nafta

Degalų kainoms pamažu slūgstant, gyventojai gali lengviau atsikvėpti, tačiau didžiausius naftos kainų pokyčius ir toliau jaučia transporto bei žemės ūkio sektoriai. Ekspertai sako, kad nors situacija po truputį stabilizuojasi, ryškesnio kainų sumažėjimo galime tikėtis tik po kelių mėnesių. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Lufthansa“ paskelbė, kad iki spalio mėnesio pabaigos iš tvarkaraščių išbrauks 20 tūkst. skrydžių rekordiškai dėl išaugusių aviacinių degalų kainų, kurios nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios padvigubėjo. Šis sprendimas leis bendrovei sutaupyti apie 40 tūkst. tonų aviacinių degalų. Tikimasi, kad bendras „Lufthansa“ siūlomų keleivių vietų skaičius šią vasarą sumažės 1 proc. Pažymima, kad bus atsisakyta trumpųjų nuotolių nepelningų skrydžių.

Iki šių metų vasario tiek vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), tiek ir daugumoje ES šalių mažėjusios degalų ir tepalų kainos kovą smarkiai išaugo, rodo naujausi ES statistikos tarnybos Eurostato duomenys. Praėjusį mėnesį degalų ir tepalų kainos ES, lyginant su pernykščiu kovu, padidėjo vidutiniškai 12,9 proc. ir augo beveik visose ES šalyse. Didžiausias kainų augimas užfiksuotas Vokietijoje (19,8 proc.), Rumunijoje (19,6 proc.), Nyderlanduose (18,8 proc.), Latvijoje (18,5 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos, rašo „Sky News“....

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovas Willie Walshas penktadienį paragino valdžios institucijas parengti „gerai suderintus planus“ tam atvejui, jei dėl karo Artimuosiuose Rytuose tektų normuoti aviacinį kurą.

Naftos kainos pirmadienį vėl šoktelėjo į viršų dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose atsinaujinimo, po to, kai Iranas savaitgalį, praėjus vos dienai po jo atidarymo, vėl uždarė Hormuzo sąsiaurį motyvuodamas tuo, kad JAV blokuoja jo uostus. Tačiau išliekančios viltys, kad bus pasiektas susitarimas, kuris užbaigs septynių savaičių krizę, toliau palaiko akcijų rinkas, net ir Teheranui pareiškus, kad šiuo metu neplanuoja dalyvauti taikos derybose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei paliaubos su Iranu baigsis antradienį, balandžio 21 d., „tada pradės sprogti daug bombų“, rašo „RBK-Ukraina“....

Ukrainos vykdomi dronų išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą neleidžia Maskvai visiškai pasinaudoti kylančiomis naftos kainomis. Nors išaugusi žaliavos vertė kol kas kompensuoja mažėjančias eksporto apimtis, situacija išlieka neprognozuojama, o JAV neskuba pratęsti sankcijų išimčių, praneša „Bloomberg“. Rusijai tampa vis sunkiau realizuoti naftą dėl sutrikimų pagrindiniuose uostuose.

Amerikai blokavus priėjimą prie Irano uostų, o naftos kainai šovus į viršų, kyla pagrindinis klausimas – kur tai nuves? Kol Donaldas Trumpas demonstruoja galią, o Iranas grasina sąjungininkams, ekspertai perspėja: pasekmes pajusime kiekvienas.

Gelbėtojų pajėgos ketvirtadienio rytą kovojo su nevaldomu gaisru vienoje iš dviejų likusių Australijos naftos perdirbimo gamyklų, tiekiančioje 10 proc. šalies degalų. Ugniagesių gelbėtojų tarnyba „Fire Rescue Victoria“ pranešė, kad į iškvietimą reagavo trečiadienį 23 val. 15 min. vietos laiku, gavusi daug pranešimų apie sprogimus ir liepsnas gamykloje „Viva Oil Refinery“ Džilonge, Viktorijos valstijoje.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad šalies valdžiai imantis priemonių sumažinti pastaruoju metu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugusias degalų kainas būtina įvertinti neigiamą jų poveikį valstybės biudžetui. „Lietuva jau ėmėsi tam tikrų priemonių pristabdyti degalų kainų didėjimą.

