nafta

Šoktelėjusios naftos ir jos produktų kainos verčia valstybes ieškoti greitų ir tvarių sprendimų, kad būtų suvaldytas poveikis gyventojams, verslui ir visai ekonomikai. Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu? Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Lietuvos Respublikos Seimui naujo Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo bei Energetikos įstatymo pakeitimo projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prezidentas siūlo šiuos įstatymus nagrinėti kartu su kitų institucijų inicijuotais įstatymų projektais, kuriais siūloma mažinti netiesioginius mokesčius kurui.

Dėl besitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose augančios degalų kainos veikia ir Lietuvos kelionių sektorių, teigia Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė. Pasak jos, šalies kelionių organizatoriai tokiam kainų šuoliui nebuvo pasirengę, dėl to keliautojams neišvengiamai tenka taikyti laikiną aviacinio kuro mokestį. „Natūralu, kad keliautojams tai nėra džiuginančios naujienos, kai juos pasiekia kelionių organizatorių laiškai, jog teks prisimokėti keliaujant.

Ministrų kabinetas penktadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys Finansų ministerijos siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzeliniam kurui, taip siekiant suvaldyti šio kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį naftos kainos ir toliau kopia į viršų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad JAV pajėgos dar dvi ar tris savaites smogs Iranui, tačiau nepasiūlė jokio sprendimo dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo, kuris yra paralyžiavęs pasaulines rinkas. Investuotojai neliko sužavėti ilgai lauktu JAV prezidento kreipimusi į tautą, kuriame jis vėl paragino šalis, kurių energijos tiekimas priklauso nuo laivybos Hormuzo sąsiauryje, pačioms jį atidaryti.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilus degalų kainoms bei rinkos dalyviams raginant valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui, finansų ministras sako, kad ministerija svarstys galimą tokio siūlymo naudą, tačiau pabrėžia, kad tai nepakeistų degalų kainų visiems vartotojams. „Mes paskaičiuosime ir įvertinsime. Tai tikrai galima svarstyti, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad verslas siūlo tokį pasiūlymą, kur nauda būtų verslui, ne gyventojams.

Liepsnos virš Ust Lugos nerimsta – Ukraina per savaitę išvedė iš rikiuotės iki 40 procentų Rusijos naftos ir dujų eksporto pajėgumų. Tačiau Kyjivo atakos nepatiko Vakarų partneriams, kurie prašo Volodymiro Zelenskio sumažinti tempą ir riboti smūgius prieš Vladimiro Putino Rusiją. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vieną naktį Rusijos Taganrogo gyventojams, tikėtina, trūko miego... Uostamiesčio prie Azovo jūros padangę užplūdo dešimtys ukrainiečių dronų.

Po dar vienos dronų atakos prieš Rusijos Ust Lugos uostą buvo apgadintas naftos pakrovimo terminalas, o tai, tikėtina, dar labiau apsunkins Rusijos naftos eksportą, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai. 3 šaltiniai teigė, kad per paskutinę ataką Ukrainos dronai smogė žaliavinės naftos pakrovimo objektams, kuriuos eksploatuoja „Transneft“. Bendrovė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Paralyžiuota 40 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė raginimą Jungtinei Karalystei „eiti ir pasiimti naftą“. Jis teigia: „Visoms toms šalims, kurios negali gauti kuro dėl Hormūzo sąsiaurio, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, kuri atsisakė įsitraukti į Irano „nukirsdinimą“, turiu jums pasiūlymą: pirma – pirkite iš JAV, mes turime pakankamai, ir antra – sukaupkite šiek tiek pavėluotos drąsos, eikite į sąsiaurį ir tiesiog PASIIMKITE tai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematantis problemų dėl to, kad Maskva tiekia naftą Kubai. Tokį pareiškimą jis padarė sankcionuotam Rusijos naftos tanklaiviui artėjant prie komunistų valdomos salos. Trumpas: „Nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne – tai nieko nepakeis“ „Kubai galas, jie turi blogą režimą, labai blogą ir korumpuotą vadovybę.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius Isfahane, netoli vieno iš šalies branduolinių objektų....

Į Kubą pirmadienį turėtų atplaukti JAV sankcijų sąraše esantis Rusijos naftos tanklaivis, rodo tarptautinės laivybos duomenys. Šis reisas meta iššūkį de facto amerikiečių vykdomai kuro blokadai energijos stygių jaučiančiai salai. Jūrų analitikos bendrovės „Kpler“ duomenimis, 730 tūkst. barelių žaliavinės naftos gabenantis „Anatolijus Kolodkinas“ sekmadienį buvo į šiaurę nuo Haičio ir plaukė vakarų Kuboje esančio Matansaso uosto link.

Lenkija ketvirtadienį paskelbė įvesianti degalų kainų viršutines ribas, siekdama kovoti su jų brangimu dėl karo Persijos įlankoje. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Įvedus apribojimus, kainos bus mažesnės maždaug 1,20 zloto (0,28 euro) už litrą, sakė jis, pridurdamas, kad maksimalias degalų kainas kasdien nustatys energetikos ministras.

