Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai.
2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai. Marso regolite likęs „takelis“ buvo labai platus ir ryškus – jis buvo matomas net iš kosminės orbitos. Tačiau tą pačią teritoriją nufotografavus po poros metų (arba po vienerių Marso metų), 2012-aisiais, nuriedėjusio akmens pėdsakų toje vietoje nebesimatė.
„Ko gero, pėdsakus paslėpė nusėdusios regolito dulkės, – samprotauja „HiRISE“ duomenų analizės grupėje dirbantis Rosas Bejeris (Ross Beyer). – Anksčiau pėdsakai buvo ryškesni todėl, nes žemyn nuriedėjęs akmuo vietomis nupūtė Marso paviršių dengiantį šviesių regolito dulkių sluoksnį, dengiantį minimą Marso regioną, ir atidengė stambesnių, tamsesnės spalvos dalelių sluoksnius.“
Tiesa, kas Raudonosios planetos paviršiuje galėjo išjudinti tokio dydžio riedulį, nėra aišku. Mokslininkai formuluoja dvi prielaidas: impulsą didžiuliam rieduliui suteikė į jį pataikęs meteoritas arba jį išjudino sezoninis požeminio sauso ledo tirpsmas.