JAV vėl taiko sankcijas Rusijos naftai, skelbia „Politico“. Šį savaitgalį baigė galioti taikyta išimtis. JAV suteikta išimtis leido šalims iki balandžio 11 d. pirkti rusišką naftą, jau esančią laivuose jūroje. Nors leidinys pastebi, kad šios naujienos neabejotinai patenkins Ukrainos rėmėjus, vis dėlto Rusija vis dar turi daug būdų, kaip sankcijas apeiti.

Degalų kainoms kiek aprimus, daliai vairuotojų gali atrodyti, kad didžiausias sukrėtimas jau praeityje. Vis dėlto apie pigesnį kurą kalbėti dar anksti – Europoje išlieka dyzelino problema, o mažesnių kainų degalinėse būtų galima tikėtis tik tada, kai rinką nustos kaustyti karo ir tiekimo neapibrėžtumas. Kada tai bus? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie pigesnį kurą kalbėti anksti Gerbiamas Algirdai, grįžtant prie degalų rinkos ir Lietuvos.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose pasaulyje ryškiai pakilo naftos ir jos produktų kaina, o valstybės turėjo imtis skubių priemonių ne tik degalų kainų, bet ir energijos vartojimo mažinimui. Kol vienos šalys ėmėsi paprastesnių priemonių, pavyzdžiui, skatina darbą iš namų, kitos į situaciją pažvelgė itin rimtai ir apribojo degalų eksportą. Neseniai Europos Komisija kreipėsi į visas Europos Sąjungos šalis – taip pat ir Lietuvą.

Po nesėkmingų derybų Pakistane įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano auga. Donaldui Trumpui paskelbus apie Hormūzo sąsiaurio blokadą, į viršų kyla ir naftos kaina. Nors rinkos vis dar tikisi, kad karas Irane neužsitęs iki rudens, ekonomistai prognozuoja, kad naftos, o kartu ir degalų kainos toliau kils. Vilkaviškio gyventoja Erika jau kartą pylėsi pigesnius degalus Lenkijoje. Sako, teks tai daryti dažniau, nes Lietuvoje dyzelinas per brangus – reikia taupyti.

Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto sekmadienį išvyks į Rusiją deryboms dėl naftos su šios šalies vadovu Vladimiru Putinu, pranešė P. Subianto biuras. Prezidentūra Džakartoje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad P. Subianto išvyks sekmadienio vakarą. Užsienio reikalų ministras Sugiono šeštadienį teigė, kad nafta, kuri yra „strategiškai svarbi Indonezijos tautai“, bus įtraukta į darbotvarkę.

Penktadienį po nakties metu įvykusio naftos išsiliejimo Belgijos Antverpeno uoste beveik sustojo laivyba, pranešė antras pagal dydį Europos uostas, kuris skubėjo sumažinti taršos ir ekonominės žalos riziką. Uosto pareiškime teigiama, kad išsiliejimas įvyko „bunkeravimo operacijos“ – laivo papildymo degalais proceso – metu Deurganck doke, kuriuo naudojasi vieni didžiausių pasaulio laivų, jog pasikrautų ir iškrautų prekes Antverpene.

Didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką išleistą kuro rezervo dalį galės atkurti vėliau, kai naftos kainos rinkoje bus mažesnės, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai yra komercinis rezervas, kurį atstatyti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir galės jį atstatyti tada, kai naftos kainos nukris“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Trečiadienį smarkiai nukritusios, naftos kainos ketvirtadienį vėl šiek tiek pakilo vis labiau aiškėjant paliaubų Irane trapumui, o Hormuzo sąsiauryje toliau stringant daugumai laivų. Ketvirtadienį ryte „Brent“ rūšies naftos barelio (159 l) kaina pristatymui birželį siekė 97,24 JAV dolerio – nuo trečiadienio pakilo 2,6 proc.

