ reikšmę laidoje pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas.

Keturi astronautai, dalyvaujantys NASA bandomajame skrydyje „Artemis II“ aplink Mėnulį, pirmadienį pasiekė istorinį rekordą – nutolo nuo Žemės 248 655 mylias (400 171 kilometrus). Jie viršijo tolimiausio žmonių skrydžio kosmose rekordą, kurį 1970 metais buvo pasiekusi „Apollo 13“ misija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskambino ir pasveikino aplink Mėnulį skriejančius „Artemis“ astronautus „sukūrus istoriją“. Jis teigė, kad jie privertė „visus amerikiečius tikrai didžiuotis, neįtikėtinai didžiuotis“. „Jūs tikrai esate šiuolaikiniai pionieriai – visi jūs“, – sakė D. Trumpas, prieš pradėdamas draugišką pokalbį su trimis amerikiečiais ir vienu kanadiečiu, dalyvaujančiais istorinėje 10 dienų misijoje aplink Žemės gamtinį palydovą.

NASA dykumoje, pačioje Saudo Arabijos širdyje, aptiko paslaptingus apskritimus. Paaiškėjo, kad šie apskritimai yra centrinės sukamosios drėkinimo sistemos darbo rezultatas – joje ilgas purkštuvas lėtai sukasi aplink centrinį gręžinį. Iš Žemės orbitos šiaurinė Saudo Arabijos dykuma atrodo kaip begalinis oranžinių kopų sluoksnis. Tačiau naujoje NASA paskelbtoje nuotraukoje ryškiai žalių apskritimų grandinė staiga nutraukia šią monotoniją, žymėdama Džubos oazę. Apie tai rašo „ECOticias.

„Artemis“ astronautai išvydo dar niekada žmogaus akimis nematytus Mėnulio vaizdus, sekmadienį pranešė įgulos nariai, jų erdvėlaiviui įveikus du trečdalius kelio iki ilgai laukto praskridimo pro Žemės palydovą. Ankstyvomis sekmadienio valandomis, baigdami ketvirtąją savo 10 dienų trukmės misijos parą, astronautai nuėjo miegoti būdami beveik 321 869 kilometrų atstumu nuo Žemės. Nuo Mėnulio juos skyrė 131 966 kilometrai, rodo NASA internete skelbiami duomenys.

Misijos „Artemis 2“ astronautai jau įveikė pusę kelio iki Mėnulio.  „Esame pusiaukelėje“, – penktadienio vakarą (vietos laiku) pranešė JAV kosmoso agentūra NASA. Kapsulė „Orion“ nuo Žemės paviršiaus jau nutolusi daugiau nei 219 tūkst. km. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį kapsulė su keturiais astronautais – Jeremy‘iu Hansenu, Christina Koch, Reidu Wisemanu ir Victoru Gloveriu paliko Žemės orbitą.

Balandžio 1 d. NASA Artemis II misija sėkmingai pakilo iš Kenedžio kosminės stoties Kanaveralo iškyšulyje, Floridoje. Misija žymi pirmąją žmonių kelionę aplink Mėnulį per daugiau nei 50 metų ir yra svarbus žingsnis link ilgalaikio JAV buvimo Mėnulio paviršiuje, varžantis su Kinija.

„Artemis II“ įgula, glaudžiai bendradarbiaudama su misijos valdymo centru Hiustone, po artimojo skrydžio operacijų demonstravimo sugebėjo atkurti įprastą „Orion“ erdvėlaivio tualeto veikimą, praneša NASA. Prieš balandžio 1 d. numatytą degimo ciklą, skirtą apogėjaus pakėlimui, „Artemis II“ įgula pranešė apie mirksinčią gedimo lemputę; misijos valdymo komandos sėkmingai išanalizavo duomenis ir, bendradarbiaudamos su įgula, nustatė gedimo priežastį bei išsprendė problemą.

