nafta

Lietuvoje viešintis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad pasaulyje augant naftos kainoms Praha nesvarstys jos pirkti iš Rusijos. „Nesvarstysime galimybės grįžti prie rusiškos energijos, kad ir kokia būtų situacija. Sumažinome savo priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių. Tai galutinis dalykas, ir techniškai jo atnaujinti net neįmanoma“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Čekijos vadovas.

Ketvirtadienį naftos kainos vėl viršijo 100 JAV dolerių ribą, nes naujos Irano pastangos pakenkti naftos tiekimui Artimuosiuose Rytuose ir grasinimai sugriauti pasaulinę ekonomiką užgožė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) sprendimą į rinką išleisti strateginių naftos atsargų. JAV ir Izraelio karas su Iranu artėja prie trečios savaitės ir nerodo jokių požymių, kad jis greitai pasibaigs, Teheranui ir toliau apšaudant regiono valstybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad, siekdamas stabilizuoti sparčiai kylančias kainas, jis ketina leisti naudoti strategines naftos atsargas, pridurdamas, kad paskiau šios atsargos bus papildytos. „Mes tai padarysime, o tada jas papildysime“, – trečiadienį naujienų kanalui „Local 12“ sakė D. Trumpas, teigdamas, kad toks sprendimas padės sumažinti kainas.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narėms trečiadienį nusprendus savanoriškai į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos atsargų, Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat ruošiasi patiekti dalį savo nacionalinių kuro rezervų. Kaip teigiama bendrame valstybių pareiškime, taip norima suvaldyti augančias kuro kainas, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Augant įtampai Vidurio Rytuose ir eskaluojantis kariniams veiksmams Irane, ekonomistai ir verslas vis dažniau svarsto, kokios pasekmės gali pasiekti Europą. Matomos augančios degalų kainos, o ar dėl to kartu brangs ir daugelis kitų prekių bei paslaugų? Kaip karas Irane gali paveikti Lietuvos ir Europos vartotojus bei gamintojus? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

Vakar šovusi į aukštumas, šiandien pasaulinė naftos kaina jau nukrito. Ekspertai tai sieja su Donaldo Trumpo pareiškimu, kad karas Irane ilgai netruks. Tačiau ekspertai ragina ruoštis jau ne tik degalų kainų kilimui. Tuo metu Vladimiras Putinas jau trina rankomis. Jam paskambino D. Trumpas ir po pokalbio prabilo apie sankcijų rusiškai naftai atšaukimą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad atsisakys kai kurių sankcijų naftos atžvilgiu, siekdamas paskatinti jos tiekimą ir sumažinti kainas, pradėjusias augti, kai karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė sumaištį rinkose. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir Teherano atsakomieji smūgiai Persijos įlankos regione, dėl kurių praktiškai sustojo bet kokia veikla strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius.

Pasauliui žengiant į antrąją karo Irane savaitę, įtampa atsispindi ir energetikos rinkose. „Brent“ rūšies naftos kaina jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą ir pirmadienio rytą siekė apie 108 dolerius. Analitikai perspėja, kad energijos išteklių kainos gali ir toliau svyruoti. Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienio vakarą Irano sostinėje Teherane išgirdo tris sprogimus, kurie nugriaudėjo jau daugiau kaip savaitę vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusiam JAV ir Izraelio smūgiais prieš Islamo Respubliką.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

100 JAV dolerių ribą viršijusios naftos kainos pirmadienį smukdo pasaulines akcijų rinkas, nuogąstaujant dėl naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų, kur JAV ir Izraelio karas su Iranu tęsiasi jau antrą savaitę ir nėra jokių požymių, kad jis greitai baigsis. Baiminamasi, kad tai paskatins didelį infliacijos augimą. Naftos kainos pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios viršijo 100 JAV dolerių ribą, Iranui tęsiant keršto smūgius prieš naftą išgaunančias Persijos įlankos šalis.

