nafta

Po naujų JAV smūgių Iranui, kurie yra naujausias trapių paliaubų išbandymas, kuomet toliau dedamos diplomatinės pastangos užbaigti karą, ketvirtadienį ūgtelėjo naftos kainos. Pagrindinio tarptautinio etalono Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo beveik 2 proc., iki 96,13 JAV dolerio už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies nafta pabrango 1,75 proc., iki 90,23 JAV dolerio už barelį.

Seime stringa siūlymas įteisinti naują tvarką, kad kainos degalinėse galėtų būti didinamos tik kartą per parą.   Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstant Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti degalų kainų keitimą kartą per parą.  Už pertrauką balsavo šeši komiteto nariai, prieš – penki.

Naftos kainos pirmadienio rytą nukrito daugiau kaip 5 proc., o Azijos rinkos pakilo, nes atsirado vilčių, kad bus sudarytas susitarimas dėl JAV ir Irano karo pabaigos, nors prezidentas Donaldas Trumpas sumenkino tikimybę, jog apie tai bus paskelbta jau netrukus. Sekmadienį apie 23 val. Grinvičo (pirmadienį 2 val. Lietuvos) laiku „Brent“ rūšies naftos kaina nusmuko 5,1 proc., iki 98,22 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ rūšies naftos kaina sumenko 5,2 proc.

Dėl kelionių agentūrų įvesto papildomo degalų mokesčio brangsta ne tik naujos, bet ir dalis jau anksčiau įsigytų kelionių. Gyventojai piktinasi netikėtais kainų pokyčiais ir skundžiasi, kad kai kuriais atvejais už tą patį skrydį bei tą pačią kryptį tenka mokėti daugiau nei kitiems keleiviams.

Pirmadieninės rytinės prekybos sesijos metu daugumos Azijos vertybinių popierių biržų indeksai smuko pratęsdami pasaulinį akcijų pigimą. Tuo metu dėl aklavietės Artimuosiuose Rytuose naftos kainos pakilo daugiau nei dviem procentais. Vašingtonas ir Teheranas balandžio mėnesį susitarė dėl paliaubų, tačiau derybos dėl konflikto užbaigimo yra sustojusios, o regione tęsiasi pavieniai išpuoliai.

Buvęs Venesuelos pramonės ministras ir artimas nuversto prezidento Nicolo Maduro bendražygis Alexas Saabas šeštadienį buvo antrą kartą deportuotas į JAV, pranešė Venesuelos pareigūnai. „Deportacijos priemonė buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad minėtas Kolumbijos pilietis yra susijęs su įvairiais nusikaltimais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip yra viešai žinoma ir skelbta“, – teigiama Venesuelos imigracijos administracijos pareiškime.

Rusijos Leningrado srityje Kirišuose esanti naftos perdirbimo gamykla po Ukrainos smūgio sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Tai antra pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Veikla sustabdyta antradienį. Ukrainos dronų atakos apgadino tris iš keturių jos žalios naftos distiliavimo įrenginių. Apie tai minėtai agentūrai patvirtino šaltiniai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų panaudoti savo kovos su prievarta priemonę, pramintą „bazuka“, jei JAV vadovas Donaldas Trumpas įgyvendins savo grasinimus padidinti muitus europietiškiems automobiliams. Kritikuodamas JAV prezidentą dėl „destabilizuojančių grasinimų“ po jo pažado padidinti muitus nuo 15 iki 25 proc.

