Artimieji Rytai. Iranui – reikalavimai iš Prancūzijos: privalo daryti „dideles nuolaidas“

„Hezbollah“ maištingumas turės katastrofiškų pasekmių Libanui, įspėjo Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas po to, kai šios kovotojų grupuotės lyderis pirmadienį atmetė pasiūlymą surengti tiesiogines derybas tarp Izraelio ir Libano.

„Naimas Qassemas žaidžia su ugnimi ir ta ugnis sudegins „Hezbollah“ bei visą Libaną (...) Jei Libano vyriausybė toliau slėpsis po teroristinės organizacijos „Hezbollah“ sparnu, ugnis įsiplieks ir prarys Libano kedrus“, – sakė I. Katzas Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinei Libanui Jeanine Hennis-Plasschaert, kaip teigiama jo biuro išplatintame pranešime.

„Hezbollah“ lyderis N. Qassemas anksčiau pirmadienį atmetė planuojamas tiesiogines Libano derybas su Izraeliu, pavadinęs jas „sunkia nuodėme“, kuri destabilizuos Libaną.

Libano ir Izraelio JAV ambasadoriai per pastarąsias savaites Vašingtone surengė du susitikimus. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio susitikimai per kelis dešimtmečius.

Pirmasis susitikimas lėmė paliaubas Izraelio ir „Hezbollah“ kare, o Beirutas ruošiasi tiesioginėms deryboms, siekdamas sudaryti taikos susitarimą su Izraeliu. Abi šalys oficialiai kariauja nuo 1948 metų.

„Mes kategoriškai atmetame tiesiogines derybas su Izraeliu, o valdantieji turėtų žinoti, kad jų veiksmai neduos naudos nei Libanui, nei jiems patiems“, – pareiškime teigė N. Qassemas, ragindamas pareigūnus „atsitraukti nuo savo sunkios nuodėmės, kuri stumia Libaną į nestabilumo spiralę“.

Jis pridūrė, kad Libano vyriausybė „negali tęsti darbo, kol ji nepaiso Libano teisių, atsisako žemės ir susiduria su pasipriešinančiais žmonėmis“.

„Šios tiesioginės derybos ir jų rezultatai mums tarsi neegzistuoja ir mūsų nė kiek nedomina“, – aiškino „Hezbollah“ lyderis, tvirtindamas, kad „mes tęsime savo gynybinį pasipriešinimą dėl Libano ir jo žmonių“.

„Nesvarbu, kiek priešas grasintų, mes neatsitrauksime, nenusilenksime ir nebūsime nugalėti“, – pareiškė N. Qassemas.

„Mes neatsisakysime savo ginklų (...) ir priešo Izraelio neliks nė viename mūsų okupuotos žemės colyje“, – kalbėjo jis.

Teherano remiama „Hezbollah“ įtraukė Libaną į Artimųjų Rytų karą kovo 2 dieną, kai paleido raketų į Izraelį, kad atkeršytų už Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei mirtį per JAV ir Izraelio smūgius.

Irano užsienio reikalų ministras per pirmadienį Rusijoje vykusį susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Islamo Respublika yra „stabili ir tvirta“, pranešė Rusijos valstybinė televizija.

Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi Sankt Peterburge vykusiame susitikime sakė, kad dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu „pasaulis dabar suprato tikrąją Irano galią“ ir „tapo aišku, kad Irano Islamo Respublika yra stabili, tvirta ir galinga sistema“.

Jis pridūrė, kad Rusija palaikė Iraną ir kad abi šalys tęs savo „strateginę partnerystę“.

V. Putinas Irano diplomatijos vadovui savo ruožtu pareiškė, kad Maskva padarys viską, ką gali, kad padėtų užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose.

„Mes savo ruožtu padarysime viską, kas atitinka jūsų interesus, visų šio regiono žmonių interesus, kad taiką būtų galima pasiekti kuo greičiau“, – Irano užsienio reikalų ministrui pareiškė V. Putinas, kurio žodžius citavo Rusijos valstybinė žiniasklaida.