JAV ir Iranui susitarus dėl paliaubų, iki maždaug 90 dolerių rekordiškai greitai nukrito naftos barelio kaina. Didmeninėje rinkoje atpigo ir dyzelinas, tad belieka sulaukti, kada kainos pasikeis degalinėse. Pasak ekonomistų, dyzelino litras jau rytoj (04-08) gali būti pigesnis 25 centais. Nuo vakar užfiksuotų rekordinių dyzelino kainų, kai litras šių degalų kainavo apie 2 eurus ir 40 centų, situacija kol kas beveik nepasikeitė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį „ABC News“ pareiškė, kad JAV gali siekti kurti „bendrą įmonę“ su Iranu, siekiant užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Šis pareiškimas nuskambėjo po antradienį paskelbtų dviejų savaičių paliaubų. „Mes galvojame apie tai kaip apie bendrą įmonę. Tai būdas jį apsaugoti – taip pat apsaugoti nuo daugybės kitų žmonių“, – sakė D. Trumpas, paklaustas, ar leis Teheranui rinkti mokesčius už laivybą šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

Energijos rinkose dėl karo Irane ir atsakomųjų Teherano smūgių visame Artimųjų Rytų regione toliau tvyrant sumaiščiai, Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją (OPEC) ir jos sąjungininkus vienijanti grupė – vadinamoji OPEC+ – sekmadienį susitarė vėl padidinti naftos gavybos kvotas.

Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjus naftos kainoms, pasekmės gali būti juntamos gerokai plačiau nei tik degalinėse. Ekspertai perspėja – brangesnis kuras neišvengiamai brangina ir maisto gamybą bei transportavimą, todėl netrukus tai gali atsispindėti ir parduotuvių lentynose. Neramumai Artimuosiuose Rytuose paskatino naftos kainų kilimą.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui iki birželio vidurio sumažinti akcizą dyzelinui. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui siūlys įstatymu įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainos lubas.

Finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numatydama, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei tikėtasi, o bendrasis vidaus produktas išaugs tik 3,1 proc. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose, padidinus degalų ir kitų prekių kainas, jau daro didelę įtaką ekonomikai.

Per savaitę degalų kainos Rygoje ir Vilniuje pakilo, o Taline jos judėjo skirtingomis kryptimis, rodo degalinių tinklo „Circle K“ penktadienį paskelbtas degalų kainų Baltijos šalių sostinėse palyginimas. Taline 95 markės benzino vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 1 centu, 98 markės benzino kaina pakilo 2 centais, o dyzelino kaina išliko nepakitusi nuo praėjusio penktadienio. Rygoje benzino kainos, palyginti su praėjusiu penktadieniu, padidėjo 5 centais, o dyzelino – 1 centu.

Šalies vadovui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūlymas gali neduoti tokio efekto, kokio tikimasi, tačiau pripažįsta, kad jį reikėtų išsamiau išanalizuoti. „Dėl prezidento siūlymo – visos iniciatyvos turbūt yra sveikintinos, kurios galėtų sumažinti degalų kainą mūsų vartotojams.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antrinė nuomos su įgula oro bendrovė „Avion Express“ dėl kylančių kuro kainų, oro erdvės ribojimų ir bendro neapibrėžtumo rinkoje mažina orlaivių parką. Be to, įmonė numatė atleisti apie 190 darbuotojų, iš kurių 100 – Lietuvoje. Šiuo metu „Avion Express“ yra sutarusi dėl 15 lėktuvų grąžinimo, penktadienį pranešė bendrovė.