Konfliktui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis bei dėl to sparčiai brangstant svarbiausiems energetiniams ištekliams, Lietuvos pramonė laukia praėjusią savaitę pažadėtų skubių valstybės pagalbos sprendimų, kurie padėtų išsaugoti konkurencingumą.

Pirmadienį Paryžiuje susitinkantys Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai aptars strateginių naftos atsargų panaudojimą siekiant stabilizuoti krizės Artimuosiuose Rytuose rinkas, pranešė šaltinis Prancūzijos vyriausybėje. Anksčiau „Financial Times“ pranešė, kad G7 finansų ministrai planuoja aptarti bendrą strateginių naftos atsargų išleidimą koordinuojant veiksmus su Tarptautinės energetikos agentūra.

Vartotojų kainos Kinijoje praėjusį mėnesį augo sparčiausiai per trejus metus, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, kuriems įtakos turėjo kinų Naujieji metai, naftos kainų kilimas ir išaugusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pekinas nori, kad vidaus vartojimas taptų pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu ir pakeistų tradicinius variklius, tokius kaip eksportas ir gamyba. Tačiau rezultatai yra prasti, nes žmonės nenoriai leidžia pinigus dėl sulėtėjusios ekonomikos.

Dėl tebesitęsiančio karo Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių. „Brent“ rūšies naftos – Europos etalono – kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc.

Kuveito nacionalinė naftos bendrovė šeštadienį paskelbė mažinanti žalios naftos gavybą dėl Irano atakų ir grėsmių Hormūzo sąsiauriui, kuris yra pagrindinis Persijos įlankos angliavandenilių tranzito punktas.

Penktadienį naftos kainos dar labiau šoktelėjo į viršų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo „besąlyginės Irano kapituliacijos“ kaip vienintelės priimtinos išeities nutraukti karo veiksmus. Po tokio pareiškimo „Brent“ naftos barelis pabrango daugiau nei penkiais procentais iki 90,25 JAV dolerio, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina padidėjo 8,1 proc. iki 87,56 JAV dolerio.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) tęsia tyrimą dėl naftos produktų taršos Žiežmarių nuotekų valymo įrenginiuose. Anot departamento, apie nuotekų valymo įrenginių užteršimą naftos produktais vasario 18 dieną pranešė bendrovė „Kaišiadorių vandenys“. Aplinkos apsaugos pareigūnams nuvykus į vietą buvo pradėtos taršos šaltinio paieškos. „Vasario 18 d. vakare Kauno g. 113, Žiežmariuose, Kaišiadorių r. sav.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį svyruoja ties 1,16 JAV dolerio ribos ir siekia žemiausią lygį sausio 16 d., nes investuotojai vertina galimas konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmes, augančią infliacijos riziką ir mano, kad Europos Centrinis Bankas gali griežtinti politiką.

Kinija nurodė didžiausioms naftos perdirbimo bendrovėms sustabdyti dyzelino ir benzino eksportą, karui Artimuosiuose Rytuose keliant vis didesnę energijos tiekimo krizės grėsmę, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg News“. Kinija yra naftos importuotoja ir viena iš kelių didžiausių Azijos šalių, kurių energetika priklauso nuo gyvybiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio, kurio eismas šiuo metu yra blokuojamas. Bendrovės „Kpler“ duomenimis, 2025 m. 57 proc.

Ketvirtadienį prekybos Azijoje pradžioje naftos kaina pakilo daugiau nei 1 proc., investuotojams ir toliau nerimaujant dėl naftos tiekimo Artimuosiuose Rytuose tęsiantis kariniam konfliktui. „West Texas Intermediate“ naftos barelis pabrango 1,45 proc. iki 74,66 JAV dolerio. Pačioje prekybos pradžioje kaina buvo šoktelėjusi beveik 2 proc. „Brent North Sea Crude“ nafta nebuvo prekiaujama.