V. Putinas taip pat pagyrė „Irano žmonių drąsą ir didvyriškumą kovojant už savo nepriklausomybę ir suverenumą“, pranešė naujienų agentūra TASS.

„Rusija, kaip ir Iranas, ketina tęsti mūsų strateginius santykius“, – pridūrė Kremliaus vadovas.

A. Araghchi anksčiau pirmadienį dėl žlugusių taikos derybų Pakistane apkaltino Jungtines Valstijas, nors paliaubos tarp dviejų šalių tebegalioja.

„Dėl JAV požiūrio ankstesnis derybų raundas, nepaisant pažangos, nepasiekė savo tikslų dėl perteklinių reikalavimų“, – A. Araghchi citavo Irano valstybinė žiniasklaida.

Jis taip pat sakė, kad „saugus plaukimas per Hormuzo sąsiaurį yra svarbus pasaulinis klausimas“, JAV ir Iranui tęsiant savo atskiras blokadas šiame vandens kelyje.

Nors paliaubos oficialiai vis dar galioja, Izraelio kariuomenė pareiškė, kad pirmadienį Libane sudavė naujus smūgius į taikinius, priklausančius Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“.

Izraelis nurodė, kad smogė į su šia grupuote susijusią infrastruktūrą Libano pietuose, taip pat rytiniame Bekos slėnyje, kur Izraelis nebuvo smogęs nuo paliaubų pradžios.

Libano saugumo šaltiniai sakė, kad Izraelio pajėgos smogė vietovėse, laikomose „Hezbollah“ tvirtovėmis, o apie smarkius oro smūgius buvo pranešta keliose vietose Pietų Libane. Pranešimų apie aukas kol kas nebuvo.

Izraelio žiniasklaida skelbė, kad ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, gynybos ministras Israelis Katzas ir aukšti saugumo pareigūnai kiek anksčiau susitiko, jog aptartų tariamus „Hezbollah“ įvykdytus paliaubų pažeidimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad Izraelio ir Libano paliaubos pratęsiamos trims savaitėms, jog būtų laiko diplomatijai. Tačiau B. Netanyahu neseniai nurodė kariuomenei intensyvinti smūgius į „Hezbollah“ taikinius.

Pagal sąlygas Izraelis gali imtis veiksmų dėl neišvengiamų ar esamų grėsmių, tačiau tikimasi, kad jis vengs platesnio masto puolamųjų operacijų Libano teritorijoje.

„Hezbollah“ tiesiogiai nedalyvavo JAV tarpininkautose derybose dėl paliaubų, o Libano vyriausybė tiesiogiai nekontroliuoja šios grupuotės, tačiau ji yra pareiškusi, kad laikysis paliaubų, jei Izraelis nutrauks atakas.

Izraelis anksčiau pirmadienį taip pat pranešė apie „Hezbollah“ bepiločių orlaivių smūgį jo šiauriniame regione, dėl kurio buvo įjungtos oro pavojaus sirenos.

„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas pirmadienį patikino, kad grupuotė nedalyvaus tiesioginėse derybose su Izraeliu ir tęs „gynybinį pasipriešinimą“.

Libano sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį pranešė, kad per Izraelio smūgius pietuose žuvo 14 žmonių, tarp jų – du vaikai, o dar 37 asmenys buvo sužeisti.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) aukšto rango pareigūnas pirmadienį sukritikavo šalies sąjungininkus Persijos įlankos regione dėl jų reakcijos į Irano atsakomuosius smūgius, suduotus regione po Izraelio ir JAV atakų, kurios įžiebė karą Artimuosiuose Rytuose.

Prezidento patarėjas Anwaras Gargashas (Anvaras Gargašas) sakė, kad Persijos įlankos valstybės krizės metu viena kitai teikė logistinę paramą, tačiau jis griežtai sukritikavo jų politinį ir karinį atsaką.

„GCC pozicija buvo silpniausia per visą istoriją, atsižvelgiant į atakos pobūdį ir grėsmę, kurią ji visiems kėlė“, – sakė A. Gargashas, turėdamas omenyje šešis narius vienijančią Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą (GCC).

