nafta

Pirmadienį Seime pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Finansų ministerija siūlo skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad nors ūkininkai intensyviausiai naudoja suskystintas naftos dujas (SND) vasaros pabaigoje, dalis jomis šildo patalpas, kuriose laikomi gyvuliai. Tad jis palaiko akcizo sumažinimą ir aukštų kainų kompensavimą per anglies dioksido dedamosios įsigaliojimo atidėjimą. „Yra tiesos, kad ne sezonas dujų naudojimui. Bet pagrindinis naudojimas ir yra žiemos laikotarpiu, nes reikia šildyti paukštynuose ir kiaulidėse.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui taikyti 41 euro akcizo tarifą suskystintosioms naftos dujoms (SND), mažės šalies biudžeto pajamos. Tačiau, pasak jos, siekiant išspręsti problemą, nuostolį reikia prisiimti. „Tai turės įtakos biudžeto pajamoms, jos, deja, bus mažesnės. Bet, kadangi buvo sutarta, kad šią problemą reikia išspręsti, tai tą nuostolį teks prisiimti“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Seimas šią savaitę svarstys įvairius pasiūlymus dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo, tarp jų – ir galimą kompensavimą už sausį-vasarį jau sumokėtą itin didelį mokestį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nereikėtų kompensuoti sausį-vasarį jau sumokėto padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo, nes šios dujos žemės ūkyje naudojamos daugiausia grūdams džiovinti, o žiemą jos tam nenaudojamos.  „O už ką kompensuoti reikėtų? (...) Nes, man atrodo, faktas yra tas, kad greičiausiai nelabai čia buvo vartojama pastaruoju metu. Nes, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos žemės ūkyje pagrinde naudojamos grūdų džiovinimui.

Seimui pirmadienį pradedant kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus, konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nuo šių metų itin pakeltą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant mokestį dėl išmetamo anglies dioksido (CO2). „Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet komp...

Prezidentūros siūlymas kompensuoti verslo ir gyventojų išlaidas dėl nuo sausio smarkiai padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo nedera su Lietuvos įsipareigojimais mažinti taršą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Teršalų surinkimas Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu baigtas, aplinkosaugininkai skaičiuos, kokio masto žala padaryta į jūrą išsiliejus naftai.  „Vakar baigėsi teršalų surinkimas. Laivas „Šakiai“ grįžo, surinkti 25 kubiniai metrai emulsinio vandens. Toliau vyksta aplinkosaugininkų darbas“, – penktadienį BNS sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas Audrius Vitkauskas.  Aplinkos apsaugos departamento teigimu, bus siekiama nustatyti, koks kiekis naftos išsiliejo į jūrą.

Didžiausia Indijos naftos perdirbimo įmonė „BPCL“ nebepirks rusiškos naftos „Sokol“, nes bankai tarpininkai nenori dalyvauti šiuose sandoriuose. Apie tai cituodama šaltinį bendrovėje pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Jos teigimu, bankams tarpininkams atsisakius vykdyti atsiskaitymus, Indijos naftos perdirbimo įmonė „BPCL“ nebepirks rusiškos naftos „Sokol“ ir vietoje jos pagrinde naudos naftą „Urals“. Nenori pirkti naftos Pastebėtina, kad naftos „Sokol“ visame pasaulyje nebenori pirkti jok...

Vasario 7 d. Lietuvos kariuomenė gavo pranešimą iš akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė plaukiojančios krovos jūrinės žarnos mova ir į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.

Buvęs vienos didžiausių Kinijos naftos kompanijų vadovas tiriamas dėl „rimtų įstatymų pažeidimų“, penktadienį pranešė Pekinas, tai naujausias su vadovais susijęs atvejis vykdant plataus masto kampaniją prieš sukčiavimą. Wang Yilinas nuo 2015 iki 2018 m. ėjo Kinijos nacionalinės naftos korporacijos (CNPC), didžiulės Pekine įsikūrusios energetikos grupės, pirmininko pareigas.

Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo vyriausybės pasikeitimo Lenkijoje, dabartinis naftos bendrovės „Orlen“ vadovas priverstas palikti postą. Danielis Obajtekas pareigų neteks vasario 5 d., ketvirtadienį pranešė Stebėtojų taryba. 48 metų D. Obajtekas buvo laikomas Jaroslawo Kaczynskio, kuris, kaip buvusios valdančiosios „Teisės ir teisingumo partijos“ pirmininkas dar neseniai turėjo labai didelę įtaką Lenkijoje, žmogumi. D. Obajtekas praėjusį rudenį išgarsėjo ir už Lenkijos ribų.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 4,9 proc., TTF gamtinių dujų kaina smuktelėjo 2,6 proc., taip pat, palyginti su ankstesne savaite, pigo biokuras ir benzinas, tačiau „Brent“ nafta pabrango 1,5 proc., dyzelino kainos pasikeitė dar mažiau – vos 0,01 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nagrinėjamą savaitę sausio 15–22 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 103 Eur/MWh iki 97,9 Eur/MWh.

Pajūrio ornitologai bei biologai vieną po kito gelbėjo naftos produktais išsitepusius paukščius. Ši žaliava daugumai sparnuočių yra tikras mirties nuosprendis. Tačiau, anot mokslininkų, nafta ir jos produktai, tik dalis jūroje esančios taršos. Ne veltui Baltija patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką. TV3 žinios nufilmavo, kaip ornitologai nuplovė naftos produktais išsitepusį laibasnapį narūnėlį. Paukštelis pats mėgino įšokti jiems į laivą Baltijos jūroje.

Dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje įvestų Vakarų sankcijų Rusijai pagrindine rusiškos naftos importuotoja tapusi Indija sumažino jos pirkimus ir pasiryžusi ją visiškai pakeisti žaliava iš Saudo Arabijos, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Indijos didžiausios naftos perdirbimo gamyklos – „Bharat Petroleum“ ir „Indian Oil“ – jau svarsto galimybę iš „Saudi Aramco“ įsigyti po 1 mln. barelių žaliavos. Rusiška nafta Indijai kelia vis daugiau problemų ir nebėra tokia patraukli.

Naftos kainos tarptautinėje rinkoje per praėjusius metus nukrito dešimtadaliu, pirmiausia dėl didėjančios pasiūlos ir lėtėjančio paklausos augimo menko ekonominio aktyvumo sąlygomis, pažymi „Trading Economics“. 2023-aisiais naftos kainos patyrė tik trumpalaikį pakilimą, kurį daugiausia lėmė OPEC+ gavybos apkarpymas, Izraelio ir „Hamas“ karas. Visgi nuosmukio tendencijas rinkoje skatino gavybos augimas OPEC nepriklausančiose šalyse nei  neaiškios paklausos perspektyvos.

Rusija siekia didinti naftos kainas, todėl bando įtikinti OPEC šalis mažinti naftos gavybą. Didesnė naftos kaina lemtų didesnę infliaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, lemtų ir didesnes palūkanas. Ar Rusijai toks planas pavyks, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Ar pavyks Rusijai pasiekti savo tikslą ir padidinti naftos kainas iki beveik 100 dolerių už barelį? Turime problemą.

Rusijos „Urals“ rūšies naftos kaina gruodį smuko iki 56 JAV dolerių (51,8 euro) už barelį, pasiekusi žemiausią nuo birželio pabaigos lygį, ir dabar pirmą kartą nuo liepos yra mažesnė už Didžiojo septyneto (G-7) nustatytą 60 JAV dolerių (55,5 euro) už barelį ribą, rašo portalas „Trading Economics“. Pasak portalo, „Urals“ kainos sumažėjimas atspindi tarptautinių etaloninių naftos rūšių kainų smukimą vyraujant nuogąstavimams dėl pasiūlos pertekliaus, lėtėjančio paklausos, ypač Kinijoje, augimo, ir...

Modernizuojant Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą joje sumontuotas vasarą atgabentas milžiniškas reaktorius, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Reaktorius jau tikrai stovi sumontuotas, pritvirtintas ant pamato“, – trečiadienį BNS sakė Kristina Gendvilė.