Netikėtas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sprendimas pasitraukti iš naftos eksportuojančios šalių organizacijos OPEC sukėlė nerimą, kaip tai paveiks dėl Irano karo ir taip didėjančias naftos kainas. Ekspertai sako, kad Hormūzo chaoso fone, JAE pasitraukimas iš OPEC reikšmingo poveikio neturės, o ilgainiui tai netgi gali reikšti šiokį tokį kainų mažėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Džidoje priėmė Jungtinių Arabų Emyratų premjerą.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, balandį buvo įvykdytas mažiausiai 21 smūgis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jūrinius objektus ir vamzdynų infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas – sumažinti Maskvos pajamas iš pasaulinių naftos rinkų.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad JAV karinio jūrų laivyno blokada prieš Iraną gali trukti kelis mėnesius naftos kainos šoktelėjo iki aukščiausio lygio per daugiau nei ketverius metus. Du informuoti šaltiniai portalui „Axios“ taip pat pranešė, kad ketvirtadienį JAV Centrinio komandavimo vadas admirolas Bradas Cooperis D. Trumpą supažindins su naujus galimų karinių veiksmų Irane planais.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad po Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perpumpavimo stotį Permės krašte užsidegė mažiausiai du degalų rezervuarai. Palydovines nuotraukas skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir „Radio Svoboda“. Iš kadrų matyti, kad liepsnos apėmė mažiausiai du degalų rezervuarus. Kiekvienas toks rezervuaras talpina iki 50 tūkst. kubinių metrų naftos – tai sudaro maždaug 314 tūkst. barelių arba daugiau nei 37 mln. JAV dolerių pagal dabartines kainas.

Naftos kainos šoktelėjo iki aukščiausio lygio per visą JAV ir Irano konfliktas laikotarpį – „Brent“ žaliava perkopė 119 dolerių už barelį ribą. Rinkas drebina auganti įtampa dėl galimos Irano uostų blokados, apie kurią svarsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o ekspertai įspėja: užsitęsę tiekimo trikdžiai gali smarkiai smogti pasaulio ekonomikai. Vienas „Brent“ žalios naftos barelis pasiekė 119,71 JAV dolerio kainą, viršydamas ankstesnį rekordą – 119,50 dolerio, užfiksuotą kovo 9 dieną.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – vieni didžiausių naftos gamintojų pasaulyje – nuo gegužės 1 d. pasitraukia iš OPEC ir OPEC+. Šios organizacijos laikomos įtakingiausiomis tarptautinėmis naftą eksportuojančių šalių interesų lobistėmis. OPEC, be JAE, priklauso Saudo Arabija, Venesuela, Nigerija, Iranas, Irakas, Kuveitas, Libija, Kongo Respublika, Gabonas ir Pusiaujo Gvinėja. Šio kartelio dalis pasaulinėje gavyboje sudaro apie 35 proc., eksporte – beveik 50 proc.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) gegužės 1 d. pasitrauks iš naftos kartelių OPEC ir OPEC+, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kuri tai pavadino strateginiu pagrindinio gamintojo sprendimu. „Šis sprendimas atspindi JAE ilgalaikę strateginę ir ekonominę viziją ir kintantį energijos profilį“, – skelbė oficialioji naujienų agentūra WAM. „Būdami organizacijos nariais, mes įnešėme reikšmingą indėlį ir dar daugiau paaukojome visų labui.

JAV ir Iranui savaitgalį nepasistūmėjus link aštuonias savaites trunkančio karo pabaigos, pirmadienį pakilo naftos kainos, o akcijų rinkos į savaitgalio naujienas reagavo įvairiai. Rusenusias viltis, kad abi pusės galėtų pasiekti pažangą derybose Pakistane, šeštadienį galutinai numarino JAV prezidentas, pareiškęs, esą nėra prasmės „sėdėti ir kalbėti apie nieką“.  „Visos kortos yra mūsų rankose.

Iranas turi būti pasirengęs padaryti „didelių nuolaidų“ derybose, kuriose siekiama užbaigti dėl Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakos kilusią krizę, pirmadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Rusijoje vis dar mėginama užgesinti gaisrą, siaučiantį viename iš Juodosios jūros naftos terminalų, kurį šią savaitę apšaudė Ukraina, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos, dėl kenksmingų toksinių emisijų paraginusios gyventojus likti namuose. Pirmadienį Kyjivas smogė naftos perdirbimo objektams Tuapsės mieste pietinėje Rusijos dalyje, po smūgio kilo didžiulis gaisras, į dangų virš miesto pakilo tiršti juodų dūmų debesys.