A. Gargashas sakė, kad „laukė tokios silpnos pozicijos iš Arabų lygos“ – 22 narių organizacijos, vienijančios Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes, kurios būstinė yra Kaire.

„Tačiau nesitikėjau to iš GCC, todėl dėl to esu nustebęs“, – sakė jis konferencijoje Dubajuje.

Teheranas į GCC šalis – Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir JAE – paleido šimtus raketų ir dronų po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną sudavė Iranui pirmuosius smūgius.

JAE, į kuriuos Teheranas taikėsi labiausiai, ėmė griežčiau kalbėti Irano klausimu, nors šalies kaimynės elgiasi santūriau.

Persijos įlankos monarchijų santykiai su Iranu visada buvo „sudėtingi“, sakė A. Gargashas.

Jis teigė, kad pastaraisiais metais jos vykdė „sulaikymo politiką“, pasitelkdamos tarpininkavimą, energetikos partnerystes, strateginius susitarimus ir, JAE atveju, prekybos ryšius. Tačiau „ši politika žlugo ir dabar mums tenka iš esmės persvarstyti savo poziciją“, pridūrė jis.

Vienas iraniečių aukšto rango pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiaurio kontrolė turėtų priklausyti Irano ginkluotosioms pajėgoms.

Irano parlamento nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahimas Azizi valstybinei televizijai sakė, kad ginkluotosios pajėgos jau kontroliuoja sąsiaurį ir siekia uždrausti „priešiškų laivų“ plaukimą.

E. Azizi taip pat teigė, kad siūlomame įstatyme nurodoma, jog finansinis pelnas iš sąsiaurio turėtų būti išmokamas vietos valiuta – rialais.

Libano prezidentas Josephas Aounas (Džozefas Aunas) pirmadienį pareiškė, kad tiesioginėmis derybomis su Izraeliu siekiama užbaigti karą, o kartu jis apkaltino išdavyste tuos, kurie įtraukė Libaną į karą, taip netiesiogiai priekaištaudamas Irano remiamai ginkluotai grupuotei „Hezbollah“.

„Mano tikslas yra užbaigti karo būseną su Izraeliu, panašiai kaip 1949 metų paliaubų susitarimu“, – pranešime teigė J. Aounas ir pridūrė: „Užtikrinu jus, kad nesutiksiu su žeminančiu susitarimu.“

„Tie, kurie įtraukė mus į karą Libane, dabar reikalauja mūsų atsakomybės, nes nusprendėme eiti į derybas (...) Tai, ką mes darome, nėra išdavystė. Išdavystę greičiau įvykdo tie, kurie įtraukia savo šalį į karą siekdami užsienio interesų“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį su savo vyriausiaisiais saugumo patarėjais surengs derybas dėl karo su Iranu, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Tai įvyko, kai derybos tarp šalių, regis, atsidūrė aklavietėje.

Vyriausiasis Teherano diplomatas pirmadienį apkaltino Vašingtoną dėl derybų Pakistane žlugimo – pirmojo ir vienintelio derybų raundo anksčiau šį mėnesį, kuriuo siekta sudaryti susitarimą ir užbaigti Artimuosius Rytus apėmusį bei pasaulio ekonomiką smaugiantį konfliktą.

JAV žiniasklaidos priemonės „Axios“ pasaulio reikalų korespondentas Barakas Ravidas pranešė, kad D. Trumpas pirmadienį turėtų surengti susitikimą su savo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komanda, kad aptartų tolesnius žingsnius.

„ABC News“ citavo du neįvardytus JAV pareigūnus, sakiusius, kad D. Trumpas susitiks su savo pagrindiniais saugumo patarėjais dėl Irano, ir pridūrusius, kad Teherano pasiūlytas naujas susitarimas konfliktui išspręsti neatitinka Vašingtono raudonųjų linijų.

