nafta

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo Rusijos pajamas už dujas ir naftą šių metų pirmąjį mėnesį ir palygino su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Anot agentūros specialistų, Rusija neteko 40 proc. savo pajamų, o tai įrodo Vakarų sankcijų efektyvumą. „International Energy Agency“ (Tarptautinė energetikos agentūra, IEA) ataskaitoje skelbiama, kad šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų rezultatu, Rusijos naftos ir dujų pajamos krito 38 proc.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį paskelbė, kad Rusija sustabdė naftos tiekimą jai naftotiekiu „Družba“ ir kad tai paveikė maždaug 10 proc. kompanijos poreikių. „Rusai sustabdė tiekimą naftotiekiu „Družba“ į Lenkiją“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame „Orlen“ pareiškime. „Orlen“ teigė, kad šis žingsnis neturės įtakos tiekimui Lenkijos klientams ir kad nuo šiol visa nafta bus tiekiama jūra. Iki šiol „Orlen“ naftotiekiu iš Rusijos importuodavo apie 10 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ paskutinio praėjusių metų ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 28 proc. iki 2,158 mlrd. JAV dolerių.

Naftos ir dujų įmonės nededa pakankamai pastangų, kad sumažintų metano emisijas, antradienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), net nepaisydamos to, jog dėl aukštų energijos kainų emisijų mažinimo priemonės dažniausiai greitai atsipirktų. Naujausioje metinėje „Global Methane Tracker“ ataskaitoje TEA pažymėjo, jog energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekis praėjusiais metais ūgtelėjo iki 135 mln. tonų, tik nedaug nusileisdamas 2019-aisiais užfiksuotam rekordiniam lygiui.

Pasaulinė naftos paklausa 2023 metais pasieks rekordinį lygį, didžiausiai vartotojai Kinijai atšaukiant pandeminius apribojimus bei atsigaunant oro transporto pramonei, prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Manoma, kad 2023 metais paklausa vidutiniškai pasieks 101,9 mln. barelių per parą, arba 2 mln. barelių per parą daugiau nei praėjusiais metais, teigiama TEA mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje.

Valstybės turto viceministras ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija vis dar perka dešimt procentų naftos iš Rusijos, nors Varšuva ne kartą ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį. Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.

Didžiausios pasaulyje naftos ir dujų bendrovės 2022 metais uždirbo rekordinius pelnus, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainos šovė į aukštumas. Penkių didžiųjų įmonių – „Shell“, „Chevron“, „ExxonMobil“, BP ir „TotalEnergies“ – grynasis pelnas 2022 metais viršijo 150 mlrd. JAV dolerių, o jei šioms bendrovėms nebūtų tekę pasitraukti iš Rusijos rinkos, pelnai būtų buvę arčiau 200 mlrd. JAV dolerių ribos.

Sekmadienį turi įsigalioti naujos sankcijos Rusijai – embargas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams. Dar gruodį Europos Sąjunga  įvedė embargą Rusijos neperdirbtai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų, sakoma penktadienį paskelbtame grupės pareiškime, po panašaus Europos Sąjungos pranešimo.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija. Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.

Savaitgalį įsigalios europinis rusiško dyzelino embargas, o vairuotojai dyzelino litrą jau priversti pirkti kone 20 centų brangiau už benzino. Ekonomistai prognozuoja tolesnį naftos ir degalų brangimą ir sunkius metus ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai. Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

Kremlius penktadienį perspėjo dėl „tolesnio disbalanso“ pasaulinėsse energijos rinkose prieš šį savaitgalį įsigaliojant ES embargui rusiškos naftos produktams. Sekmadienį visoje ES įsigalios rusiškų naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, draudimas, kartu su Didžiojo septyneto (G-7) nustatyta šių produktų kainų viršutine riba. Ši sankcija išplės pernai gruodį įvestą ES embargą Rusijos žalios naftos tiekimui jūra.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – stebėsenos komitetas (JMMC) trečiadienį rekomendavo karteliui išlaikyti dabartinę sumažintos gavybos strategiją, nes pasaulio ekonomikos perspektyvos tebėra neapibrėžtos, o karas Ukrainoje užsitęs. OPEC+ spalio mėnesį susitarė iki šių metų pabaigos sumažinti gavybą 2 mln. barelių per parą.

Trečiadienį įsigaliojo Rusijos prezidento gruodžio 27-ąją pasirašytas įsakas, uždraudžiantis parduoti rusišką naftą šalims ir įmonėms, besilaikančioms kainų „lubų“, dėl kurių susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje. „Rusijos naftos ir naftos produktų tiekimas užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims yra draudžiamas, jei su tokiais asmenimis sudarytose tiekimo sutartyse tiesiogiai ar netiesiogiai yra taikoma viršutinė kainų riba“, – skelbia Vladimiro Putino įsake.