Jungtinėse Valstijose keturi astronautai trečiadienį pakilo milžiniška NASA raketa į ilgai lauktą kelionę aplink Mėnulį. Tai pirmasis pilotuojamas skrydis pro Mėnulį po daugiau nei 50 metų pertraukos. Milžiniška oranžinės ir baltos spalvos raketa, lydima griausmingo riaukšmo, pasigirdusio toli už pakilimo aikštelės ribų, tris amerikiečius ir vieną kanadietį iš Floridos Kennedy  kosmoso centro išskraidino maždaug 18 val. 35 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 35 min. Lietuvos) laiku.

JAV kosmoso agentūros NASA ambicingosioms „Apollo“ misijoms į Mėnulį tebėra sunku prilygti, net ir praėjus tiek daug laiko. Keturiems astronautams ruošiantis išskristi į pirmąją žmonijos kelionę į Mėnulį per daugiau nei pusę amžiaus, naujienų agentūra „The Associated Press“ palygino „Apollo“ ir naująją NASA programą „Artemis“. Pirmieji prie Žemės palydovo priartėję žmonės apskriejo Mėnulio orbitą su misija „Apollo 8“. „Artemis II“ įgula laikysis saugaus varianto ir keliaus aplink Mėnulį gravita...

NASA vadovas antradienį pareiškė, kad JAV kosmoso agentūra ketina pristabdyti projektą „Gateway“, pagal kurį Mėnulio orbitoje turėjo būti sukurta kosminė stotis, ir vietoj to sutelks dėmesį į „Mėnulio bazės statybą“. „Agentūra ketina pristabdyti dabartinės formos „Gateway“ projektą ir sutelkti dėmesį į infrastruktūrą, leidžiančią vykdyti nuolatines operacijas paviršiuje“, – teigė Jaredas Isaacmanas.

JAV kosmoso agentūros NASA vadovas Jaredas Isaacmanas šeštadienį dėl techninių kliūčių atmetė galimybę kovą paleisti „Artemis II“ – pirmąją po daugiau nei 50 metų pilotuojamą misiją aplink Mėnulį. Darbuotojai aptiko helio srauto į masyvią „Space Launch System“ (SLS) raketą problemą, dėl kurios „kovo paleidimo langas nebebus svarstomas“, socialiniame tinkle „X“ pranešė J. Isaacmanas. Pareigūnai teigė, kad naktį nutrūko helio tiekimas į viršutinę raketos pakopą.

JAV kosmoso agentūra NASA ketvirtadienį pranešė sėkmingai atlikusi savo didžiulės „Space Launch System“ (SLS) raketos , kuri pirmą kartą po 50 metų pertraukos išskraidins astronautus į „Artemis II“ misiją aplink Mėnulį, paleidimo repeticiją. Dėl techninės problemos vasario pradžioje generalinę NASA raketos repeticiją teko nutraukti.

NASA penktadienį išsiuntė keturis astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) vykdyti naujausią tyrimų ekspediciją šioje orbitinėje laboratorijoje. JAV kosmoso agentūros įgula su misija „Crew-12“ pakilo apie 5 val. 15 min. vietos (12 val. 15 min. Lietuvos) laiku „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio starto aikštelės Floridoje, rodo NASA vaizdo transliacija.

Iš tolimos Visatos gelmių atkeliavęs vos 10 sekundžių trukęs energijos blyksnis suglumino mokslininkus. Nustatyta, kad signalas kilo iš supernovos, sprogusios tada, kai Visatai buvo vos 730 milijonų metų – apie penkis procentus dabartinio jos amžiaus. Tai gali būti ankstyviausia kada nors užfiksuota supernova, rašoma ladbible.com.

Pirmą kartą Tarptautinės kosminės stoties (TKS) istorijoje JAV kosmoso agentūra NASA dėl vieno komandos nario sveikatos problemų anksčiau laiko grąžins į Žemę keturių astronautų įgulą. „Nusprendžiau mūsų astronautų labui „Crew 11“ įgulą grąžinti anksčiau nei planuota“, – sakė naujasis NASA vadovas Jaredas Isaacmanas. Anot jo, tokioms situacijoms visada būna pasirengta.