JAV aviakompanija „United Airlines“ pranešė, kad visų bilietų kainas padidins 15-20 proc., kad kompensuotų staigų degalų kainų šuolį ir kartu apsaugotų pelną, pranešė bendrovės vadovai. Ši didelė JAV aviakompanija, kuri taip pat 5 proc. sumažino 2026 m. skrydžių skaičių, siekia 100 proc. padengti papildomas išlaidas, susidariusias dėl reaktyvinių degalų kainų šuolio, kurį lėmė karas Artimuosiuose Rytuose.

Tuapsėje (Rusija) po pirmadienio Ukrainos dronų smūgių toliau dega „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykla ir jūrų terminalas, rodo „NASA Firms“ paslaugos duomenys. Gaisro dūmai, kaip matyti palydovinėse nuotraukose, nusidriekė per tris regionus. Šleifas išsiplėtė virš laukų ir asmeninių ūkių, o tai gali lemti jų užterštumą, leidiniui „Agentstvo“ sakė aplinkosaugos specialistas. Maža to, apylinkėse gyvenantys žmonės praneša apie „naftos lietų“ ir dalijasi vaizdais su nafta padengta žeme ir namais.

Nors degalų kainos šiek tiek sumažėjo, jų ateitį prognozuoti šiuo metu itin sudėtinga. Pasak ekspertų, dėl neaiškios Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano konflikto baigties tai itin netinkamas metas prognozėms, o situacija gali keistis labai greitai. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Degalų kainoms pamažu slūgstant, gyventojai gali lengviau atsikvėpti, tačiau didžiausius naftos kainų pokyčius ir toliau jaučia transporto bei žemės ūkio sektoriai. Ekspertai sako, kad nors situacija po truputį stabilizuojasi, ryškesnio kainų sumažėjimo galime tikėtis tik po kelių mėnesių. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Lufthansa“ paskelbė, kad iki spalio mėnesio pabaigos iš tvarkaraščių išbrauks 20 tūkst. skrydžių rekordiškai dėl išaugusių aviacinių degalų kainų, kurios nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios padvigubėjo. Šis sprendimas leis bendrovei sutaupyti apie 40 tūkst. tonų aviacinių degalų. Tikimasi, kad bendras „Lufthansa“ siūlomų keleivių vietų skaičius šią vasarą sumažės 1 proc. Pažymima, kad bus atsisakyta trumpųjų nuotolių nepelningų skrydžių.

Iki šių metų vasario tiek vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), tiek ir daugumoje ES šalių mažėjusios degalų ir tepalų kainos kovą smarkiai išaugo, rodo naujausi ES statistikos tarnybos Eurostato duomenys. Praėjusį mėnesį degalų ir tepalų kainos ES, lyginant su pernykščiu kovu, padidėjo vidutiniškai 12,9 proc. ir augo beveik visose ES šalyse. Didžiausias kainų augimas užfiksuotas Vokietijoje (19,8 proc.), Rumunijoje (19,6 proc.), Nyderlanduose (18,8 proc.), Latvijoje (18,5 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos, rašo „Sky News“....

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovas Willie Walshas penktadienį paragino valdžios institucijas parengti „gerai suderintus planus“ tam atvejui, jei dėl karo Artimuosiuose Rytuose tektų normuoti aviacinį kurą.

Naftos kainos pirmadienį vėl šoktelėjo į viršų dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose atsinaujinimo, po to, kai Iranas savaitgalį, praėjus vos dienai po jo atidarymo, vėl uždarė Hormuzo sąsiaurį motyvuodamas tuo, kad JAV blokuoja jo uostus. Tačiau išliekančios viltys, kad bus pasiektas susitarimas, kuris užbaigs septynių savaičių krizę, toliau palaiko akcijų rinkas, net ir Teheranui pareiškus, kad šiuo metu neplanuoja dalyvauti taikos derybose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei paliaubos su Iranu baigsis antradienį, balandžio 21 d., „tada pradės sprogti daug bombų“, rašo „RBK-Ukraina“....

Ukrainos vykdomi dronų išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą neleidžia Maskvai visiškai pasinaudoti kylančiomis naftos kainomis. Nors išaugusi žaliavos vertė kol kas kompensuoja mažėjančias eksporto apimtis, situacija išlieka neprognozuojama, o JAV neskuba pratęsti sankcijų išimčių, praneša „Bloomberg“. Rusijai tampa vis sunkiau realizuoti naftą dėl sutrikimų pagrindiniuose uostuose.

