nasa

Astronomijos mėgėjų bendruomenė gyvai aptarinėja neseniai vieno jos nario užfiksuotą keistą fenomeną Marse, į kurį dėmesį jau atkreipė ir profesionalūs astronomai. Astrofotografas Wayne'as Jaeschke savo interneto svetainėje pranešė praėjusią savaitę virš Acidalijos lygumos šiauriniame Marso pusrutulyje nufotografavęs „keistą objektą“, panašų į debesį. Jis juda kartu su planeta ir netgi šiek tiek išsikiša virš Marso disko krašto, praneša „Space.

Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė. Vesta laikyta didžiuliu asteroidu, tačiau detaliai ištyrinėję jo paviršių, mokslininkai teigia, kad tai – tarpinis variantas, praneša BBC. NASA zondas „Dawn“ aplink Vestą, vieną primityviausių Saulės sistemos objektų, skrieja nuo 2011 metų liepos. Per tą laiką pastebėta daug netikėtų asteroido paviršiaus bruožų.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, Merkurijaus planeta kažkada buvo aktyvi ir dinamiška, skelbia BBC. Iš Merkurijaus orbitos JAV kosminio zondo „Messenger“ parsiųsti duomenys parodė, kad planetos paviršiuje esantys krateriai geologinio proceso metu buvo deformuoti. Išvados, paskelbtos žurnale „Science“, nuginčija visus teiginius apie arčiausiai Saulės esantį pasaulį. Ištyrus Merkurijaus gravitacinį lauką paaiškėjo, kad planeta turi neįprastą vidinę struktūrą.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

Pirmą kartą kosminių tyrimų istorijoje mokslininkai ruošiasi pasiųsti kosminį aparatą tiesiai į Saulę: prie jos vainiko priartėjęs kosminis zondas darbuosi aukštesnėje nei 1400 laipsnių temperatūroje. Johno Hopkinso universiteto (JAV) inžinieriai bei mokslininkai kartu su NASA specialistais pranešė baigę projektuoti kosminį aparatą „Solar Probe Plus“ ir pradėję ruoštis kitam šios programos etapui – šios kosminės misijos rengimui. „Solar Probe Plus“  planuojama paleisti 2018 metais.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba. Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Turbūt esate girdėję apie senovėje žmones gąsdinusią legendą, kaip drakonas bando praryti Saulę? Jos kūrėjus įkvėpė Saulės užtemimai. Na o mūsų laikais legendų šaltiniu tampa moksliniai palydovai. Štai ką Saulėje vykstančius procesus stebinčios NASA kosminės observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ nuotraukose, padarytose nuo š. m. kovo 8 iki 12 d., įžiūrėjo vienas akylas stebėtojas.

Norvegijos astronomai labai susidomėjo retu meteoritu, kuris pramušė sodo trobelės stogą, praneša thelocal.no. „Nuvykome ten vakar ir pirmiausia pastebėjome skylę stoge. Tuomet už penkių ar šerių metrų radome akmenį“, – laikraščiui VG sakė trobelės savininkas. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai nukrito maždaug sniego gniūžtės dydžio meteoritas, nes sodo nameliu kurį laiką niekas nesinaudojo. Norvegijoje nuo 1948 metų buvo rasta tik 14 meteoritų.

NASA mokslininkai paaiškino daugybę argumentų, įskaitant tai, kad gruodį į Žemę atsitrenks kita planeta ir įvyks majų numatyta pasaulio pabaiga. NASA mokslininkai internete kovo 7 dieną paskelbė vaizdo įrašą, kuriame paaiškina daugelį išgalvotų teiginių apie pasaulio pabaigą, kurią sudarydama kalendorių neva numatė majų civilizacija, rašo „Scientific American“. Programos vadovas Donas Yeomansas aiškina, kad majų kalendoriaus pabaiga 2012 metų gruodį nereiškia, kad įvyks pasaulio pabaiga.