Dėl Irano karo smarkiai išaugus degalų kainoms, Vokietijos Bundestagas priėmė priemonių paketą. Degalinės kuro kainą galės kelti tik kartą per dieną – 12.00 val. Taip norima užkirsti kelią staigiems kainų šuoliams degalinėse. Mažinti kainas bus galima bet kuriuo metu. Už šio reikalavimo nepaisymą grės iki 100 tūkst. eurų bauda, praneša agentūra „Reuters“.  Be to, bus griežtinama kartelių teisė, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant kainas.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis trečiadienį pareiškė, kad yra „pasirengęs imtis veiksmų“ dėl papildomo naftos atsargų išleidimo, „jei ir kai tai bus būtina“. Tai jis sakė Tokijuje po to, kai Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi paprašė agentūros „pasirengti įgyvendinti papildomą išleidimą, jei situacija užsitęs“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose. TEA anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad valstybės narės iš savo atsargų išleis 400 mln.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai sumažėjo, o akcijų kursai pakilo, nes atsirado vilties, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose atslūgs, kadangi pasirodė pranešimų, jog Vašingtonas nusiuntė Iranui taikos planą, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos tanklaiviams praplaukti pro svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Likus maždaug penkiolikai minučių iki JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie savo sprendimą sustabdyti smūgius prieš Irano energetikos infrastruktūrą buvo užfiksuota tūkstančiai naftos sandorių – gerokai daugiau nei įprastai, antradienį pranešė finansinė žiniasklaida. Pasak „Financial Times“, pirmadienį nuo 10.49 iki 10.50 val. Grinvičo laiku prekybos nafta apimtys šoktelėjo iki maždaug 580 mln. JAV dolerių. „Bloomberg“ šią sumą įvertino 650 mln. JAV dolerių.

Vietnamo nacionalinės avialinijos pranešė nuo kito mėnesio sustabdysiančios beveik dvi dešimtis vidaus skrydžių per savaitę dėl ribotų degalų atsargų, kurias lėmė karas Artimuosiuose Rytuose. Nuo konflikto pradžios dėl naftos brangimo reaktyvinių degalų kaina smarkiai šoktelėjo į viršų, o tai sukėlė baimę dėl degalų trūkumo.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilęs degalų kainų šuolis paskatino pasaulio šalis imtis priemonių sumažinti finansinį poveikį vartotojams ir įmonėms. Šalys taip pat ėmėsi veiksmų vartojimui mažinti, ypač tais atvejais, kai degalų atsargos yra ribotos. Mokesčių sumažinimas ir pagalba Kai kurios šalys nusitaikė į degalų kainas siekdamos apriboti žalios naftos kainų kilimo poveikį vartotojams ir įmonėms.

Antradienį akcijų kursai Azijos šalių biržose kyla po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo smūgius Irano energetikos objektams ir teigė, kad derybos su Teheranu vyko „labai gerai“, tačiau naftos kainos vėl šiek tiek pakilo, nes optimizmas dėl galimo Artimųjų Rytų konflikto deeskalavimo tebėra trapus.

Naftos kainos pirmadienį anksti ryte dar labiau pakilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Iranui 48 valandų ultimatumą atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Priešingu atveju jis pagrasino, kad bus sunaikinta šalies energetikos infrastruktūra. Tuo metu Izraelis įspėjo, kad karas tęsis dar keletą savaičių. Netrukus po prekybos Azijoje pradžios gegužės pristatymo termino ateities sandorių JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina pakilo 1,8 proc.

Lietuvoje degalai toliau brangsta. Pasak energetikos ministro, reikia daugiau laiko, kol kainas pradės mažinti naudojamas naftos produktų rezervas. Tiesa, pasak ekonomistų, didelio efekto laukti neverta: rezervo įtaka naftos kainoms minimali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Valstybėms imantis skirtingų būdų amortizuoti naftos šuolių poveikį gyventojams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad degalų kainos „lubų“ įvedimo imasi tos šalys, kuriose artėja rinkimai, ir Lietuvai tokie sprendimai nebūtų tinkami. „Kainų administracinis ribojimas – čia turbūt jau rinkos pradžiamokslis sako, kad jeigu be jokių subsidijų ribosi kainą, tai tiesiog nebeteksi to produkto, (…) degalinėse bus daug automobilių, bet nebus degalų.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.

Lietuvai nusprendus į rinką paleisti 80 tūkst. tonų naftos ir degalų rezervo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti. „Ekstremalus atvejis būtų tada, jeigu konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius, į ekonomikos raidos dinamiką.

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.  Metų pradžioje rinkose vyravo pakilios nuotaikos.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų arba 12 dienų kuro rezervą. Galimybę šalims narėms į rinką paleisti dalį nacionalinio kuro rezervo atvėrė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), rinkoje dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose prasidėjus naftos kainos šuoliams. Šalims iš viso leista į rinką paleisti 400 mln.

Naftos kainai laikantis apie 100 dolerių už barelį, vis dažniau keliami klausimai, kiek ilgai tai tęsis. Rinkos kryptį gali nulemti ne tik ekonomika, bet ir geopolitiniai konfliktai. Kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas. Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis? Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį.