Šis siūlymas apima Hormuzo sąsiaurio atidarymą ir JAV karinio jūrų laivyno vykdomos gyvybiškai svarbaus vandens kelio blokados nutraukimą, o branduolines derybas siūloma atidėti vėlesniam etapui, pranešė „Axios“.

Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi vizitas Islamabade savaitgalį pakurstė viltis dėl naujų derybų su Vašingtonu, tačiau D. Trumpas atšaukė planuotą pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio kelionę į Pakistaną.

Atšaukęs šią kelionę, D. Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, kad jei Iranas nori derybų, „jie gali atvykti pas mus arba gali mums paskambinti“.

JAV ir Iranui savaitgalį nepasistūmėjus link aštuonias savaites trunkančio karo pabaigos, pirmadienį pakilo naftos kainos, o akcijų rinkos į savaitgalio naujienas reagavo įvairiai.

Rusenusias viltis, kad abi pusės galėtų pasiekti pažangą derybose Pakistane, šeštadienį galutinai numarino JAV prezidentas, pareiškęs, esą nėra prasmės „sėdėti ir kalbėti apie nieką“.

 „Visos kortos yra mūsų rankose. Jie gali mums skambinti kada tik nori, bet jūs daugiau nebeskraidykite 18 valandų skrydžių, kad sėdėtumėte ir kalbėtumėte apie nieką“, – savo komandai, kurios skrydį į Islamabadą atšaukė, teigė sakęs Donaldas Trumpas, kalbėjęs televizijos „Fox News“ eteryje.

Tačiau jis žurnalistams taip pat minėjo po kelių minučių nuo šio sprendimo sulaukęs patikslinto Irano pasiūlymo.

„Jie mums pateikė dokumentą, kuris turėjo būti geresnis, ir – tai įdomu – iškart, kai aš atšaukiau (delegacijos kelionę – ELTA), per 10 minučių gavome naują dokumentą, kuris buvo daug geresnis“, – sakė JAV prezidentas, išsamiau nekomentavęs.

Žurnalistai jo atskirai paklausė, ar delegacijos atšaukimas reiškia grįžimą prie karo veiksmų.

„Ne, to nereiškia. Mes apie tai dar negalvojome“, – tikino D. Trumpas.

Tačiau derybų perspektyvos buvo miglotos dar iki šio D. Trumpo ėjimo, nes Irano valstybinė televizija pranešė, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi neturi planų susitikti su JAV pareigūnais ir kad Islamabadas veiks kaip pasiūlymų tarpininkas.

Remdamasis nenurodytais šaltiniais, tarp kurių buvo ir JAV pareigūnas, portalas „Axios“ sekmadienį pranešė, kad Teheranas pateikė naują pasiūlymą atidaryti Hormuzo sąsiaurį, per kurį taikos metu keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų, o derybas dėl branduolinės programos atidėti vėlesniam laikui.

Derybos tarp Teherano ir Vašingtono priėjo aklavietę: Iranas kritikuoja JAV vykdomą jo uostų blokadą, o Baltieji rūmai reikalauja, kad Islamo Respublika leistų laivybą šiame sąsiauryje.

Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad A. Araghchi atvyko į Sankt Peterburgą deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ši kelionė vyksta po vizitų į Islamabadą ir Omaną, regiono valstybėms dedant intensyvias diplomatines pastangas užbaigti karą.

Netrukus po nusileidimo Rusijoje A. Araghchi apkaltino JAV dėl taikos derybų žlugimo apkaltino, minėdamas jų „per didelius reikalavimus“, ir pridūrė, kad „saugus praplaukimas per Hormuzo sąsiaurį yra svarbus klausimas visam pasauliui“.

Naftos kainos pirmadienį pakilo daugiau nei dviem procentais. Jų kilimą kiek sumažino dar rusenusios viltys, kad JAV ir Iranui galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.

Tačiau „Forex.com“ atstovas Fawadas Razaqzada įspėjo, kad kainos bet kuriuo metu gali vėl šoktelėti.

„Jei įtampa toliau didės, ypač jei peraugtų į atvirą konfliktą, kyla akivaizdus pavojus, kad kainos šaus į viršų dar labiau“, – rašė jis.