JAV kosmoso agentūra pranešė, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantys astronautai į Žemę gali sugrįžti jau ketvirtadienį, nes dėl medicininės situacijos nuspręsta misiją užbaigti anksčiau. NASA socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad kartu su „SpaceX“ planuoja misijos „Crew-11“ erdvėlaivio atsijungimą nuo TKS ne anksčiau kaip sausio 14 dieną, o nusileidimas vandenyne prie Kalifornijos krantų numatytas anksti sausio 15-ąją, priklausomai nuo oro sąlygų.

Vienu didžiausių žmonijos pasiekimų laikoma Tarptautinė kosminė stotis (TKS) jau beveik 25 metus atlieka žemiškosios buveinės orbitoje funkciją: per šį laikotarpį joje spėjo pabuvoti beveik 300 žmonių iš 26 šalių, tad technologine prasme unikali TKS vertinama ir kaip puikus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys.

„Laimingo 150 gimtadienio, Čiurlioni“ – toks sveikinimas Lietuvos genijui, kompozitoriui ir tapytojui skrieja iš tarptautinės kosminės stoties. 400 kilometrų aukštyje virš Žemės, NASA astronautas ne tik sveikina M. K. Čiurlionį šiandien minintį jubiliejų – kosminėje stotyje skamba M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, nesvarumo būsenoje skraido jo tapyti paveikslų vaizdai.

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, NASA astronautas Jonny Kim perdavė jam skirtą sveikinimą iš Tarptautinės kosminės stoties, kurioje pirmą kartą istorijoje nuskambėjo lietuvių kompozitoriaus kūryba.

Marse aptiktos neįprastos uolienos gali būti kol kas rimčiausias gyvybės pėdsakas. NASA zondas „Perseverance Rover“ dulkėtoje senovinės upės vagoje rado molio uolienų, nusėtų neįprastais ženklais, kuriuos mokslininkai neoficialiai praminė „leopardo dėmėmis“ ir „aguonų sėklomis“, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad šios atrastos dėmės yra susijusios su cheminių reakcijų metu susidariusiais mineralais, kurie gali būti susiję su senovės Marso mikrobais.

Tarptautinės kosmoso stoties astronautas užfiksavo neeilinį gamtos šedevrą – dvigubą, žalią ir raudoną šiaurės pašvaistes. Kvapą gniaužiantys vaizdai buvo matomi ir Lietuvoje.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  NASA astronautas Donas Pettitas iš Tarptautinės kosmoso stoties užfiksavo unikalų vaizdelį – virš žemės šokančias raudonas ir žalias šiaurės pašvaistes. Jis parodė ir įrangą – daugybę fotoaparatų, kurie reikalingi magiškiems vaizdams įamžinti.

Ambicingas, bet rizikingas NASA planas, iki 2030-ųjų Mėnulyje pastatyti branduolinį reaktorių, kelia rimtų klausimų dėl saugumo, technologinių galimybių ir realaus įgyvendinimo termino. Ekspertai perspėja, jog ši idėja gali būti per drąsi, kad taptų realybe.

JAV kosmoso agentūra NASA planuoja Mėnulio paviršiuje pastatyti branduolinį reaktorių, pirmadienį pranešė naujienų portalas „Politico“, remdamasis agentūros vidiniais dokumentais. Pranešama, kad kosmoso agentūra ketina per 60 dienų paprašyti pramonės atstovų pateikti konkrečių pasiūlymų dėl 100 kilovatų reaktoriaus, kuris turėtų pradėti veikti iki 2030 metų. Laikinasis NASA administratorius Seanas Duffy artimiausiomis dienomis turėtų paskelbti apie šiuos planus.

Buvusi NASA planetų apsaugos pareigūnė Catharine Conley meta rimtus kaltinimus JAV kosmoso agentūrai – esą ji buvo atleista už tai, kad prabilo apie galimą grėsmę žmonijai. Mokslininkė įspėja: jei Marso mėginiai bus užteršti, astronautai gali susirgti, o Žemei – kilti pavojus. Dar daugiau, ji teigia, kad „SpaceX“ misija į Marsą gali baigtis tragiškai. Viena iš žymiausių mokslininkių teigia, kad NASA ją atleido už tai, jog išreiškė susirūpinimą dėl galimos nežemiškos gyvybės egzistavimo Marse.