Amerikai blokavus priėjimą prie Irano uostų, o naftos kainai šovus į viršų, kyla pagrindinis klausimas – kur tai nuves? Kol Donaldas Trumpas demonstruoja galią, o Iranas grasina sąjungininkams, ekspertai perspėja: pasekmes pajusime kiekvienas.

Gelbėtojų pajėgos ketvirtadienio rytą kovojo su nevaldomu gaisru vienoje iš dviejų likusių Australijos naftos perdirbimo gamyklų, tiekiančioje 10 proc. šalies degalų. Ugniagesių gelbėtojų tarnyba „Fire Rescue Victoria“ pranešė, kad į iškvietimą reagavo trečiadienį 23 val. 15 min. vietos laiku, gavusi daug pranešimų apie sprogimus ir liepsnas gamykloje „Viva Oil Refinery“ Džilonge, Viktorijos valstijoje.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad šalies valdžiai imantis priemonių sumažinti pastaruoju metu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugusias degalų kainas būtina įvertinti neigiamą jų poveikį valstybės biudžetui. „Lietuva jau ėmėsi tam tikrų priemonių pristabdyti degalų kainų didėjimą.

JAV vėl taiko sankcijas Rusijos naftai, skelbia „Politico“. Šį savaitgalį baigė galioti taikyta išimtis. JAV suteikta išimtis leido šalims iki balandžio 11 d. pirkti rusišką naftą, jau esančią laivuose jūroje. Nors leidinys pastebi, kad šios naujienos neabejotinai patenkins Ukrainos rėmėjus, vis dėlto Rusija vis dar turi daug būdų, kaip sankcijas apeiti.

Degalų kainoms kiek aprimus, daliai vairuotojų gali atrodyti, kad didžiausias sukrėtimas jau praeityje. Vis dėlto apie pigesnį kurą kalbėti dar anksti – Europoje išlieka dyzelino problema, o mažesnių kainų degalinėse būtų galima tikėtis tik tada, kai rinką nustos kaustyti karo ir tiekimo neapibrėžtumas. Kada tai bus? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie pigesnį kurą kalbėti anksti Gerbiamas Algirdai, grįžtant prie degalų rinkos ir Lietuvos.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose pasaulyje ryškiai pakilo naftos ir jos produktų kaina, o valstybės turėjo imtis skubių priemonių ne tik degalų kainų, bet ir energijos vartojimo mažinimui. Kol vienos šalys ėmėsi paprastesnių priemonių, pavyzdžiui, skatina darbą iš namų, kitos į situaciją pažvelgė itin rimtai ir apribojo degalų eksportą. Neseniai Europos Komisija kreipėsi į visas Europos Sąjungos šalis – taip pat ir Lietuvą.

Po nesėkmingų derybų Pakistane įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano auga. Donaldui Trumpui paskelbus apie Hormūzo sąsiaurio blokadą, į viršų kyla ir naftos kaina. Nors rinkos vis dar tikisi, kad karas Irane neužsitęs iki rudens, ekonomistai prognozuoja, kad naftos, o kartu ir degalų kainos toliau kils. Vilkaviškio gyventoja Erika jau kartą pylėsi pigesnius degalus Lenkijoje. Sako, teks tai daryti dažniau, nes Lietuvoje dyzelinas per brangus – reikia taupyti.

Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto sekmadienį išvyks į Rusiją deryboms dėl naftos su šios šalies vadovu Vladimiru Putinu, pranešė P. Subianto biuras. Prezidentūra Džakartoje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad P. Subianto išvyks sekmadienio vakarą. Užsienio reikalų ministras Sugiono šeštadienį teigė, kad nafta, kuri yra „strategiškai svarbi Indonezijos tautai“, bus įtraukta į darbotvarkę.

