Tiesa, pasak ekonomistų, Rusijos ekonomika miršta ne greitai, o lėtai, dėl to šiuo metu visiškai neaišku, kiek ji dar atsilaikys.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ukrainos dronai paralyžiuoja Rusiją
Omsko naftos perdirbimo gamykloje pastarosiomis dienomis vyksta nepertraukiamas ugnies ir sprogimų šou. Ukrainos bepiločiai paralyžiavo didžiausią Rusijos perdirbimo gamyklą, ir tai padarė dronai, įveikę net 3 tūkst. kilometrų.
Sustojusi gamykla – dar daugiau problemų Kremliui, kuris neturi degalų visiems savo gyventojams.
„Čia numesti automobiliai ir prasideda eilė nuo ten“, – pasakojo vietos gyventojas.
Gyventojai toliau šalia degalinių filmuoja automobilių eiles, kurių net galo dažnai nesimato. Degalų trūksta ne tik pačioje Rusijoje, bet ir Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme.
„Kava, kurią visą laiką pirkdavau, buvo 200 ar 180, o dabar čia jau beveik 300 rublių“, – pasakojo vietos gyventojas.
Visa tai – kryptingų Ukrainos atakų rezultatas.
„Kryptingos Ukrainos atakos prieš naftos gavybos, perdirbimo, transportavimo infrastruktūrą, jos daro žalos. Apsunkina gyventojų kai kuriuose regionuose gyvenimą, kelia infliaciją, pinigų kainą, biudžeto deficitą didina plataus masto, bet nelabai didelės ekonominės įtakos pasekmės, kurios mažina Rusijos ekonomikos dinamiškumą ir atsparumą ilguoju laikotarpiu“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Rusijoje brangsta ne tik degalai
Kai degalų paklausa viršija pasiūlą, jie brangsta. Štai įprasto benzino kaina Sevastopolyje per savaitę padidėjo nuo 1,57 eurų iki 2,12 už litrą.
Brangsta visos degalų rūšys, o paskui juos – ir visos prekės. Dalis verslų tiesiog sustojo. Paštas nedirba, supermarketas dirba tik su didžiuliais generatoriais.
„Labai jautri prekių grupė, prekių grupė, kuri yra plačiai naudojama, ir natūralu, kad kol kas yra vasara, bet ateinant rudeniui iškastinio kuro, šildymo poreikiams naudojamo, reikšmė didės“, – aiškino „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ekspertai abejoja, ar visos negandos Rusijoje gali turėti greitą efektą, nes rusai bijo V. Putino.
„Žmonės išgąsdinti, prispausti, interneto atjungimas sukėlė pirmą protesto bangą. Lėtai smaugianti virvė ant Rusijos ekonomikos kaklo“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Įtampą eiliniai rusai malšina taip, kaip moka – vieni štai kumščiais.
„Kaip baisu gyventi“, – sakė vietos gyventojas.
„Atsivėrė pačios blogiausios Rusijos pusės. Tos eilės pademonstravo tą nepasitenkinimą, bet tas nepasitenkinimas kanalizuojamas į kitus piliečius, bet ne į V. Putiną, kuris vis tiek, kaip kalbama, pakėlė Rusiją nuo kelių“, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Nelengva prognozuoti ir spėlioti, kiek ilgai gali Rusija atsilaikyti, bet tas skausmas ekonominis jis yra labai, labai stiprus“, – teigė „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Rusijos sandėliai tušti
Stringa ir Rusijos karo mašina. Sandėliuose mažėja amunicijos kiekiai. Fronte Rusijos kariai naudoja šviežiai pagamintus ginklus.
„Tai mėnesio, dviejų mėnesių senumo produkcija. Sandėliai tušti, einama į frontą, raketos į frontą tiesiai nuo konvejerio“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Rusijai tenka importuoti degalus iš tos pačios Indijos. Eksportuoja pigiai labai žaliavas, o produktus importuoja jau ta kaina, kokia užsiprašo Indijos eksportuotojai“, – aiškino „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, niekas nežino, kiek ilgai tokia ekonomiškai silpnėjanti Rusija gali tempti.
„Dar nėra tokioje situacijoje, kur mes galėtumėm kalbėti, kad per artimiausius pusmetį ar metus jau bus lūžis ir griuvimas. Tai yra labai akivaizdus, giluminis ekonominio potencialo griovimas, naikinimas“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kada Rusija supras, kad karinėmis priemonėmis negalima nieko daugiau pasiekti, reikia pradėti tartis, tai priklauso nuo vieno žmogaus“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Pasak ekspertų, padėtimi Rusijoje šiuo metu naudojasi tiek Kinija, tiek Indija, kurios supirkinėja Kremliaus žaliavas, jas perdirba ir prekes už didelę kainą siunčia atgal į Rusiją.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