Baimės akys didelės: šią liaudies išmintį patvirtino NASA geofizikai, pranešę, kad antradienį Saulėje kilusi smarki audra jokios žalos Žemės komunikacijų ir energijos tiekimo sistemoms nepadarė. Antradienį Saulės dėmės ARI 1429 rajone užfiksuotas X5 klasės žybsnis ir vainiko masės išvarža Žemėje sukėlė tik vidutinio stiprumo magnetinę audrą, praneša NASA. Elektros tiekimo tinklams, palydovinėms komunikacijoms ir kitoms jautrioms sistemoms ji žalos nepadarė.

Taip, NASA savo arsenale jau senokai nebeturi transporto priemonių, galinčių nugabenti astronautus ir krovinius į žemąją orbitą – daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Space Shuttle“ jau senokai išėję užtarnauto poilsio. Tačiau orbitinę estafetę iš NASA perėmė JAV Karinės oro pajėgos. Galbūt senokai teko girdėti apie įslaptintą bepilotį daugkartinio naudojimo orbitinį lėktuvą X-37B, tačiau jis orbitoje ratus aplink Žemę suka jau nuo... 2011 m. kovo 5 d. Taigi, vieneri metai orbitoje.

Nepaisant pasaulio pabaigą pranašaujančių spekuliacijų, NASA ramina, kad kitąmet prie planetos priartėsiantis asteroidas į ją nesirėš. Asteroidas 2012 DA14, kuris, astronomų skaičiavimu, yra maždaug 45 metrų pločio, prie Žemės priartės kitų metų vasario 15 dieną. Tuomet jis bus arčiau mūsų planetos nei palydovai, iškelti į geostacionarinę orbitą. Tačiau NASA mokslininkai tvirtina, kad asteroidas rimtos grėsmės nekelia, rašo SPACE.com.

2013-ųjų vasario 15 dieną pro pat Žemę pralėks 44 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14. Jis prasilenks su mūsų planeta vos 27 000 kilometrų atstumu, o tai reiškia, kad jo trajektorija bus žemesnė už daugumos dirbtinių Žemės palydovų orbitų aukštį. Pasak mokslininkų, jei 2012 DA14 pataikytų į Žemę, susidūrimo pasekmės prilygtų Tunguskos meteorito kritimui į Žemę 1908 metais.

JAV mokslininkai pranešė Saturno palydovo Dionės aukštutiniame atmosferos sluoksnyje aptikę deguonies. Šį atradimą padaryti padėjo NASA kosminio aparato „Cassini“ 2010 m. balandį surinkti duomenys. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, pranešė NASA. „Cassini“ 2010 m. balandį buvo priartėjęs prie Dionės paviršiaus ir galėjo atlikti jos atmosferos tyrimus.

Smarkiai mąžtantis Arkties jūros daugiamečio ledo sluoksnis gali paskatinti cheminę reakciją, dėl kurios gali susidaryti nuodingo gyvsidabrio telkiniai, parodė NASA tyrimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad storą, daugiametį Arkties ledą keičia plonesnis ir druskingesnis ledas, kuris į orą išskiria bromo. Į aplinką patekęs bromas sąveikauja su saulės šviesa ir šalčiu, pasakoja Sonas Nghiemas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkais ir tyrimo vadovas.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA praneša, kad pernai į jos kompiuterių sistemas programišiai, pavogę darbuotojų prisijungimo duomenis, įsilaužė 13 kartų. Jiems tapo prieinama itin slapta informacija, dėl ko gali nukentėti JAV nacionalinis saugumas. Iš metinio 1,5 mrld. dolerių biudžeto kibernetiniam saugumui užtikrinti NASA skiria tik 58 mln., sakė Polas Martinas (Paul Martin), agentūros generalinis inspektorius.

Pernai iš kosmoso agentūros NASA buvo pavogtas nešifruotas nešiojamasis kompiuteris su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) valdymo kodais, parodė vidinis agentūros tyrimas, rašo CNET. Šis incidentas tebuvo vienas iš daugelio įvykusių per praėjusius kelis metus, kai buvo pavogti mobilūs prietaisai, savyje talpinę svarbią informaciją, JAV Kongresui teigė NASA vyriausias inspektorius Paulas K. Martinas.

