Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? – rašo „Space.com“. Į šį klausimą, pasitelkę naujausius Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenis, mokslininkai jau gali tvirtai atsakyti, sakoma pranešime. Ir šis atsakymas paprastas: praktiškai visos amerikiečių astronautų Mėnulyje paliktos vėliavos vis dar stovi – išskyrus pačią pirmąją, įsmeigtą pirmojo išsilaipinimo metu.
Tai patvirtina NASA paleisto Mėnulio palydovo LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter) pagrindinės fotokameros padarytos nuotraukos „Apollo“ programos ekspedicijų nusileidimo vietose. Jose aiškiai matyti į Mėnulio gruntą įsmeigtų JAV vėliavų metami šešėliai. Jie užfiksuoti visose JAV astronautų nusileidimo vietose, išskyrus „Apollo 11“ nusileidimo rajoną, sakoma pranešime.
Kas atsitiko šiai vėliavai, kuri buvo įsmeigta Mėnulio Ramybės jūroje tiesioginės TV transliacijos metu, žinoma jau seniai: astronautas B. Aldrinas iškart po sugrįžimo į Žemę pranešė, kad kylant „Apollo 11“ nusileidimo moduliui vėliavą nuvertė raketinio variklio išmetamųjų dujų pliūpsnis. Vėliava paprasčiausiai buvo įsmeigta per arti, ir ateityje JAV astronautai šios klaidos nebedarydavo. Šį B. Aldrino pranešimą patvirtino ir naujausios „Apollo 11“ nusileidimo vietos nuotraukos.
Mėnulyje iš viso buvo nusileidusios 6 JAV astronautų ekspedicijos, ir kiekviena nusileidimo vietoje paliko savo šalies vėliavą. Mokslininkai jau seniai svarstė, koks galėjo būti jų likimas. Mėnulio paviršių veikia intensyvūs ultravioletiniai spinduliai, kosminė radiacija, jį bombarduioja mikrometeoritai, temperatūrų skirtumas siekia nuo +117 laipsnių pagal Celsijų dieną iki -173 laipsnių naktį. Tai itin atšiaurios sąlygos, ir dauguma mokslininkų manė, jog į gruntą prieš 40 metų įsmeigtos medžiaginės JAV vėliavos jų neatlaikys. LRO perduotos nuotraukos jiems tapo tikru siurprizu.
Tiesa, ir anksčiau Mėnulį fotografavę kosminiai aparatai buvo užfiksavę „Apollo“ nusileidimo vietas, tačiau dėl palyginti žemos nuotraukų raiškos nebuvo galima patikimai identifikuoti vėliavas pagal jų metamus šešėlius. Tokios nuotraukos nebuvo laikomos vėliavų egzistavimo įrodymais. Tačiau dabar mokslininkai gavo galimybę analizuoti didelės raiškos fotografijas, LRO padarytas skirtingu paros metu. Tiriant jas buvo prieita išvada, kad vėliavos iš tikrųjų tebėra savo vietose ir meta šešėlius.
2009 m. paleistas LRO palydovas pirmojo žmonių išsilaipinimo Mėnulyje 40 metų jubiliejaus proga didele raiška nufotografavo „Apollo“ programos ekspedicijų nusileidimo vietas. Palydovui skriejant vos 24 kilometrų aukštyje virš Mėnulio paviršiaus buvo padarytos itin ryškios nuotraukos, kuriose matyti ne tik mėnuleigių ratų žymės, palikti moksliniai prietaisai, bet ir pačių astronautų pėdsakai. LRO tyrimų programa turėtų pasibaigti šių metų rugsėjį.
Šiame vaizdo siužete – LRO padarytos „Apollo 17“ ekspedicijos nusileidimo vietos nuotraukos.
Pirmieji žmonės Mėnulyje Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas 1969 m. liepos 20 d. kelia JAV vėliavą.