Šoktelėjusios naftos ir jos produktų kainos verčia valstybes ieškoti greitų ir tvarių sprendimų, kad būtų suvaldytas poveikis gyventojams, verslui ir visai ekonomikai. Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu? Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Lietuvos Respublikos Seimui naujo Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo bei Energetikos įstatymo pakeitimo projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prezidentas siūlo šiuos įstatymus nagrinėti kartu su kitų institucijų inicijuotais įstatymų projektais, kuriais siūloma mažinti netiesioginius mokesčius kurui.

Dėl besitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose augančios degalų kainos veikia ir Lietuvos kelionių sektorių, teigia Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė. Pasak jos, šalies kelionių organizatoriai tokiam kainų šuoliui nebuvo pasirengę, dėl to keliautojams neišvengiamai tenka taikyti laikiną aviacinio kuro mokestį. „Natūralu, kad keliautojams tai nėra džiuginančios naujienos, kai juos pasiekia kelionių organizatorių laiškai, jog teks prisimokėti keliaujant.

Ministrų kabinetas penktadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys Finansų ministerijos siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzeliniam kurui, taip siekiant suvaldyti šio kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį naftos kainos ir toliau kopia į viršų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad JAV pajėgos dar dvi ar tris savaites smogs Iranui, tačiau nepasiūlė jokio sprendimo dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo, kuris yra paralyžiavęs pasaulines rinkas. Investuotojai neliko sužavėti ilgai lauktu JAV prezidento kreipimusi į tautą, kuriame jis vėl paragino šalis, kurių energijos tiekimas priklauso nuo laivybos Hormuzo sąsiauryje, pačioms jį atidaryti.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilus degalų kainoms bei rinkos dalyviams raginant valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui, finansų ministras sako, kad ministerija svarstys galimą tokio siūlymo naudą, tačiau pabrėžia, kad tai nepakeistų degalų kainų visiems vartotojams. „Mes paskaičiuosime ir įvertinsime. Tai tikrai galima svarstyti, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad verslas siūlo tokį pasiūlymą, kur nauda būtų verslui, ne gyventojams.

Liepsnos virš Ust Lugos nerimsta – Ukraina per savaitę išvedė iš rikiuotės iki 40 procentų Rusijos naftos ir dujų eksporto pajėgumų. Tačiau Kyjivo atakos nepatiko Vakarų partneriams, kurie prašo Volodymiro Zelenskio sumažinti tempą ir riboti smūgius prieš Vladimiro Putino Rusiją. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vieną naktį Rusijos Taganrogo gyventojams, tikėtina, trūko miego... Uostamiesčio prie Azovo jūros padangę užplūdo dešimtys ukrainiečių dronų.

Po dar vienos dronų atakos prieš Rusijos Ust Lugos uostą buvo apgadintas naftos pakrovimo terminalas, o tai, tikėtina, dar labiau apsunkins Rusijos naftos eksportą, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai. 3 šaltiniai teigė, kad per paskutinę ataką Ukrainos dronai smogė žaliavinės naftos pakrovimo objektams, kuriuos eksploatuoja „Transneft“. Bendrovė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Paralyžiuota 40 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė raginimą Jungtinei Karalystei „eiti ir pasiimti naftą“. Jis teigia: „Visoms toms šalims, kurios negali gauti kuro dėl Hormūzo sąsiaurio, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, kuri atsisakė įsitraukti į Irano „nukirsdinimą“, turiu jums pasiūlymą: pirma – pirkite iš JAV, mes turime pakankamai, ir antra – sukaupkite šiek tiek pavėluotos drąsos, eikite į sąsiaurį ir tiesiog PASIIMKITE tai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematantis problemų dėl to, kad Maskva tiekia naftą Kubai. Tokį pareiškimą jis padarė sankcionuotam Rusijos naftos tanklaiviui artėjant prie komunistų valdomos salos. Trumpas: „Nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne – tai nieko nepakeis“ „Kubai galas, jie turi blogą režimą, labai blogą ir korumpuotą vadovybę.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius Isfahane, netoli vieno iš šalies branduolinių objektų....