Penktadienį po nakties metu įvykusio naftos išsiliejimo Belgijos Antverpeno uoste beveik sustojo laivyba, pranešė antras pagal dydį Europos uostas, kuris skubėjo sumažinti taršos ir ekonominės žalos riziką. Uosto pareiškime teigiama, kad išsiliejimas įvyko „bunkeravimo operacijos“ – laivo papildymo degalais proceso – metu Deurganck doke, kuriuo naudojasi vieni didžiausių pasaulio laivų, jog pasikrautų ir iškrautų prekes Antverpene.

Didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką išleistą kuro rezervo dalį galės atkurti vėliau, kai naftos kainos rinkoje bus mažesnės, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai yra komercinis rezervas, kurį atstatyti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir galės jį atstatyti tada, kai naftos kainos nukris“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Trečiadienį smarkiai nukritusios, naftos kainos ketvirtadienį vėl šiek tiek pakilo vis labiau aiškėjant paliaubų Irane trapumui, o Hormuzo sąsiauryje toliau stringant daugumai laivų. Ketvirtadienį ryte „Brent“ rūšies naftos barelio (159 l) kaina pristatymui birželį siekė 97,24 JAV dolerio – nuo trečiadienio pakilo 2,6 proc.

JAV ir Iranui susitarus dėl paliaubų, iki maždaug 90 dolerių rekordiškai greitai nukrito naftos barelio kaina. Didmeninėje rinkoje atpigo ir dyzelinas, tad belieka sulaukti, kada kainos pasikeis degalinėse. Pasak ekonomistų, dyzelino litras jau rytoj (04-08) gali būti pigesnis 25 centais. Nuo vakar užfiksuotų rekordinių dyzelino kainų, kai litras šių degalų kainavo apie 2 eurus ir 40 centų, situacija kol kas beveik nepasikeitė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį „ABC News“ pareiškė, kad JAV gali siekti kurti „bendrą įmonę“ su Iranu, siekiant užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Šis pareiškimas nuskambėjo po antradienį paskelbtų dviejų savaičių paliaubų. „Mes galvojame apie tai kaip apie bendrą įmonę. Tai būdas jį apsaugoti – taip pat apsaugoti nuo daugybės kitų žmonių“, – sakė D. Trumpas, paklaustas, ar leis Teheranui rinkti mokesčius už laivybą šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

Energijos rinkose dėl karo Irane ir atsakomųjų Teherano smūgių visame Artimųjų Rytų regione toliau tvyrant sumaiščiai, Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją (OPEC) ir jos sąjungininkus vienijanti grupė – vadinamoji OPEC+ – sekmadienį susitarė vėl padidinti naftos gavybos kvotas.

Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjus naftos kainoms, pasekmės gali būti juntamos gerokai plačiau nei tik degalinėse. Ekspertai perspėja – brangesnis kuras neišvengiamai brangina ir maisto gamybą bei transportavimą, todėl netrukus tai gali atsispindėti ir parduotuvių lentynose. Neramumai Artimuosiuose Rytuose paskatino naftos kainų kilimą.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 3 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui iki birželio vidurio sumažinti akcizą dyzelinui. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui siūlys įstatymu įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainos lubas.

Finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numatydama, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei tikėtasi, o bendrasis vidaus produktas išaugs tik 3,1 proc. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose, padidinus degalų ir kitų prekių kainas, jau daro didelę įtaką ekonomikai.

Per savaitę degalų kainos Rygoje ir Vilniuje pakilo, o Taline jos judėjo skirtingomis kryptimis, rodo degalinių tinklo „Circle K“ penktadienį paskelbtas degalų kainų Baltijos šalių sostinėse palyginimas. Taline 95 markės benzino vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 1 centu, 98 markės benzino kaina pakilo 2 centais, o dyzelino kaina išliko nepakitusi nuo praėjusio penktadienio. Rygoje benzino kainos, palyginti su praėjusiu penktadieniu, padidėjo 5 centais, o dyzelino – 1 centu.

Šalies vadovui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūlymas gali neduoti tokio efekto, kokio tikimasi, tačiau pripažįsta, kad jį reikėtų išsamiau išanalizuoti. „Dėl prezidento siūlymo – visos iniciatyvos turbūt yra sveikintinos, kurios galėtų sumažinti degalų kainą mūsų vartotojams.