Prasidėjus Irano karui, naftos kainos toliau kyla – trečiadienio ryto prekybos sesijoje gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 84,07 JAV dolerio už barelį ir buvo daugiau kaip 3 proc. didesnė, lyginant su antradienio vakarą stebėtu lygiu. JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimas, kad JAV karinis jūrų laivynas, prireikus, lydės tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį tik laikinai sustabdė kainų augimą.

 Karas Artimuosiuose Rytuose – itin svarbiame naftos ir dujų gavybos regione – grasina sukelti pasaulinę energetikos krizę. Azijos ir Europos šalių naftos atsargos gali sušvelninti tiesioginį Artimųjų Rytų karo, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, poveikį, tačiau ilgalaikis konfliktas gali sukelti didelių sutrikimų ir staigų kainų kilimą, įspėja analitikai.

JAV ir Izraelio karo su Iranu paskatintos naftos kainos trečiadienį tęsia savo kelią į viršų. Tuo metu akcijos kursai ir toliau smunka, investuotojams vis labiau nerimaujant dėl infliacijos šuolio ir jo poveikio pasaulio ekonomikai. JAV ir Izraeliui toliau bombarduojant Iraną, ekspertai įspėja, kad toliau mažėjant naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų kainos toliau kils ir tai smogs viltims dėl tolesnio pinigų politikos sušvelninimo.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. Karas Irane sutrikdė energijos išteklių tiekimą, nes svarbus Hormūzo sąsiauris yra faktiškai uždarytas, nukentėjo energetikos infrastruktūra. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos barelio kaina šoktelėjo daugiau nei 8 proc. iki pasiekė 85,12 JAV dolerio – didžiausio lygio nuo 2024 m. liepos.

Paaštrėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui ėmusis veiksmų blokuoti svarbų naftos tanklaivių maršrutą toliau kilo naftos ir dujų kainos. Antradienį „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo dar daugiau nei 3 proc. ir pasiekė metinį maksimumą – 80 JAV dolerių už barelį. Pirmadienį ji buvo pakilusi net 13 proc. ir viršijo 82 JAV dolerius už barelį, be iškart šiek tiek nukrito.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, jog dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose naftos kainos gali toliau augti. Tai, anot jo, yra naudinga daugiausia žaliavas eksportuojančiai Rusijai. „Tai yra toks, sakyčiau, šalutinis šios krizės aspektas, kuris, deja, šiuo kampu, pripažinkime, Rusijai yra naudingas.

Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žaliavinės „Brent“ naftos kainai pakilus kone 10 proc., degalų kainos Lietuvoje vidutiniškai padidėjo maždaug 5 centais, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas. „Jei skaičiuojame, kad žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, tai tas 9–10 proc.

Žiežmarių gyventojams nerimą kelia į Strėvos upę plūstelėję naftos produktai. Aplinkosaugininkai ir vandenvalos įmonės atstovai tikina atradę vietą, iš kur bėga teršalai. Tačiau kaltininko paieškos kol kas bevaisės. O žala gamtai milžiniška, tik ar bus, iš ko ją išsireikalauti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Aplink nuotekų valyklos išleistuvą Strėvos upėje Žiežmariuose – plūduriuoja boninės užtvaros.

Karas Artimuosiuose rytuose jau pradėjo tuštinti lietuvių kišenes. Po savaitgalio atsidarius rinkoms, brent rūšies naftos kaina kilo apie 10 procentų, įkandin brangsta ir degalai, ir dujos. Kai kuriuose Lietuvos degalinėse dyzelino litras akimirksniu pabrango apie 20-30 centų. Pasak ekonomistų, laivybai sutrikus Hormūzo sąsiauryje naftos kaina dar gali kilti iki rekordinių aukštumų.

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Rusijos Valstybės Dūmos Energetikos komitete raginama neskubėti džiaugtis kylančiomis naftos kainomis, kurias išprovokavo krizė aplink Iraną, rašoma „Podjom“. Teigiama, kad bendrą situaciją gali paveikti JAV turimos Venesuelos naftos atsargos ir galimas dolerio kurso kritimas. Agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad dėl apšaudymų sustabdžius žaliavos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, naftos kaina šoktelėjo maždaug 8 proc. Šiuo metu ja prekiaujama pasiekus 80 dolerių (apie 73,8 eurų) už barelį ribą.