Į Kubą pirmadienį turėtų atplaukti JAV sankcijų sąraše esantis Rusijos naftos tanklaivis, rodo tarptautinės laivybos duomenys. Šis reisas meta iššūkį de facto amerikiečių vykdomai kuro blokadai energijos stygių jaučiančiai salai. Jūrų analitikos bendrovės „Kpler“ duomenimis, 730 tūkst. barelių žaliavinės naftos gabenantis „Anatolijus Kolodkinas“ sekmadienį buvo į šiaurę nuo Haičio ir plaukė vakarų Kuboje esančio Matansaso uosto link.

Lenkija ketvirtadienį paskelbė įvesianti degalų kainų viršutines ribas, siekdama kovoti su jų brangimu dėl karo Persijos įlankoje. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Įvedus apribojimus, kainos bus mažesnės maždaug 1,20 zloto (0,28 euro) už litrą, sakė jis, pridurdamas, kad maksimalias degalų kainas kasdien nustatys energetikos ministras.

Dėl Irano karo smarkiai išaugus degalų kainoms, Vokietijos Bundestagas priėmė priemonių paketą. Degalinės kuro kainą galės kelti tik kartą per dieną – 12.00 val. Taip norima užkirsti kelią staigiems kainų šuoliams degalinėse. Mažinti kainas bus galima bet kuriuo metu. Už šio reikalavimo nepaisymą grės iki 100 tūkst. eurų bauda, praneša agentūra „Reuters“.  Be to, bus griežtinama kartelių teisė, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant kainas.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis trečiadienį pareiškė, kad yra „pasirengęs imtis veiksmų“ dėl papildomo naftos atsargų išleidimo, „jei ir kai tai bus būtina“. Tai jis sakė Tokijuje po to, kai Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi paprašė agentūros „pasirengti įgyvendinti papildomą išleidimą, jei situacija užsitęs“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose. TEA anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad valstybės narės iš savo atsargų išleis 400 mln.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai sumažėjo, o akcijų kursai pakilo, nes atsirado vilties, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose atslūgs, kadangi pasirodė pranešimų, jog Vašingtonas nusiuntė Iranui taikos planą, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos tanklaiviams praplaukti pro svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Likus maždaug penkiolikai minučių iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie savo sprendimą sustabdyti smūgius prieš Irano energetikos infrastruktūrą buvo užfiksuota tūkstančiai naftos sandorių – gerokai daugiau nei įprastai, antradienį pranešė finansinė žiniasklaida. Pasak „Financial Times“, pirmadienį nuo 10.49 iki 10.50 val. Grinvičo laiku prekybos nafta apimtys šoktelėjo iki maždaug 580 mln. JAV dolerių. „Bloomberg“ šią sumą įvertino 650 mln. JAV dolerių.

Vietnamo nacionalinės avialinijos pranešė nuo kito mėnesio sustabdysiančios beveik dvi dešimtis vidaus skrydžių per savaitę dėl ribotų degalų atsargų, kurias lėmė karas Artimuosiuose Rytuose. Nuo konflikto pradžios dėl naftos brangimo reaktyvinių degalų kaina smarkiai šoktelėjo į viršų, o tai sukėlė baimę dėl degalų trūkumo.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilęs degalų kainų šuolis paskatino pasaulio šalis imtis priemonių sumažinti finansinį poveikį vartotojams ir įmonėms. Šalys taip pat ėmėsi veiksmų vartojimui mažinti, ypač tais atvejais, kai degalų atsargos yra ribotos. Mokesčių sumažinimas ir pagalba Kai kurios šalys nusitaikė į degalų kainas siekdamos apriboti žalios naftos kainų kilimo poveikį vartotojams ir įmonėms.

Antradienį akcijų kursai Azijos šalių biržose kyla po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo smūgius Irano energetikos objektams ir teigė, kad derybos su Teheranu vyko „labai gerai“, tačiau naftos kainos vėl šiek tiek pakilo, nes optimizmas dėl galimo Artimųjų Rytų konflikto deeskalavimo tebėra trapus.