„Tačiau kol laivybos sąsiauriu galimybės išlieka ribotos, tikėtina, kad ši aukšta kaina neatslūgs. Kol nebus pasiektas įtikinamas proveržis, tikėtinas tolesnis kilimas, o 110 JAV dolerių kainos viršijimas atrodo vis realistiškiau“, – pridūrė F. Razaqzada.

Akcijų rinkos į savaitgalio naujienas reagavo įvairiai. Tokijuje, Seule ir Taipėjuje akcijų kainos smarkiai pakilo dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų sektoriaus pelno, kurį paskatino JAV technologijų milžinės „Intel“ optimistinės pajamų prognozės.

Akcijų kainos taip pat pakilo Šanchajuje, Mumbajuje, Bankoke ir Džakartoje, o Honkonge, Sidnėjuje, Singapūre ir Maniloje jos krito.

Kritimas fiksuotas ir Londone, o Paryžiuje ir Frankfurte – kilimas.

Tai įvyko po to, kai penktadienį S&P 500 ir NASDAQ indeksai pasiekė naujas rekordines aukštumas.

„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas (Naimas Kasemas) pirmadienį atmetė planuojamas tiesiogines Libano derybas su Izraeliu, pavadindamas jas „sunkia nuodėme“, kuri destabilizuos Libaną.

„Mes kategoriškai atmetame tiesiogines derybas su Izraeliu, o valdantieji turėtų žinoti, kad jų veiksmai neduos naudos nei Libanui, nei jiems patiems“, – pareiškime teigė N. Qassemas, ragindamas pareigūnus „atsitraukti nuo savo sunkios nuodėmės, kuri stumia Libaną į nestabilumo spiralę“.

„Šios tiesioginės derybos ir jų rezultatai mums tarsi neegzistuoja ir mūsų nė kiek nedomina“, – pridūrė jis, sakydamas, kad „mes tęsime savo gynybinį pasipriešinimą dėl Libano ir jo žmonių“.

„Nesvarbu, kiek priešas grasintų, mes neatsitrauksime, nenusilenksime ir nebūsime nugalėti“, – pareiškė N. Qassemas.

Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ir opozicijos lyderis Yairas Lapidas sekmadienį paskelbė, kad šių metų rinkimuose dalyvaus bendrame sąraše, siekdami nuversti dabartinį premjerą Benjaminą Netanyahu.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šį vakarą kartu su savo draugu Y. Lapidu žengiu patį sionistiškiausią ir patriotiškiausią žingsnį, kokį kada nors esame žengę dėl savo šalies“, – bendrame televizijos pareiškime su Y. Lapidu sakė N. Bennettas.

„Šį vakarą mes vienijamės ir mano vadovaujami kuriame partiją „Beyahad“ („Kartu“), kuri atves į didžią pergalę ir atvers naują erą mūsų gražiai šaliai“, – teigė jis.

Per televiziją transliuotame pareiškime Y. Lapidas sakė: „Bennettas yra dešiniųjų pažiūrų politikas, bet sąžiningas, ir tarp mūsų yra pasitikėjimas.“

Kiek anksčiau sekmadienį pats buvęs premjeras Y. Lapidas teigė, kad sujungs jėgas su N. Bennettu.

„Šis žingsnis lemia Atkūrimo bloko susivienijimą, leidžiantį visas pastangas sutelkti į tai, kad Izraelis būtų vedamas būtino atkūrimo link“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.

N. Bennettas teigė, kad jei bus išrinktas, jis įsteigs nacionalinę tyrimo komisiją dėl klaidų, lėmusių 2023 metų spalio 7 dienos grupuotės „Hamas“ išpuolį; dabartinė B. Netanyahu vyriausybė tai atmeta.

N. Bennettas ir Y. Lapidas atvirai kritikuoja B. Netanyahu vadovavimą šalies karams nuo šio išpuolio, o Y. Lapidas netgi pavadino neseniai su Iranu sutartas dviejų savaičių paliaubas „politine katastrofa“.