Rusijos naftos prekybininkai susidūrė su problemomis ieškant tanklaivių, kurie plukdytų jų „juodąjį auksą“ po to, kai JAV pradėjo įvedinėti sankcijas Kremliaus „šešėliniam laivynui“ ir pradėjo tyrimą, kuriame įtarimai pateikti trisdešimčiai vežėjų visame pasaulyje. Naftos bendrovės, kurios eksportuoja produkciją iš Baltijos jūros uostų, negali surasti laivų daliai savo užsakymų lapkričio mėnesį, „Reuters“ paaiškino regione veikiančios įmonės atstovas.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje realizuota 1,056 mln. tonų degalų – 1,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais augo 3,5 proc., mažmeninė – 2,2 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 4,6 proc., tuo tarpu kitokio degalų įsigijimo apimtys sunyko 23,5 procento. Mažmena realizuota 732 tūkst. tonų degalų.

Seime stringa pataisos, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu tokiam kurui taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.      Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas tokius Akcizų įstatymo pakeitimus.

Naftą išgaunančių valstybių kartelio OPEC+ trečiadienį popiet paskelbtas sprendimas perkelti jų ministrų susitikimą iš lapkričio 26 dienos į 30-ąją sukėlė pasaulinių naftos kainų kritimą daugiau kaip 4 procentais. Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis atpigo beveik 4 proc. iki 79,2 JAV dolerių, o JAV WTI naftos – daugiau nei 4 proc. iki 74,6 dolerio.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 63,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 12,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,5 mln. eurų). Įmonė šiemet uždirbo 5,5 mln. eurų grynojo pelno (pernai – 29 mln. eurų nuostolio), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė „Klaipėdos nafta“. Koreguotas grynasis pelnas sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo 1,6 proc. iki 6,2 mln.

Seimas spręs, ar valstybei siekti tikslo iki 2030 metų transporte sumažinti benzino, dyzelino ir kitų iš naftos gaunamų degalų vartojimą ne mažiau kaip 41 proc. (palyginti su 2021-asiais) ir kaip tai padaryti.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė. Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija iš iškastinio kuro eksporto sukaupė 550 mlrd. eurų pajamų. Tai liudija Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys. CREA skaičiuoja, kad per šį laikotarpį Europos Sąjungos šalys iš Rusijos įsigijo iškastinio kuro už daugiau nei 180 mlrd. eurų. „Rusiško iškastinio kuro importas į Europos Sąjungą nuolat mažėjo nuo kovo pabaigos, o vertė sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su lygiu prieš invaziją.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Naftos kainos pasaulio rinkoje antradienį krito apytikriai 4,5 proc., pasiekdamos žemiausius per pustrečio mėnesio lygius. Europos etaloninės Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelis atpigo iki 81,5 JAV dolerio, o Jungtinių Valstijų WTI naftos – iki 77 dolerių. „Trading Economics“ pažymi, jog „juodojo aukso“ kainų kritimą sukėlė nauja susirūpinimų dėl pasaulinės paklausos banga, Kinijai paskelbus juos paskatinusius duomenis.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasiryžusi technologiškai pertvarkyti jai priklausančią Litvinovo naftos perdirbimo gamyklą Čekijoje taip, kad jai nereikėtų rusiškos žaliavos. Pasak šią gamyklą valdančios bendrovės „Orlen Unipetrol“ pranešimo, tokią galimybę patvirtino tris savaites trukę bandymai, per kuriuose buvo išbandomi įvairūs naftos mišiniai, savo parametrais artimi rusiškai „Urals“ naftai – trys iš jų buvo sėkmingai perdirbti.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė dedanti pastangas surinkti naftą, į Baltijos jūrą išsiliejusią po to, kai savaitgalį keleivinis keltas užplaukė ant seklumos. „Žinome, kad šiuo metu nafta yra išsiliejusi daugiau kaip penkių kilometrų plote jūroje“, – pranešime teigė valymo koordinatorius Erikas Svenssonas. Pakrančių apsaugos tarnyba teigė valanti išsiliejusią naftą ir pradedanti baudžiamąjį tyrimą, kad nustatytų avarijos ir dėl jos įvykusio išsiliejimo priežastį.

