nafta

Lietuvoje degalai toliau brangsta. Pasak energetikos ministro, reikia daugiau laiko, kol kainas pradės mažinti naudojamas naftos produktų rezervas. Tiesa, pasak ekonomistų, didelio efekto laukti neverta: rezervo įtaka naftos kainoms minimali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Valstybėms imantis skirtingų būdų amortizuoti naftos šuolių poveikį gyventojams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad degalų kainos „lubų“ įvedimo imasi tos šalys, kuriose artėja rinkimai, ir Lietuvai tokie sprendimai nebūtų tinkami. „Kainų administracinis ribojimas – čia turbūt jau rinkos pradžiamokslis sako, kad jeigu be jokių subsidijų ribosi kainą, tai tiesiog nebeteksi to produkto, (…) degalinėse bus daug automobilių, bet nebus degalų.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.

Lietuvai nusprendus į rinką paleisti 80 tūkst. tonų naftos ir degalų rezervo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti. „Ekstremalus atvejis būtų tada, jeigu konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius, į ekonomikos raidos dinamiką.

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.  Metų pradžioje rinkose vyravo pakilios nuotaikos.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervo atvėrė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), rinkoje dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose prasidėjus naftos kainos šuoliams. Šalims iš viso leista į rinką paleisti 400 mln.

Naftos kainai laikantis apie 100 dolerių už barelį, vis dažniau keliami klausimai, kiek ilgai tai tęsis. Rinkos kryptį gali nulemti ne tik ekonomika, bet ir geopolitiniai konfliktai. Kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas. Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis? Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį.

Po JAV, Izraelio ir Irano karinio konflikto pradžios Pietų Azijos regione kilo viena didžiausių energetikos krizių istorijoje. „Financial Times“ skelbia, kad sutrikus kuro tiekimui iš Persijos įlankos šalių, regione susiklostė dramatiška situacija: kai kuriuose Indijos miestuose krematoriumai priversti pereiti prie elektrinių krosnių, kad būtų išvengta kūnų kaupimosi. Dujų deficitas paralyžiavo ir maitinimo sektorių. Nacionalinė Indijos restoranų asociacija rekomendavo savo 500 tūkst.

Pastarąją savaitę šalyje ir toliau brango gamtinės dujos ir degalai. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį dujų kaina augo 13,3 proc., o kilus Brent naftos kainų vidurkiui, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc. Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 9–13 dienomis didėjo, o savaitės kainų vidurkis sudarė 50,3 Eur/MWh.

Lietuvai planuojant atlaisvinti naftos ir degalų atsargas bei taip sumažinti kuro kainų augimą, ekonomistai sako, kad tai būtų simbolinis sprendimas, kuris turėtų trumpalaikę ir minimalią įtaką kuro kainoms. Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rezervo panaudojimas tėra simbolinis žingsnis, neturintis įtakos nei vartotojams, nei valstybei.

Pirmadienį naftos kainos svyruoja ties 100 JAV dolerių už barelį riba, o pagrindiniai akcijų biržų indeksai juda skirtingomis kryptimis, karui Irane tęsiantis jau trečią savaitę. Abi pusės nerodo jokio noro nusileisti, o diplomatai stengiasi užtikrinti saugų tanklaivių praplaukimą per svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje 400 mln. barelių naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra skelbia, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Kaip vertinate staigų degalų kainų šuolį? Aš manau, kad nelabai yra dėl ko piktintis, kadangi tam yra realios priežastys.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis penktadienį patvirtino, kad jo vyriausybė surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios siekia nuversti salos komunistinę valdžią. Prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad Kuba bus kitas jo darbotvarkės klausimas po Irano ir po JAV įvykdyto pagrindinio Kubos sąjungininko Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nuvertimo.

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltai įtampai gamtinių dujų rinkose, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ operatorė „KN Energies“ iš pasiūlytų trijų gavo du krovinių užsakymus trumpalaikių sandorių („spot“) rinkoje. Tai rodo, kad nepaisant neapibrėžtumo Klaipėdos SGD terminalo paslaugos išlieka paklausios, penktadienį pranešė „KN Energies“. „SGD terminalo paslaugos išlieka paklausios.

Penktadienį naftos kaina svyruoja prie 100 JAV dolerių ribos, o dauguma akcijų indeksų smunka po to, kai naujasis Irano aukščiausiasis lyderis paragino užblokuoti svarbų Hormūzo sąsiaurį ir atidaryti naujus frontus kare su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu. Konfliktui artėjant prie trečiosios savaitės ir nesimatant jo pabaigos požymių, investuotojai vis labiau nerimauja dėl ilgalaikės krizės, kuri gali paskatinti infliaciją ir smogti pasaulio ekonomikai.