Irano dronai atakavo vieną didžiausių pasaulyje naftos perdirbimo gamyklų Saudo Arabijoje – „Ras Tanura“. Po atakos Persijos įlankos pakrantėje esančiame objekte kilo gaisras, pačios gamyklos veikla buvo sustabdyta pasaulyje ir taip kylant naftos kainoms. Valstybinė Saudo Arabijos naftos milžinė „Aramco“ sustabdė gamyklos veiklą.

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui buvo uždarytas svarbus Hormūzo sąsiauris ir užpulti keli laivai, todėl pirmadienį žaliavinės naftos kainos šoktelėjo į viršų. Kaip žinoma, nafta naudojama gaminant dyzeliną, benziną ir kitus degalus. Taigi, ekspertai įspėja, kad užsitęsus naujam konfliktui, jų kainos irgi gali išaugti. Iranas, reaguodamas į smūgius jo teritorijai, paskelbė apie laivybos nutraukimą per Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir iki 30 proc.

Kroatija gali tiekti naftą Vengrijai ir Slovakijai per savo naftotiekį „Adria“ ir taip kompensuoti naftotiekio „Družba“ sutrikimus, sakė ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad dėl humanitarinių priežasčių palengvins Venesuelos naftos eksporto į Kubos privatų sektorių apribojimus. Šalis šiuo metu susiduria su energetine krize.

Vengrijai ir Slovakijai šiuo metu nekyla naftos trūkumo pavojus, nepaisant to, kad yra nutrūkęs rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, trečiadienį pranešė Europos Komisija (EK). Alternatyvūs šaltiniai užtikrina tiekimą, sakė EK atstovė spaudai po ekspertų susitikimo padėčiai aptarti. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vienas iš nedaugelio Europos Sąjungos lyderių, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, vetavo 90 mlrd.

Slovakijos ekonomikos ministerija antradienį pareiškė, kad ketvirtadienį turėtų būti atnaujintas rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, kuris eina per Ukrainos teritoriją. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį pranešė, kad jo šalis nutrauks avarinį elektros tiekimą Ukrainai, kol kaimyninė šalis iš naujo atidarys vamzdyną „Družba“, kuriuo į Slovakiją ir Vengriją teka rusiška nafta.

Tyrimas rodo, kad Rusija, nepaisant Vakarų sankcijų, pernai eksportavo daugiau naftos nei prieš Ukrainos karą. Tačiau Maskvos pajamos iš šio eksporto smuko, sakoma antradienį Suomijos analitinio centro CREA paskelbtoje ataskaitoje. 93 proc. rusiškos naftos eksportuojama į Kiniją, Indiją bei Turkiją. Ekspertai skaičiuoja, kad Rusija per 12 mėnesių iki šių metų vasario 24 dienos eksportavo 6 proc.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina pirmadienį pakilo iki 72,1 JAV dolerio, beveik pasiekdama pastarojo pusmečio aukštumas, rinkos dalyviams vertinant JAV ir Irano branduolinio susitarimo tikimybę ir laukiant tolesnių derybų šią savaitę, skelbia „Trading Economics“. Kita vertus, manoma, kad bet koks JAV karinis smūgis Iranui būtų apribotas pasirinktomis karinėmis ar vyriausybinėmis vietovėmis, taip sumažinant plataus masto tiekimo sutrikimų rizikas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino vetuoti Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, jei Kyjivas neatkurs rusiškos naftos tiekimo per vamzdyną, esantį jos teritorijoje. Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad naftotiekis „Družba“, kuris eina iš Rusijos per jos teritoriją į Slovakiją ir Vengriją, buvo uždarytas po to, kai sausio mėnesį buvo pažeistas per Rusijos ataką.