Rusijos vyriausybė dešimtmečiui iki 2034-ųjų imtinai pratęsė galiojimą tarpvalstybinio susitarimo su Kinija dėl naftos tiekimo perdirbimo gamykloms jos vakarinėje dalyje, skelbia Rusijos naujienų agentūros. 2013-ųjų birželį Kremliaus kontroliuojamas „Rosneft“ ir Kinijos valstybiniu CNPC pasirašė ilgalaikę naftos tiekimo sutartį išankstinio apmokėjimo sąlygomis. Šia sutartimi Rusija įsipareigojo kasmet į Kiniją perpumpuoti iki 15 mln. tonų naftos.

Europos etaloninės Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelio kaina ateities sandoriuose trečiadienį pakilo daugiau kaip 3 proc., pasiekdama aukščiausią per pastarąsias dvi savaites lygį – beveik 93 JAV doleriai, skelbia „Trading Economics“. Naftos kainų spurtą sukėlė Irano raginimas musulmoniškoms šalims skelbti embargą Izraeliui. Įtampa Artimuosiuose Rytuose dar labiau paaštrėjo po to, kai antradienį per smūgį Gazos Ruožo ligoninei žuvo per 470 žmonių.

Ar gali karas Gazos ruože išpūsti naftos kainas, o kartu – ir išbranginti degalus Lietuvoje? Ekonomistai ramina, kad naftos rinka, teroristams užpuolus Izraelį, patyrė tik vienos dienos šoką. Dabar kainų kreivė jau svyra žemyn. Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.

Pasaulinės naftos kainos pirmadienį šoktelėjo po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ šeštadienį užpuolus Izraelį, o pastarajam pradėjus plataus masto atsakomuosius karinius veiksmus, sustiprėjo baimė, kad konfliktas naftos išteklių turtinguose Artimuosiuose Rytuose gali paaštrėti. Etaloninės Europos „Brent“ rūšies naftos barelis pirmadienį pabrango 3,6 proc. iki 87,6 JAV dolerio, o Jungtinių Valstijų WTI naftos – 3,7 proc. iki 85,9 dolerio.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Naftos kainos pasaulio rinkose trečiadienį kopia aukštyn. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo apie 1,34 proc. iki 95,2 JAV dolerio už barelį, o lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI kaina Niujorko prekių biržoje paaugo 1,97 proc. iki 92,2 JAV dolerio už barelį.  Antradienį „Brent“ pabrango 0,7 proc., o WTI – 0,8 proc.

Nepaisant kainų lubų įvedimo, Europos kompanijos vis dar perveža rusišką naftą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuri savo ruožtu remiasi Helsinkyje veikiančio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaita. „Rusija vis dar kliaunasi Europos laivyba, kad pervežtų savo naftą, nors šalies ištekliai neatitinka Didžiojo septyneto kainų lubų“, – sakoma publikacijoje.

Čekija pirmąjį pusmetį padidino rusiškosios dalį visame savo naftos importe, nepaisant Europos Sąjungos taikomų ribojimų, o šešėlis dėl to krenta ant perdirbimo pajėgumų šioje šalyse turinčio Lenkijos koncerno „Orlen“. Valstybinė magistralinių naftotiekių operatorė „Mero“ paskelbė, jog šalies naftos importo iš Rusijos vamzdynu „Družba“ dalis pirmąjį pusmetį sudarė maždaug 65 proc., o prieš metus ji buvo 56 procentai.

Prieš klimato kaitą kovojantys aktyvistai šokio pasirodymo metu įsiveržė ant scenos ir skambiomis skanduotėmis ragino keisti poziciją. Klimato aktyvistai sutrikdė šokio pasirodymą „Romeo ir Džiuljeta“ Londono „Sadler Wells“ teatre, skatindami nustoti bendradarbiauti su banku „Barclays“. Aktyvistai, pasivadinę „Fossil Free London“ (vert. „Londonas be iškastinio kuro“), tikino norintys užbaigti nešvarų naftos rėmimą.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 42,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (36 mln. eurų). Įmonė šiemet uždirbo 8,1 mln. eurų grynojo pelno (pernai – 13,8 mln. eurų nuostolio), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė „Klaipėdos nafta“. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 16,7 mln. eurų – 1,2 proc.