Po to, kai JAV ir Izraelis atakavo Iraną ir Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė karas, dėl kurio smarkiai šoktelėjo energijos išteklių kainos, JAV leido laikinai pardavinėti jūroje esančią rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas. Toks sprendimas reiškia, kad kuriam laikui sušvelninamos ekonominės sankcijos, Rusijai taikomos dėl jos invazijos į Ukrainą. Ketvirtadienį Iždo departamentas išdavė licenciją, leidžiančią iki balandžio 11 d. 00:01 val.

Rusijos ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas penktadienį pareiškė, kad pasaulinė energetikos rinka „negali išlikti stabili“ be jo šalies naftos. Jo komentarai pasirodė po to, kai, didelių naftos išteklių turinčiuose Artimuosiuose Rytuose įsiplieskus karui, kurį įžiebė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, smarkiai išaugo energijos išteklių kainos ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad laikinai leis parduoti jūroje esančią Rusijos naftą.

Dyzelino litrui pabrangus iki 2 eurų, vairuotojai labai nenoriai važiuoja į degalines ir reikalauja Vyriausybės skubiai kainas mažinti. Tačiau politikai neskuba, finansų ministras šią savaitę atostogauja ir, ką daryti su degalų kainomis, svarstyti ruošiasi tik kitą savaitę. Valdantieji svarsto keletą variantų, o kurį pasirinks – atsakyti negali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

2025 m. Lietuvoje išgauta 26,57 tūkst. m³ naftos – apie 5 proc. mažiau nei 2024 m. Nors metinė gavyba mažėja, šalies naftos ištekliai išlieka reikšmingi: 2025 m. pabaigoje išgaunamųjų naftos išteklių likutis siekė 2 109,95 tūkst. m³, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo 1990 m. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso išgauta apie 5 622 tūkst. m³ naftos. Nafta Lietuvoje išgaunama tik sausumoje esančiuose telkiniuose.

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) leidus šalims-narėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų. Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažintų kuro kainas. „Dėliojame skaičius, bet iš esmės kalbame apie 80 tūkst.

Lietuvoje viešintis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad pasaulyje augant naftos kainoms Praha nesvarstys jos pirkti iš Rusijos. „Nesvarstysime galimybės grįžti prie rusiškos energijos, kad ir kokia būtų situacija. Sumažinome savo priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių. Tai galutinis dalykas, ir techniškai jo atnaujinti net neįmanoma“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Čekijos vadovas.

Ketvirtadienį naftos kainos vėl viršijo 100 JAV dolerių ribą, nes naujos Irano pastangos pakenkti naftos tiekimui Artimuosiuose Rytuose ir grasinimai sugriauti pasaulinę ekonomiką užgožė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) sprendimą į rinką išleisti strateginių naftos atsargų. JAV ir Izraelio karas su Iranu artėja prie trečios savaitės ir nerodo jokių požymių, kad jis greitai pasibaigs, Teheranui ir toliau apšaudant regiono valstybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad, siekdamas stabilizuoti sparčiai kylančias kainas, jis ketina leisti naudoti strategines naftos atsargas, pridurdamas, kad paskiau šios atsargos bus papildytos. „Mes tai padarysime, o tada jas papildysime“, – trečiadienį naujienų kanalui „Local 12“ sakė D. Trumpas, teigdamas, kad toks sprendimas padės sumažinti kainas.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narėms trečiadienį nusprendus savanoriškai į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos atsargų, Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat ruošiasi patiekti dalį savo nacionalinių kuro rezervų. Kaip teigiama bendrame valstybių pareiškime, taip norima suvaldyti augančias kuro kainas, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Augant įtampai Vidurio Rytuose ir eskaluojantis kariniams veiksmams Irane, ekonomistai ir verslas vis dažniau svarsto, kokios pasekmės gali pasiekti Europą. Matomos augančios degalų kainos, o ar dėl to kartu brangs ir daugelis kitų prekių bei paslaugų? Kaip karas Irane gali paveikti Lietuvos ir Europos vartotojus bei gamintojus? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

Vakar šovusi į aukštumas, šiandien pasaulinė naftos kaina jau nukrito. Ekspertai tai sieja su Donaldo Trumpo pareiškimu, kad karas Irane ilgai netruks. Tačiau ekspertai ragina ruoštis jau ne tik degalų kainų kilimui. Tuo metu Vladimiras Putinas jau trina rankomis. Jam paskambino D. Trumpas ir po pokalbio prabilo apie sankcijų rusiškai naftai atšaukimą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad atsisakys kai kurių sankcijų naftos atžvilgiu, siekdamas paskatinti jos tiekimą ir sumažinti kainas, pradėjusias augti, kai karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė sumaištį rinkose. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir Teherano atsakomieji smūgiai Persijos įlankos regione, dėl kurių praktiškai sustojo bet kokia veikla strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius.