Kol pasaulio dėmesį kausto Džefrio Epsteino bylos failai ir neregėto masto Rusijos energetinis teroras Ukrainoje, be didelio triukšmo sparčiai prastėja situacija Kuboje. Jungtinėms Valstijoms blokuojant naftos tiekimą šiai komunistinei šaliai, ne tik ištuštėjo degalinių rezervuarai, bet nuo šios savaitės Kuboje degalų nebegali pasipildyti ir tarptautiniai lėktuvai. Kanada stabdo skrydžius į Kubą.

Pastarąją savaitę dėl šaltų orų ir didelio energijos vartojimo brango visisenergijos ištekliai, išskyrus naftą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, biokuro kaina išaugo 1,6 proc., gamtinės dujų – 2,6 proc., o elektra brango 12 proc. Tuo metu „Brent“ naftos kaina pasaulio rinkose sumažėjo 1,3 proc. Per praėjusią savaitę vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 2,6 proc.

Po to, kai Indija ėmė pirkti mažesnius nukainotos žaliavinės rusiškos naftos kiekius, Rusija patiria naują spaudimą, mėgindama eksportuoti naftą į Aziją, todėl šiuo metu jūrose plaukioja daugiau nei tuzinas tanklaivių, kurių krovinys neturi aiškių pirkėjų, pranešė „Bloomberg“. Šis leidinys, remdamasis pasaulinės laivybos informacijos bendrovės „Kpler“ duomenimis, rašė, kad šiuo metu Indijos vandenynu netoli Malaizijos, Kinijos ir rytinės Rusijos krantų plaukia mažiausiai 12 tanklaivių, gabenanč...

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis ketvirtadienį iki vidurdienio pabrango maždaug 2 proc. iki 70 dolerių, pasiekdamas aukščiausią kainos lygį nuo pernai rugsėjo, atsinaujinus JAV grasinimams Iranui,  sustiprinusiems geopolines rizikas, skelbia „Trading Economics“. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) perspėjo Teheraną sutikti su branduoliniu susitarimu arba susidurti su kariniais smūgiais, sakydamas, kad JAV karinio jūrų laivyno pajėgos regione yra pasi...

Kiek atslūgus geopolitinei įtampai ir sumažėjus rizikai, galinčiai slopinti „juodojo aukso“ paklausą, tris dienas iš eilės kilusios naftos kainos ketvirtadienio ryte lėtai patraukė žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina sumenko 0,35 proc. iki 65,01 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,34 proc. iki 60,41 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Dėl Irane slūgstančios įtampos sumažėjus nuogąstavimams dėl galimų „juodojo aukso“ tiekimo sutrikimų, keturias savaites iš eilės su pliuso ženklu užbaigusios naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte smuko 0,55 proc. iki 63,77 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,64 proc. iki 58,95 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė savo planą – perimti svarbiausių Venesuelos naftos gavybos ir pardavimo procesų kontrolę. Iki šiol svarbiausias Venesuelos partneris šioje srityje buvo Rusija. Rusijos bendrovės į naftos projektus investavo labai daug pinigų. Tačiau realios finansinės naudos iš to beveik negavo. Tai reiškia galimą didelį geopolitinį poslinkį: Venesuelos naftos sektorius gali pereiti iš Rusijos, kuri įstrigo varginančiame kare Ukrainoje, įtakos zonos į JAV rankas.

Jungtinės Valstijos užbaigė Venesuelos naftos pardavimo sandorį, kuris yra pirmasis nuo tada, kai Vašingtonas po prezidento Nicolas Maduro nuvertimo perėmė šio sektoriaus kontrolę, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo vienas JAV pareigūnas. Pasak šio pareigūno, kuris neįvardijo pirkėjo, sandorio vertė – 500 mln. JAV dolerių (apie 430 mln. eurų), o artimiausiomis dienomis ar savaitėmis gali būti sudaryta daugiau pardavimo sandorių.