Mokslininkai atidžiai stebi pernai atrasto asteroido 2011 AG5, kuris 2040 m. vasario 5 dieną gali susidurti su Žeme, orbitą. Asteroido 2011 AG5 plotis yra apie 140 metrų. 2040-aisiais jis taip priartės prie mūsų planetos, kad kai kurie specialistai jau ragina svarstyti galimybes jį nukreipti nuo pavojingo kurso, pranešė Space.com.

Iki šiol buvo manoma, jog gamtinis Žemės palydovas Mėnulis iš lėto traukiasi – nelyginant razina. Tačiau dabar NASA mokslininkai atskleidė paradoksalų faktą – Mėnulis iš tiesų ne traukiasi, o plečiasi. 2010 m. astronomai atrado, jog artimiausias Žemei dangaus kūnas bėgant laikui iš lėto traukiasi. Tokią išvadą tyrėjai padarė iš visame palydovo paviršiuje aptiktų geologinių darinių, kurie buvo pavadinti raukšliniais kalvagūbriais (angl.

Kaip manote, kaip žmonės jaustųsi svetimame pasaulyje, kuriame nėra oro, spaudžia mirtinas šaltis, o atsitikus nelaimei pagalbos neverta tikėtis, nes ji - už kelių šimtų tūkstančių kilometrų? Turbūt dainuotų ir šoktų, kaip „Apollo 17“ astronautai Harrisonas Schmittas ir Eugene'as Cernanas Mėnulyje 1972 metų gruodį.

NASA palydovas nufilmavo Saulės paviršiumi slenkantį Žemės dydžio „tornadą“. Gigantiškas plazmos viesulas yra didesnis nei gali pasirodyti pažiūrėjus į jo fotografiją – mokslininkai neatmeta galimybės, jog dydžiu šis darinys pranoksta Žemę, o į kosminę erdvę jis nusidriekęs tūkstančius kilometrų. Ne mažiau įspūdingas ir „tornado“ greitis: viesulas juda 482 tūkst. km/h greičiu.

Pirmadienį sukanka 50 metų, kai į orbitą pakilo pirmasis amerikiečių astronautas. Tačiau istorinė sukaktis maloni, bet kartu ir liūdna: pirmosios žmones Mėnulyje išlaipinusios šalies pilotuojami skrydžiai dabar priklausomi nuo Rusijos, praneša naujienų agentūra AFP. 1962 metų vasario 20 dieną, 9.47 val. vienuoliktuoju bandymu astronautas Johnas Glennas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę.

Prezidento B. Obamos administracijai apkarpius JAV kosminės programos finansavimą ir atsisakius naujų Marso tyrimo programų NASA svarsto galimybę imtis „artimesnio“, bet ne mažiau ambicingo projekto: antrajame Lagranžo taške už Mėnulio pastatyti kosminę stotį. Ši už nematomos Mėnulio pusės skriejanti tarptautinė kosminė stotis taptų atraminiu punktu ruošiant naujas kosmoso tyrimų misijas ir būsimus pilotuojamus skrydžius į asteroidus, o vėliau – į Marsą, skelbia „Space.

Kartais atrodo, kad kai kurie mėnesiai praeina greičiau nei kiti, tačiau 2009 metų lapkritį tai nutiko iš tikrųjų. Pietų vandenyne vykstantys procesai privertė Žemę suktis šiek tiek greičiau, tad pusė šio mėnesio dienų sutrumpėjo po 0,1 milisekundės, praneša NewScientist.com. Žemės sukimosi greitį lemia keletas veiksnių. Pavyzdžiui, jei sulėtėja aplink planetą siaučiantys vėjai, Žemė sukasi greičiau, kad išlaikytų kampinį judesio kiekį. Tačiau 2009 metų lapkritį tai lėmė kitos priežastys.

Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama naujame tyrime. Keletą metų NASA „Chandra“ kosminis aparatas fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO)  atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas. MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“.  Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną.

Gyvybė Marso paviršiuje negalėtų egzistuoti, nes planetoje 600 mln. metų tęsėsi „supersausra“, teigia mokslininkai. Raudonosios planetos dirvožemio analizė parodė, kad Marso paviršius sausas buvo taip ilgai, kad bet kokia gyvybė galėtų slypėti tik giliai po žeme, rašo telegraph.co.uk. Tyrėjai padarė išvadą, kad praeityje, šiltesniuoju laikotarpiu, trukusiu iki 5 tūkst. metų, planetoje buvo vandens, tačiau tai pernelyg trumpas laiko tarpas, kad paviršiuje galėtų įsitvirtinti gyvybė.

Tikimasi, kad nauji Tarptautinėje kosminėje stotyje vyksiantys eksperimentai pateiks patarimų, kaip kovoti su ugnimi ne tik kosmose, bet ir Žemėje. Kosmose, kur nėra nei viršaus, nei apačios, o atmosfera ir slėgis uždaroje izoliuotoje erdvėlaivio erdvėje griežtai kontroliuojami, ugnis dega kitaip. Ugnies gesinimo eksperimento, vadinamo FLEX, tikslas – geriau suprasti, kaip tai vyksta, rašo lifeslittlemysteries.com.

Kosminis aparatas GRAIL pirmą kartą istorijoje nufilmavo iš Žemės nematomą Mėnulio pusę, pranešė NASA. 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašas buvo padarytas sausio 19 dieną bandant vieno iš dviejų šiuo metu aplink Mėnulį skriejančių NASA palydovų GRAIL vaizdo kamerą „MoonKAM“, sakoma pranešime. GRAIL palydovai – dvyniai GRAIL-A (Ebb) ir GRAIL-B (Flow) skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Savo tyrimų programą jie pradėjo pirmąją šių metų dieną.

NASA kosminis Keplerio teleskopas atrado 11 naujų planetų sistemų, kuriose yra mažiausiai 26 egzoplanetos. Šis atradimas beveik dvigubai padidina šiuo teleskopu aptiktų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičių. „Iki Keplerio teleskopo misijos pradžios iš viso žinojome apie maždaug 500 egzoplanetų, o dabar, beveik po 2 metų stebėjimų, Keplerio teleskopu atrasta daugiau nei 60 planetų ir daugiau nei 2300 kandidačių į egzoplanetas, laukiančių atradimo patvirtinimo.

Newtas Gingrichas, Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus, paragino Mėnulyje įrengti JAV bazę ir pažadėjo iki savo antrosios kadencijos pabaigos Žemės palydove įkurti naują šalies valstiją. „Mes norime, kad amerikiečiai kitaip žiūrėtų į ateitį“, – teigė ponas Gingrichas Floridoje. „Iki antrosios mano kadencijos pabaigos mes turėsime pirmąją nuolatinę bazė Mėnulyje, ir ji bus amerikiečių“. „Mes vystysime mokslą, turizmą.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracija (NASA) atsisakė dalyvauti tyrime, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar JAV radarai galėjo lemti Rusijos Marso tyrimų zondo „Phobos–Grunt“ nesėkmę, teigė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Šylovas, skelbia „RIA Novosti“. „Roskosmos“ pateikė oficialų prašymą JAV ekspertams dalyvauti tyrime, tačiau jie atsisakė“, – teigė A. Šylovas.

Naujausias NASA palydovas, skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą mūsų planetos fotoportretą. Sausio 4 dieną naujasis Žemės monitoringui skirtas JAV palydovas „Suomi NPP“, anksčiau vadintas tiesiog NPP (National Polar-orbiting Operational Environmental Satellite System Preparatory Project), perdavė į Žemę visą eilę ruožo formos mūsų planetos paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas kompozitinis Žemės atvaizdas, skelbia „Space.