Po JAV, Izraelio ir Irano karinio konflikto pradžios Pietų Azijos regione kilo viena didžiausių energetikos krizių istorijoje. „Financial Times“ skelbia, kad sutrikus kuro tiekimui iš Persijos įlankos šalių, regione susiklostė dramatiška situacija: kai kuriuose Indijos miestuose krematoriumai priversti pereiti prie elektrinių krosnių, kad būtų išvengta kūnų kaupimosi. Dujų deficitas paralyžiavo ir maitinimo sektorių. Nacionalinė Indijos restoranų asociacija rekomendavo savo 500 tūkst.

Pastarąją savaitę šalyje ir toliau brango gamtinės dujos ir degalai. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį dujų kaina augo 13,3 proc., o kilus Brent naftos kainų vidurkiui, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc. Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 9–13 dienomis didėjo, o savaitės kainų vidurkis sudarė 50,3 Eur/MWh.

Lietuvai planuojant atlaisvinti naftos ir degalų atsargas bei taip sumažinti kuro kainų augimą, ekonomistai sako, kad tai būtų simbolinis sprendimas, kuris turėtų trumpalaikę ir minimalią įtaką kuro kainoms. Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rezervo panaudojimas tėra simbolinis žingsnis, neturintis įtakos nei vartotojams, nei valstybei.

Pirmadienį naftos kainos svyruoja ties 100 JAV dolerių už barelį riba, o pagrindiniai akcijų biržų indeksai juda skirtingomis kryptimis, karui Irane tęsiantis jau trečią savaitę. Abi pusės nerodo jokio noro nusileisti, o diplomatai stengiasi užtikrinti saugų tanklaivių praplaukimą per svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje 400 mln. barelių naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra skelbia, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Kaip vertinate staigų degalų kainų šuolį? Aš manau, kad nelabai yra dėl ko piktintis, kadangi tam yra realios priežastys.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis penktadienį patvirtino, kad jo vyriausybė surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios siekia nuversti salos komunistinę valdžią. Prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad Kuba bus kitas jo darbotvarkės klausimas po Irano ir po JAV įvykdyto pagrindinio Kubos sąjungininko Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nuvertimo.

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltai įtampai gamtinių dujų rinkose, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ operatorė „KN Energies“ iš pasiūlytų trijų gavo du krovinių užsakymus trumpalaikių sandorių („spot“) rinkoje. Tai rodo, kad nepaisant neapibrėžtumo Klaipėdos SGD terminalo paslaugos išlieka paklausios, penktadienį pranešė „KN Energies“. „SGD terminalo paslaugos išlieka paklausios.

Penktadienį naftos kaina svyruoja prie 100 JAV dolerių ribos, o dauguma akcijų indeksų smunka po to, kai naujasis Irano aukščiausiasis lyderis paragino užblokuoti svarbų Hormūzo sąsiaurį ir atidaryti naujus frontus kare su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu. Konfliktui artėjant prie trečiosios savaitės ir nesimatant jo pabaigos požymių, investuotojai vis labiau nerimauja dėl ilgalaikės krizės, kuri gali paskatinti infliaciją ir smogti pasaulio ekonomikai.

Po to, kai JAV ir Izraelis atakavo Iraną ir Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė karas, dėl kurio smarkiai šoktelėjo energijos išteklių kainos, JAV leido laikinai pardavinėti jūroje esančią rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas. Toks sprendimas reiškia, kad kuriam laikui sušvelninamos ekonominės sankcijos, Rusijai taikomos dėl jos invazijos į Ukrainą. Ketvirtadienį Iždo departamentas išdavė licenciją, leidžiančią iki balandžio 11 d. 00:01 val.

Rusijos ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas penktadienį pareiškė, kad pasaulinė energetikos rinka „negali išlikti stabili“ be jo šalies naftos. Jo komentarai pasirodė po to, kai, didelių naftos išteklių turinčiuose Artimuosiuose Rytuose įsiplieskus karui, kurį įžiebė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, smarkiai išaugo energijos išteklių kainos ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad laikinai leis parduoti jūroje esančią Rusijos naftą.

Dyzelino litrui pabrangus iki 2 eurų, vairuotojai labai nenoriai važiuoja į degalines ir reikalauja Vyriausybės skubiai kainas mažinti. Tačiau politikai neskuba, finansų ministras šią savaitę atostogauja ir, ką daryti su degalų kainomis, svarstyti ruošiasi tik kitą savaitę. Valdantieji svarsto keletą variantų, o kurį pasirinks – atsakyti negali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

2025 m. Lietuvoje išgauta 26,57 tūkst. m³ naftos – apie 5 proc. mažiau nei 2024 m. Nors metinė gavyba mažėja, šalies naftos ištekliai išlieka reikšmingi: 2025 m. pabaigoje išgaunamųjų naftos išteklių likutis siekė 2 109,95 tūkst. m³, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo 1990 m. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso išgauta apie 5 622 tūkst. m³ naftos. Nafta Lietuvoje išgaunama tik sausumoje esančiuose telkiniuose.