Patarėjas tampa varžovu

Dešiniųjų pažiūrų N. Bennettas, ilgalaikis Izraelio nausėdijų okupuotame Vakarų Krante rėmėjas, ir Y. Lapidas anksčiau, 2021 metų birželį, buvo suformavę koalicinę vyriausybę.

Ją 2022 metų pabaigoje pakeitė dabartinė B. Netanyahu vadovaujama administracija, kai tų metų birželį N. Bennettas pareiškė, kad jo koalicija nebegali išlikti, o Y. Lapidas trumpai ėjo laikinojo ministro pirmininko pareigas.

Nuomonių apklausos rodo, kad N. Bennettas yra geriausias kandidatas įveikti B. Netanyahu spalį vyksiančiuose balsavimuose.

Sekmadienį N. Bennettas taip pat paragino buvusį ministrą Gadi Eisenkotą, centristų partijos „Yashar“ lyderį, prisijungti prie bendro sąrašo.

54 metų amerikiečių imigrantų sūnus ir buvęs aukštųjų technologijų verslininkas N. Bennettas 2005 metais pardavė savo startuolį už 110 mln. eurų.

Kaip buvęs Izraelio komandosų karininkas, jis turi įvaizdį, kuris po daugiau nei dvejų metų karo Gazos Ruože rezonuoja su dalimi šalies jaunosios kartos.

Kadaise buvęs B. Netanyahu patarėjas, N. Bennettas ilgainiui tapo tvirtu savo buvusio mentoriaus politikos priešininku.

Prieš suformuodamas plačią vienybės vyriausybę 2021 metais, jis vadovavo kelioms dešiniųjų partijoms.

Jo naujasis porininkas, 62 metų Y. Lapidas, yra velionio žurnalisto ir ministro Tommy Lapido, išgyvenusio Holokaustą, bei pripažintos rašytojos Shulamit Lapid sūnus.

Žinomas televizijos žurnalistas Y. Lapidas į politiką atėjo 2012 metais, įkūręs partiją „Yesh Atid“, kuri vėliau tapo antra pagal dydį šalies politine jėga.

Nuo to laiko jis ėjo opozicijos lyderio pareigas, neskaitant trumpo laikotarpio, kai dirbo ministru pirmininku.

B. Netanyahu planuoja vadovauti savo partijos sąrašui visuotiniuose rinkimuose, kurie turi įvykti ne vėliau kaip iki spalio pabaigos.

76 metų dešiniosios partijos „Likud“ lyderis yra ilgiausiai pareigas einantis Izraelio ministras pirmininkas, per kelias kadencijas išdirbęs daugiau nei 18 metų.

Rusijoje besilankantis Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį dėl žlugusių taikos derybų Pakistane apkaltino Jungtines Valstijas.

Ministras atvyko į Sankt Peterburgą susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.

„Dėl JAV požiūrio ankstesnis derybų raundas, nepaisant pažangos, nepasiekė savo tikslų dėl perteklinių reikalavimų“, – A. Araghchi citavo Irano valstybinė žiniasklaida.

Jis taip pat sakė, kad „saugus plaukimas per Hormuzo sąsiaurį yra svarbus pasaulinis klausimas“, JAV ir Iranui tęsiant savo atskiras blokadas šiame vandens kelyje.

Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per Izraelio smūgius šalies pietuose sekmadienį žuvo 14 žmonių.

Tai kruviniausia diena nuo tada, kai prieš daugiau nei savaitę įsigaliojo paliaubos Izraelio ir „Hezbollah“ kare.

Tai įvyko Izraeliui ir Irano remiamai grupuotei apsikeitus naujais kaltinimais dėl trapių paliaubų pažeidimo. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pareiškė, kad Izraelio kariuomenė „ryžtingai“ taikosi į „Hezbollah“, o grupuotė pažadėjo ir toliau reaguoti į, jos vertinimu, pažeidimus.

Izraelio kariuomenė nuo balandžio 17 dienos paliaubų, kurios ketvirtadienį buvo pratęstos trims savaitėms, Libane surengė ne vieną smūgį. Prieš tai vyko šešias savaites trukęs karas, per kurį Izraelis taip pat įsiveržė į šalies pietus.