Per pasaulį skrieja neeilinė naujiena iš kosmoso platybių. Į Saulės sistemą įskriejo neįprastas objektas, privertęs astrofizikus pradėti diskutuoti apie ateivius. Objektas kone Niujorko Manheteno rajono dydžio, o jo trajektorija tokia neįprasta, kad panašiai skrieti galėtų nežemiškos gyvybės erdvėlaivis. Kita dalis astrofizikų tokias spėliones ir prielaidas vadina neatsakingomis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Remiantis NASA skaičiavimais, pagrįstais Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) duomenimis, praėjusiais metais atrastas asteroidas, kuris trumpam buvo laikomas grėsme Žemei, turi 1 iš 23 tikimybę susidurti su Mėnuliu. Pasak „IFL Science“, asteroidas „2024 YR4“ buvo aptiktas 2024 m. gruodžio 27 d. Nuo to laiko astronomai jį atidžiai stebi, nes pirminiai duomenys rodė apie 1 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus nutraukti su Elonu Musku sudarytas vyriausybines sutartis, kompanijos „SpaceX“ vadovas ketvirtadienį pareiškė pradėsiąs stabdyti NASA astronautus į tarptautinę kosminę stotį ir atgal skraidinančių erdvėlaivių „Dragon“ „eksploatavimą“. „Atsižvelgiant į prezidento pareiškimą apie tai, kad gali būti nutrauktos mano vyriausybinės sutartys, @SpaceX tuojau pat pradės stabdyti savo erdvėlaivių „Dragon“ eksploatavimą“, – platformoje „X“ rašė E. Muskas.

Didžiulis asteroidas, kurio skersmuo bus didesnis už Vilniaus televizijos bokštą aukštį, birželio 5 d. praskris netoli Žemės. Jo skersmuo numatomas nuo 310 iki 690 metrų – didesnis už 97 proc. įprastų asteroidų, rašoma „NDTV World“. Mokslininkų teigimu, asteroidas 424482 (2008 DG5) turėtų priartėti prie Žemės iki maždaug 3,49 milijono kilometrų, tačiau nekelia jokios grėsmės.

Antradienį, gegužės 13 d. ryte Saulė išmetė stiprų pliūpsnį, skelbia NASA Saulės dinamikos observatorija. Observatorija nuolat stebi Saulę ir užfiksavo šio reiškinio vaizdą. „Saulės pliūpsniai yra galingi energijos pliūpsniai. Blyksniai ir saulės išsiveržimai gali turėti įtakos radijo ryšiui, elektros tinklams, navigacijos signalams ir kelti pavojų erdvėlaiviams bei astronautams“, – teigiama pranešime.

NASA misijos „Expedition 19“ įgula užfiksavo palydovines nuotraukas, kuriose matomas žmonių sukurtas statinys, lėtinantis Žemės sukimosi greitį. Tai Kinijoje pastatyta Trijų tarpeklių užtvanka, kuri yra didžiausia hidroelektrinė pasaulyje, rašoma „Yahoo News“. NASA misija „Expedition 19“ įėjo į istoriją dėl kelių priežasčių.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) atrinks iki 30 lietuvių studentų stažuotėms Jungtinių Valstijų Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslinių tyrimų centruose kitąmet. Kaip ketvirtadienį pranešė LMT, studentų paraiškų trečiąkart rengiamam stažuočių konkursui laukiama iki gegužės 26 dienos, dalyvauti gali ir užsienyje studijuojantys lietuviai.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių savo 70-ajam gimtadieniui įsivaizduoja tortą, dovanas ir santūrią šeimos šventę. Tačiau seniausiai dirbantis NASA astronautas Donas Pettitas tapo septyniasdešimtmečiu, kai kosminiu laivu skriejo link Žemės ir užbaigė septynis mėnesius trukusią misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Amerikietį ir du rusų kosmonautus skraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstane sekmadienį, D. Pettit jubiliejinio gimtadienio dieną. „Šiandien (4 val. 20 min.