Jungtinės Tautos penktadienį pranešė, kad iš seno tanklaivio, įstrigusio prie Jemeno krantų, į kitą laivą buvo sėkmingai perkelta daugiau kaip 1 mln. barelių naftos ir pašalinta naftos išsiliejimo grėsmė. JT generalinis sekretorius Antonio Guterres „palankiai įvertino žinią, kad šiandien saugiai užbaigtas naftos perkėlimas iš tanklaivio „FSO Safer“ į Jemeno pakaitinį laivą, išvengiant to, kas galėjo tapti didžiule aplinkos ir humanitarine katastrofa“, – sakoma JT paskelbtame pranešime.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį pranešė padidinusi naftos paklausos augimo pasaulyje 2023 metais prognozę, nes juodojo aukso paklausa „siekia rekordines aukštumas“. Birželį ir rugpjūtį naftos paklausa pasaulyje jau pasiekė rekordinį 103 mln. barelių per dieną lygį ir „gali pasiekti dar vieną piką“, savo mėnesio ataskaitoje rašo Paryžiuje įsikūrusi TEA. „Per visus 2023 metus naftos paklausa pasaulyje turėtų padidėti 2,2 mln. barelių per dieną iki 102,2 mln.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimui skirtas milžiniškas reaktorius Klaipėdą turėtų pasiekti kitą savaitę.  Reaktorių gabenantis nestandartinių krovinių laivas „Jumbo Jubilee“ penktadienį išvyko iš Norvegijos Kristiansundo uosto ir į Klaipėdą turėtų atvykti rugpjūčio 1-osios pavakarę, rodo laivų eismo sekimo portalas marinetraffic.com.

Ariogaloje trūkus į žemę įkastai senai kuro talpyklai į gruntą išsiliejęs dyzelinis kuras jau pasiekė ir Dubysą. Ariogalos apylinkėse paskelbta ekstremali situacija ir kol kas jos atšaukti neplanuojama. Ariogaloje ugniagesiai ir vietiniai keičia bonines užtvaras. Jos persisunkusios naftos produktais. „Kaip kūdikiui sauskelnes, taip ir čia turėtų tuos maišus pakeisti kiekvieną rytą ir vakarą, o dabar penktadienį patvarkė ir guli, tai kaip nebus to kvapo“, – sako Ariogalos gyventoja.

Rusijos pagrindinio naftos eksporto mišinio „Urals“ barelio vidutinė kaina pirmąjį pusmetį buvo 38 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai – 52,17 JAV dolerio, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Praėjusį mėnesį „Urals“ kainavo vidutiniškai 55,28 dolerio už barelį – 36,6 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį. Etaloninės Europos rinkoje Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelio vidutinė kaina praėjusį mėnesį buvo 74,71 dolerio.

Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija pirmadienį pranešė, kad pratęsia savanoriško gavybos sumažinimo 1 mln. barelių per parą laikotarpį. Rusijai pareiškus apie naftos pasiūlos tarptautinei rinkai apkarpymą rugpjūtį 0,5 mln. barelių per parą, tai - naujausi didžiųjų gamintojų bandymai stabilizuoti rinkas, kurias sukrėtė tokie veiksniai kaip besitęsiantys Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai bei silpnėjantis Kinijos ekonomikos atsigavimas.

Sekmadienį BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje pasirodė skubus įspėjimas poilsiautojams ir pajūrio gyventojams – Smiltynės paplūdimiuose pastebėta nafta. „Dėmesio! Smiltynės paplūdimiuose ant kranto aptikti naftos produktų teršalai. Būkite atsargūs“, – savaitgalį Klaipėdos gelbėtojų buvo įspėjami pajūrio gyventojai ir svečiai. Prie įrašo pridėtose nuotraukose matyti, kaip naftos produktai nuklojo ne tik jūros pakrantę Smiltynėje, tačiau ir nudažė pėdas.

Kinija praėjusį mėnesį rusiškos naftos importavo daugiausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį ir ją sekusių Vakarų sankcijų, rodo antradienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys. Gegužę Kinija iš Rusijos nupirko 9,71 mln. tonų naftos – net 1,8 karto daugiau negu praėjusių metų vasarį. Šie duomenys atitinka anksčiau šį mėnesį skelbtus bendrus Kinijos užsienio prekybos duomenis, iš kurių matyti, kad prekyba su Rusija pasiekė nuo 2022-ųjų vasario neregėtą lygį.