hirise

NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) Raudonosios planetos paviršiuje pastebėjo didžiulį naujų kraterių spiečių. Astronomai tvirtina, jog jo pakraštyje esantis didysis masyvo krateris šiuo metu – didžiausias tokio tipo krateris Saulės sistemoje, informuoja space.com. Didžiojo kraterio šiame spiečiuje skersmuo – 49 metrai. Tai yra didžiausias naujas smūginis krateris Saulės sistemoje.

Entuziastai iš Rusijos NASA padarytose didelės raiškos Marso paviršiaus nuotraukose ieško prieš 40 metų Marse mįslingai pradingusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato „Mars-6“, praneša „MySLO.ru“. „Mars-6“ Marse nusileido 1974 m. kovą, tačiau likus vos 0,3 sekundės iki planuojamo minkšto nusileidimo laiko dėl iki šiol nenustatytų priežasčių nutraukė ryšį su Žeme. Minimos kelios galimos šio kosminio zondo avarijos priežastys.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) didelės raiškos fotokamera „HiRISE“ nufotografavo įspūdingai atrodančias V formos smėlio kopas. Šioje nuotraukoje, kuri buvo padaryta 2013 m. gruodžio 30 d., matomos tamsios smėlio kopos, kurios tarsi paukščių būrys „juda“ Marso lyguma. Pasak šią nuotrauką dabar paskelbusių MRO „HiRISE“ programos mokslininkų, tokios keistos išvaizdos kopas suformavo oro srautų judėjimas.

ISON kometa, neretai vadinama „Šimtmečio kometa“, jau artėja prie Marso. „Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu“, – pareiškė J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomas Carey M. Lisse. Pasak jo, didžiausio priartėjimo prie Marso metu ISON kometą nuo jo skirs maždaug 10,4 mln. kilometrų atstumas.

Nors praeityje Marsas buvo drėgnesnis ir šiltesnis, ši planeta ir mūsų dienomis gali būti vis dar tinkama mikrobiologinei gyvybei, mano JAV mokslininkai.

Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

Mokslinės fantastikos, astronomijos ir sąmokslo teorijų gerbėjų vaizduotę vis tebekaitina Marso paviršiuje aptiktas taisyklingos formos objektas, pramintas Marso monolitu. Šį mįslingą objektą viename kanjone Marinerio slėnio (Valles Marineris) prieigose 2008 m. nufotografavo aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos „HiRISE“ fotokamera.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.