Pasauliui žengiant į antrąją karo Irane savaitę, įtampa atsispindi ir energetikos rinkose. „Brent“ rūšies naftos kaina jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą ir pirmadienio rytą siekė apie 108 dolerius. Analitikai perspėja, kad energijos išteklių kainos gali ir toliau svyruoti. Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienio vakarą Irano sostinėje Teherane išgirdo tris sprogimus, kurie nugriaudėjo jau daugiau kaip savaitę vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusiam JAV ir Izraelio smūgiais prieš Islamo Respubliką.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

100 JAV dolerių ribą viršijusios naftos kainos pirmadienį smukdo pasaulines akcijų rinkas, nuogąstaujant dėl naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų, kur JAV ir Izraelio karas su Iranu tęsiasi jau antrą savaitę ir nėra jokių požymių, kad jis greitai baigsis. Baiminamasi, kad tai paskatins didelį infliacijos augimą. Naftos kainos pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios viršijo 100 JAV dolerių ribą, Iranui tęsiant keršto smūgius prieš naftą išgaunančias Persijos įlankos šalis.

Konfliktui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis bei dėl to sparčiai brangstant svarbiausiems energetiniams ištekliams, Lietuvos pramonė laukia praėjusią savaitę pažadėtų skubių valstybės pagalbos sprendimų, kurie padėtų išsaugoti konkurencingumą.

Pirmadienį Paryžiuje susitinkantys Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai aptars strateginių naftos atsargų panaudojimą siekiant stabilizuoti krizės Artimuosiuose Rytuose rinkas, pranešė šaltinis Prancūzijos vyriausybėje. Anksčiau „Financial Times“ pranešė, kad G7 finansų ministrai planuoja aptarti bendrą strateginių naftos atsargų išleidimą koordinuojant veiksmus su Tarptautinės energetikos agentūra.

Vartotojų kainos Kinijoje praėjusį mėnesį augo sparčiausiai per trejus metus, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, kuriems įtakos turėjo kinų Naujieji metai, naftos kainų kilimas ir išaugusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pekinas nori, kad vidaus vartojimas taptų pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu ir pakeistų tradicinius variklius, tokius kaip eksportas ir gamyba. Tačiau rezultatai yra prasti, nes žmonės nenoriai leidžia pinigus dėl sulėtėjusios ekonomikos.

Dėl tebesitęsiančio karo Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių. „Brent“ rūšies naftos – Europos etalono – kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc.

Kuveito nacionalinė naftos bendrovė šeštadienį paskelbė mažinanti žalios naftos gavybą dėl Irano atakų ir grėsmių Hormūzo sąsiauriui, kuris yra pagrindinis Persijos įlankos angliavandenilių tranzito punktas.

Penktadienį naftos kainos dar labiau šoktelėjo į viršų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo „besąlyginės Irano kapituliacijos“ kaip vienintelės priimtinos išeities nutraukti karo veiksmus. Po tokio pareiškimo „Brent“ naftos barelis pabrango daugiau nei penkiais procentais iki 90,25 JAV dolerio, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina padidėjo 8,1 proc. iki 87,56 JAV dolerio.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) tęsia tyrimą dėl naftos produktų taršos Žiežmarių nuotekų valymo įrenginiuose. Anot departamento, apie nuotekų valymo įrenginių užteršimą naftos produktais vasario 18 dieną pranešė bendrovė „Kaišiadorių vandenys“. Aplinkos apsaugos pareigūnams nuvykus į vietą buvo pradėtos taršos šaltinio paieškos. „Vasario 18 d. vakare Kauno g. 113, Žiežmariuose, Kaišiadorių r. sav.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį svyruoja ties 1,16 JAV dolerio ribos ir siekia žemiausią lygį sausio 16 d., nes investuotojai vertina galimas konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmes, augančią infliacijos riziką ir mano, kad Europos Centrinis Bankas gali griežtinti politiką.

Kinija nurodė didžiausioms naftos perdirbimo bendrovėms sustabdyti dyzelino ir benzino eksportą, karui Artimuosiuose Rytuose keliant vis didesnę energijos tiekimo krizės grėsmę, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg News“. Kinija yra naftos importuotoja ir viena iš kelių didžiausių Azijos šalių, kurių energetika priklauso nuo gyvybiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio, kurio eismas šiuo metu yra blokuojamas. Bendrovės „Kpler“ duomenimis, 2025 m. 57 proc.

Ketvirtadienį prekybos Azijoje pradžioje naftos kaina pakilo daugiau nei 1 proc., investuotojams ir toliau nerimaujant dėl naftos tiekimo Artimuosiuose Rytuose tęsiantis kariniam konfliktui. „West Texas Intermediate“ naftos barelis pabrango 1,45 proc. iki 74,66 JAV dolerio. Pačioje prekybos pradžioje kaina buvo šoktelėjusi beveik 2 proc. „Brent North Sea Crude“ nafta nebuvo prekiaujama.