Ukrainos ir Rusijos karas gali paspartinti pasaulinį iškastinio kuro atsisakymą, pirmadienį paskelbė prognozę britų energetikos milžinė BP. Grupės metinėje energetikos sektoriaus perspektyvų apžvalgoje tokia prognozė paskelbta atsižvelgiant į tai, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, investuodamos į atsinaujinančius energijos šaltinius, dabar siekia iš naujo kurti savo, kaip ekologiškesnių bendrovių, įvaizdį.

Lietuvoje degalų kainos tarp Baltijos valstybių išlieka vienos mažesnių, tačiau dyzelinas brangsta. O netrukus įsigalios ir naujos Europos Sąjungos sankcijos, nukreiptos prieš rusiškos naftos produktus. Tuo metu ekonomistai svarsto, kaip tai gali pakeisti kuro kainos degalinių švieslentėse.

Nemuną nuspalvinę kenksmingi naftos produktai ant kojų sukėlė įvairias tarnybas. Šį kartą tarša gerokai didesnė nei anksčiau. Nors per parą ją pavyko suvaldyti, iki šiol neaišku, kiek teršalų visgi pateko į upę. O ši tarša į Nemuną plūsta dešimtmečiais ir, kol savininkai sklypo valymo problemos kratosi, aplinkos apsaugos departamentas žada statyti specialią teršalus surenkančią sieną.

Pakistanas nuo kovo mėnesio pradės importuoti naftą ir dujas iš Rusijos tokiomis sąlygomis, kurios užtikrins „abipusę ekonominę naudą“, sakoma penktadienį paskelbtame bendrame valstybių pareiškime.  Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinį puolimą prieš Ukrainą, Rusija tapo Vakarų šalių ekonominių sankcijų taikiniu, o jos angliavandenilių tiekimas į Europą smarkiai sumažėjo. Dėl tokios padėties Rusija mėgina padidinti eksportą į Aziją, kad kompensuotų sumenkusį tiekimą.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Jungtinių Arabų Emyratai (JAE) šių metų klimato kaitos konferencijos COP28 pirmininku pasirinko nacionalinės naftos kompanijos vadovą, tuo sukeldami aplinkosaugos aktyvistų kritiką.  Naujienų agentūra AFP aiškinasi, kodėl JAE pasirinko Sultaną al Jaberą ir kokią žinią tai siunčia prieš šiais metais vyksiančią Jungtinių Tautų konferenciją dėl klimato kaitos.

Rusijos pajamos iš naftos pradėjo smukti po to, kai Vakarų šalys įvedė rusiškos naftos pirkimo kainos lubas, rašoma „Reuters“, remiantis JAV finansų ministerijos atstovų duomenimis. „Rusija kasdien praranda milžiniškus pinigus dėl ribojimų“, – cituojamas neįvardintas valdininkas. Jo teigimu, Rusijos pajamų mažėjimą taip pat nulėmė ir tai, kad Europos šalys prieš šią žiemą sukaupė pakankamą gamtinių išteklių rezervą.

Europos Sąjungos (ES) nustatytas draudimas importuoti jūra gabenamus rusiškos naftos krovinius ir Vakarų šalių įvestos rusiško „juodojo aukso“ kainų „lubos“ Rusijai atsieina apie 160 mln. eurų per dieną, apskaičiavo Helsinkyje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai. Sumažėjus į Europą eksportuojamiems naftos kiekiams ir smukus rusiško „juodojo aukso“ kainoms, Rusijos pajamos iš šio eksporto sumažėjo 180 mln. eurų per dieną.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Maskva 2023 metų pradžioje gali sumažinti naftos gavybą 7 proc., atsakydama į naftos kainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, penktadienį pranešė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas. „Kitų metų pradžioje galėtume sumažinti gavybą 500–700 tūkst. barelių per dieną. Mums tai yra maždaug 5–7 proc.,“ – Rusijos naujienų agentūrų teigimu, sakė Aleksandras Novakas, atsakingas už Maskvos energetikos politiką.

Per didelį gaisrą Rusijos naftos perdirbimo gamykloje Sibiro rytuose ketvirtadienį žuvo du ir buvo sužeisti dar penki žmonės, pranešė pareigūnai. Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje neįprastai dažnai kyla didelių gaisrų – prekybos centruose, gamyklose, kituose objektuose. Naujausias gaisras kilo maždaug 6 val. vietos laiku naftos perdirbimo gamykloje Angarsko mieste Irkutsko srityje. Srities gubernatorius Igoris Kobzevas sakė, kad žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pranešė priėmęs du galutinius investicinius sprendimus dėl naftos ir dujų projektų Norvegijos šelfe plėtojimo kartu su partneriais, įskaitant „Aker BP“ ir „Equinor Energy“. Pirmasis investicinis sprendimas susijęs su plotais, kurie priklausys projektui NOAKA ir bus plėtojami kartu su „Aker BP“ bei „Equinor Energy“.  „Orlen“ dalis šiame projekte sudarys 12,3 proc., rašoma Lenkijos naftos koncerno per biržą paskelbtame pranešime.