Žemoji Žemės orbita neseniai sulaukė nemokamos pavasarinės švarinimosi akcijos. Ir dėl to reikia padėkoti Saulei. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais padidėjęs Saulės aktyvumas pašalino kai kurias palydovų nuolaužas, susitelkusias šiame regione, taigi jis tapo saugesnis kitiems palydovams ir astronautams, praneša NewScientist.com. 2013 metais Saulė pasieks 11 metų aktyvumo viršūnę – Saulės maksimumą.

Šiuo metu Žemę bombarduoja didelis kiekis aktyvių Saulės dalelių. Saulės dalelių skaičius padidėjo dėl stiprios Saulės audros. Sekmadienio rytą įvyko stiprus Saulės žybsnis, kurio metu į aplinką pasklido daug aktyvių dalelių. Dalelėms pasiekus Žemės atmosferą, kilo geomagnetinė audra. Manoma, kad audra tęsis iki ketvirtadienio, skelbia BBC. Saulės žybsniai – tai staigus Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimas.

Už keturiasdešimt šviesmečių nuo Žemės yra uolinga planeta, pavadinta „55 Cancri e“, sukanti ratus pavojingai arti nuo savo žvaigždės. Ji yra net 26 kartus arčiau jos, nei Merkurijus nuo Saulės, o aplink žvaigždę apskrieja per 18 valandų. Jei Žemė būtų taip arti nuo Saulės, jos paviršius įkaistų iki 1700 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai ilgai manė, kad „55 Cancri e“ planeta turėtų būti perdžiūvusi uolėta dykviete.

Mokslininkų tvirtinimu, meteorito, praeitą vasarą nukritusio Maroke, fragmentai – ypač reti Marso planetos uolienos gabalai. Ugnies kamuoliu apgaubta uoliena, skriejanti į Žemę, buvo pastebėta dar liepą. Kur tiksliai ši nusileido, nebuvo aišku iki gruodžio mėnesio, primena telegraph.co.uk. Tyrėjai jau nuo pat pradžių įtarė, kad meteoritas gali būti kilęs iš raudonosios planetos – Marso.

NASA kosminis laivas, skraidinantis į Marsą marsaeigį „Mars Science Laboratory“ (MSL), sėkmingai atliko pagrindinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą. NASA pranešime sakoma, kad šis manevras truko tris valandas. Jo metu buvo įjunginėjami keli kosminio laivo varikliai, kol kosminis laivas buvo išvestas į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją. Tai, kad manevras buvo sėkmingas, patvirtino iš aparato į Žemę persiųsti telemetriniai ir nuotolinio stebėjimo duomenys.

Didžiausias ankstyvojoje Visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai. „El Gordo“ išvertus iš ispanų kalbos reiškia „storulis“. Taip pramintas telkinys oficialiai vadinamas ACT-CL J0102-4915 ir yra už daugiau kaip 7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Stebėdami jį astronomai gali pažvelgti į laikus, kai visata buvo perpus jaunesnė, teigė tyrimo bendraautorius Johnas Patrickas Hughesas iš Rutgerso universiteto.

Mėnulio palydovas LRO iš itin žemos orbitos nufotografavo milžinišką Aristarcho kraterį, pranešė NASA. Praėjusių metų lapkričio mėnesį NASA kosminis aparatas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter)  praskriejo virš Aristarcho kraterio Mėnulyje, kurio skersmuo – 40 kilometrų, o gylis siekia 3,5 km. Tuo metu padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašas buvo paskelbtas gruodžio 25 dieną, skelbia „Space.

JAV mokslininkai į didžiausią Saturno palydovą Titaną siūlo nuskraidinti lėktuvą, kuris tirtų jo atmosferą ir paviršių. Manoma, kad Titano atmosfera yra tokia tanki, kad žmogus, ant nugaros prisitaisęs sparnus, galėtų sklęsti jo padangėje, rašo „Physorg.com“. Pasak mokslininkų, Titanas yra ypatingas dar ir tuo, kad jame, kaip ir Žemėje, lyja lietūs, o paviršiuje pastebėti skysčių požymiai.

Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B. Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Pirmasis iš jų – GRAIL-A – Mėnulio orbitą pasiekė 2001 m. gruodžio 31 d. vakare, sausio 1 dieną prie jo prisijungė ir GRAIL-B, sakoma NASA pranešime. GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) palydovai į kosmosą buvo paleisti rugsėjo 10 dieną.

Žvaigždė, skleidžianti galingus gama spindulius, gali padėti astronomams išsiaiškinti vienų greičiausiai Visatoje sklindančių dalelių kilmę. NASA kosminis teleskopas „Fermi“ aptiko gama spindulius, didžiausią energiją turinčią šviesą, sklindančius iš suirusio Tycho supernovos, 1572 metais sprogusius žvaigždės, sluoksnio. Šis atradimas gali padėti astronomams nustatyti kosminių spindulių, ypač greitų subatominių dalelių, nuolat susiduriančių su Žemės atmosfera, kilmę, rašo SPACE.com.

Žinyboms Namibijoje tenka spręsti iš dangaus nukritusio metalinio kamuolio mįslę. Šešių kilogramų svorio kamuolys, kurio skersmuo yra 35 cm, rastas netoli vieno kaimo šalies šiaurėje, esančio už 750 km nuo sostinės Vinduko, praneša agentūra AFP. Policijos duomenimis, objektas nėra pavojingas. Jis rastas jau lapkričio viduryje. „Kaimo gyventojai ir netoliese esančios policijos nuovados pareigūnai išgirdo kelis nedidelius sprogimus.

Kitąmet laukti kosminės katastrofos neverta, praneša NASA atstovas, sklaidydamas nuogąstavimus dėl galimų pasaulio pabaigos 2012 metais scenarijų. Nors internete be galo daug pranašyčių apie tai, kas įvyks po vienerių metų, 2012 -ųjų gruodžio 21 dieną, pasaulio pabaigos nei tą, nei kokią kitą dieną NASA mokslininkai nenumato, praneša „Space.com“.  Vienintelis dėmesio vertas dalykas – tą dieną įvyksianti žiemos saulėgrįža, jokių kitų įdomių reiškinių nesitikima, sakoma pranešime.

NASA Keplerio kosminiu teleskopu pirmą kartą už Saulės sistemos ribų aptiktos Žemės dydžio planetos. Jos skrieja aplink žvaigždę, esančią už 950 šviesmečių nuo Žemės, ir yra pirmosios mokslui žinomos Žemės dydžio egzoplanetos. Viena iš jų netgi yra šiek tiek mažesnė už mūsų planetą, pranešė NASA. Atrastosios egzoplanetos skrieja labai arti savo žvaigždės esančiomis orbitomis, todėl dėl didelės jų paviršiaus temperatūros sąlygos gyvybei  ten nepalankios, skelbia mokslininkai.

Į Saulės atmosferą panirusi kometa didelei astronomų nuostabai liko sveika ir tęsia savo kosminę kelionę. Penktadienio vidurnaktį GMT laiku neseniai atrasta kometa C/2011 W3 (Lovejoy), skriejusi tiesiai į Saulę, paniro į žvaigždės atmosferą maždaug 140 000 kilometrų aukštyje nuo Saulės paviršiaus. Kadangi Saulės vainiko temperatūra gali siekti 1,1 mln. laipsnių pagal Celsijų, dauguma kometą stebėjusių astronomų buvo tikri, kad ledinė viešnia visiškai išgaruos, praneša „Space.

Naudodamiesi nauja technologija, NASA mokslininkai nuo šiol galės medžiagos mėginius imti tiesiai iš kometų branduolių – iš bet kurios pageidautinos vietos kometoje. Godardo kosminių skrydžių centro ekspertai sukūrė sistemą, kuria naudojantis bus galima į kosminį zondą ar Žemę pargabenti kometos grunto ar branduolio mėginių. Kometinis harpūnas – tvirtas stačiakampis konteineris atviru galu, kurį kosminis zondas turėtų iššauti į kometą.