Elonas Muskas pareiškė, kad pranešimai apie drastišką Donaldo Trumpo biudžeto pasiūlymo sumažinimą NASA mokslo finansavimui yra „keliantis nerimą“ – tai naujausias viešas JAV prezidento ir jo artimo patarėjo nesutarimas, rašo „Politico“. Penktadienio rytą išsakyti E. Musko komentarai – tai jau antras didelis viešas nuomonių išsiskyrimas su D. Trumpu srityse, kurios turi įtakos verslininko įmonėms, pasirodžius pranešimams, kad E. Muskas netrukus pasitrauks iš pareigų Vyriausybės efekty...

NASA teiks prioritetą pasiųsti astronautus į Marsą, trečiadienį paskelbė prezidento Donaldo Trumpo paskirtas JAV kosmoso agentūros vadovas, pasėdamas abejonių dėl to, ar bus įgyvendinti nuo seno puoselėjami planai sugrįžti į Mėnulį.

Gydytojai išreiškė susirūpinimą dėl po 9 kosmose praleistų mėnesių sugrįžusios astronautės Sunitos Williams sveikatos po to, kai buvo paviešinta nauja nuotrauka – viena detalė sukėlė nerimą. NASA paskelbė nuotraukas, kuriose 59 m. S. Williams ir 62 m. astronautas Butchas Wilmore'as, po devynis mėnesius trukusios kelionės kosmose, sveikinasi spausdami rankas NASA darbuotojams, rašoma dailymail.co.uk.

Du JAV astronautai, dėl erdvėlaivio gedimo devynis mėnesius ne savo noru praleidę Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pagaliau pradėjo kelionę namo į Žemę. Suni Williams ir Barry‘is Wilmore‘as iš TKS iškeliavo erdvėlaiviu „SpaceX Crew Dragon“, o jų išvykimą tiesioginiame eteryje transliavo JAV kosmoso agentūra NASA. Jie kartu su dar dviem savo bendrakeleiviais – JAV astronautu Nicku Hague ir rusu kosmonautu Aleksandru Gorbunovu – antradienį maždaug 18.00 val. (22.00 val.

Amerikiečių astronautai, kurie į Tarptautinę kosmoso stotį nuskrido aštuonioms dienoms, tačiau buvo priversti ten pasilikti daugiau kaip devynis mėnesius, turės dar palūkėti. Dėl technikos gedimų Floridoje atidėta „Space X“ erdvėlaivio misija, kuri turėjo juos pargabenti. Tačiau NASA žada, kad jei nesukliudys prasti orai, erdvėlaivis į kosmosą kils jau penktadienį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsimojus sumažinti darbuotojų skaičių federalinėse institucijose, kosmoso agentūra NASA pranešė apie pirmąją atleidimų bangą. Pasak atstovės, pradžioje darbo neteks 23 darbuotojai, įskaitant NASA vyriausiąją mokslininkę Katherinę Calvin. Žinoma klimatologė K. Calvin vyriausiąja NASA mokslininke tapo prezidentaujant D. Trumpo pirmtakui Joe Bidenui. Ji dalyvavo rengiant daugelį svarbių JT klimato kaitos ataskaitų.

Tikimybė, kad 2032 m. į Žemę atsitrenks asteroidas, išaugo maždaug dvigubai. Manoma, jog pernai atrastas asteroidas, pavadintas 2024 YR, kurio uolienos skersmuo siekia 90 metrų, po 7-erių metų Žemėje gali sukelti katastrofą. Vis dėlto, mokslininkai tikina, kad sužinojus daugiau apie jo judėjimo kelią, asteroidą pavyks nukreipti, rašoma „The Independent“. Šią tikimybę patikslino NASA Artimųjų Žemės objektų tyrimų centras.

Du amerikiečių astronautai, nuo pernai birželio įstrigę Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), anksčiau nei tikėtasi, kovą, gali grįžti į Žemę, antradienį pranešė NASA. Astronautai veteranai Butchas Wilmore’as ir Suni Williams TKS turėjo praleisti aštuonias dienas, tačiau, kai jų erdvėlaivis „Boeing Starliner“ susidūrė su variklio problemomis, jie ten praleido daugiau nei aštuonis mėnesius.