Rusijos naftos tanklaivis bandė nuslėpti savo buvimo vietą ir taip veikiausiai siekė išvengti sankcijų. Tai tik dar vienas iš daugybės įrodymų, kad su Maskva susiję verslai siekia sušvelninti naftos eksporto apribojimus, įvestus atsakant į Vladimiro Putino režimo agresiją Ukrainoje, rašo „Financial Times“. Nevyriausybinės organizacijos „Global Fishing Watch“ išvados, kurias nepriklausomai patikrino „Financial Times“, buvo paskelbtos, kai laivybos brokeriai perspėjo, kad Rusija tu...

Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ penktadienį paskelbė, jog traukiasi iš Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ valdybos ir nurašys 3,7 mlrd. JAV dolerių (3,52 mlrd. eurų). Po Maskvos invazijos į Ukrainą kitos Vakarų naftos ir dujų milžinės pasitraukė iš Rusijos, tačiau „TotalEnergies“ iki šiol išlaiko didžiąją dalį savo investicijų Rusijoje ir dėl to sulaukia daug kritikos.

Rinkos dalyviams nerimaujant dėl paklausos silpimo, JAV WTI rūšies naftos kaina trečiadienį smuko 3 proc., prekybos sesijos pabaigoje pasiekusi naują žemiausią šiemet lygį.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Kinijoje valdžiai nusprendus dar sušvelninti griežtas COVID-19 valdymo priemones ir įsigaliojus Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) bei Australijos suderintoms rusiškos naftos kainų „luboms“, naftos kainos pasaulio rinkose pirmadienį gerokai pakilo. „Brent“ rūšies naftos kaina nuo sesijos pradžios iki maždaug vidurdienio Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku pakilo 2,6 proc. iki 87,83 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta pabrango 2,8 proc. iki 82,22 JAV dolerio už barelį.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 70 proc. žaliavos savo naftos perdirbimo gamykloms Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje gauna ne iš Rusijos, pranešė „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas. Gruodžio 5-ąją įsigaliojus Vakarų ribojamosioms priemonėms Rusijos naftos eksportui, „Orlen“ apsirūpinimo žaliavine nafta temą aptarinėjama Lenkijos žiniasklaidoje.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė dar labiau destabilizuos pasaulio energijos rinkas ir neturės jokios įtakos Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

Pirmadienį įsigalioja Europos Sąjungos prieš pusmetį paskelbtos sankcijos rusiškai naftai ir jos produktams. Priklausomai nuo konkrečios prekės kodo, dalis sankcijų įsigalioja gruodžio 5 dieną, o dalis – 2023 metų vasario 5-ąją.  Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas neturintys duomenų, kiek Rusija planuoja pervežti tokių krovinių bei kokios yra šių produktų kvotos.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Sekmadienį susitikusios didžiosios naftos gamintojos greičiausiai susitars dėl tolesnio savo dabartinės gavybos strategijos laikymosi arba net nuspręs toliau mažinti gavybą, pasaulyje krentant naftos kainoms, netrukus įsigaliosiant rusiškos naftos embargui bei ES šalims artėjant prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių „lubų“.  Pastarajame susitikime spalį, trylikos naftą eksportuojančių šalių organizacija, vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų...

Italijoje Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai laikinai pritaikytos valstybės priežiūros priemonės, vyriausybei siekiant išvengti gamyklos uždarymo ir garantuoti energijos tiekimą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis vyriausybėje.  Naftos perdirbimo gamykla ISAB yra viena didžiausių Europoje ir jai iškilo pavojus nutraukti gamybą dėl Europos Sąjungos embargo Rusijos naftos importui jūra, kuris įsigalios gruodžio 5 dieną.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ užbaigė sandorius dėl kai kurių aktyvų pardavimo, įskaitant Gdansko naftos perdirbimo gamyklos „Lotos“ 30 proc. akcijų, Saudo Arabijos valstybinei „Saudi Aramco“, kuri tuo pačiu įsipareigojo tiekti Lenkijos koncernui iki 45 proc. reikalingos naftos, pranešė Lenkijos radijas.

Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai. O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.

Po daugelio metų šiemet jau kurį laiką dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną, nors šio akcizas – didesnis. Specialistai neslepia, kad degalų kainų kritimo greitu metu tikėtis neverta, esą didesnė tikimybė, kad jos tik kils. Tačiau jas lemia ne tik karas, bet ir neapgalvotas sprendimas išpopuliarinti dyzelinius automobilius, kai dėl ekologijos nebuvo investuota į dyzelino gamybą.

Nustačius Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomą 62 JAV dolerių už barelį viršutinę naftos kainų ribą Rusijos eksportuojamai naftai, Rusijai mokama marža būtų „neįtikėtinai didelė“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 27,8 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 26,8 mln. eurų) grynojo pelno. Liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju ketvirčiu, „Orlen Lietuvos“ pajamos augo 31,5 proc. ir siekė 2,242 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų).  Geresnius trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus lėmė palanki makroekonominė situacija, teigiama bendrovės pranešime.