Izraelio kariai veikia Izraelio paskelbtoje „geltonojoje linijoje“, kuri žymi maždaug 10 km gylio Libano teritorijos ruožą palei visą sieną, į kurį gyventojai buvo įspėti negrįžti.

Libano sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad tarp sekmadienį žuvusiųjų yra dvi moterys ir du vaikai, bei pridūrė, kad dar 37 žmonės buvo sužeisti.

Naujienų agentūros AFP apibendrintais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo paliaubų pradžios per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 36 žmonės.

„Veiksmų laisvė“

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad vienas jos karys žuvo per kovas pietų Libane, o šeši buvo sužeisti, keturi iš jų – sunkiai.

Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė apie sekmadienį surengtus Izraelio smūgius keliose vietovėse pietuose – tiek tose teritorijose, kur Izraelis paskelbė įspėjimą evakuotis, tiek kitur.

AFP korespondentai pranešė apie intensyvų eismą šiaurės kryptimi, žmonėms bėgant po įspėjimo ir suintensyvėjusių reidų.

„Hezbollah“ pažeidimai praktiškai griauna paliaubas“, – per kassavaitinį ministrų kabineto posėdį sakė B. Netanyahu.

Teherano remiama „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose kovo 2 dieną, paleisdama raketas į Izraelį, kad atkeršytų už Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenei) žūtį per JAV ir Izraelio smūgius.

„Mes ryžtingai veikiame pagal susitarimus, suderintus su JAV ir, beje, su Libanu“, – teigė B. Netanyahu.

Pagal paliaubas, kurios buvo sudarytos po „Hezbollah“ supykdžiusio istorinio Izraelio ir Libano pareigūnų susitikimo, Izraelis pasilieka teisę reaguoti į „planuojamas, neišvengiamas ar vykstančias atakas“.

„Tai reiškia veiksmų laisvę ne tik reaguoti į atakas (...) bet ir užkirsti kelią tiesioginėms ir net kylančioms grėsmėms“, – sakė B. Netanyahu.

„Hezbollah“ pareiškė, kad į Izraelio „nuolatinius paliaubų pažeidimus (...) ir, svarbiausia, nuolatinę Libano teritorijos okupaciją bei suvereniteto pažeidimus bus atsakyta“.

Grupuotė nurodė, kad jos kovotojai taikėsi į Izraelio karius ir pozicijas pietų Libane, reaguodami į paliaubų pažeidimus ir atakas prieš Libano kaimus.

Žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių

Izraelio kariuomenė sekmadienį paskelbė nurodymus evakuotis septynių pietinių miestų ir kaimų gyventojams.

Netrukus po to NNA pranešė, kad Izraelio karo lėktuvai smogė Kfar Tibnitui ir pareikalavo aukų, o per reidą Zavtar al Šarkijoje, dar viename iš pažymėtų kaimų, buvo sunaikinta mečetė ir kitas religinis pastatas.

NNA taip pat pranešė apie Izraelio apšaudymus keliuose pasienio kaimuose.

AFP korespondentai matė, kaip po Izraelio smūgių virš Nabatijė al Faukos ir kelių kitų vietovių kyla pilkų dūmų debesys.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad smogė „raketas leidžiančioms teroristų kuopelėms ir ginklų saugykloms“, prieš tai surengusi „artilerijos ir oro smūgius, nukreiptus į teroristus ir karinės infrastruktūros objektus“, kuriuos „Hezbollah“ naudojo į šiaurę nuo vadinamosios „geltonosios linijos“.

Netrukus po B. Netanyahu pastabų kariuomenė pranešė perėmusi tris į Izraelio teritoriją skridusius dronus.

Libano sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo karo pradžios per Izraelio atakas žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o dar per 7,7 tūkst. buvo sužeisti.

Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgos UNIFIL pranešė, kad Beirute surengė ceremoniją pagerbti Indonezijos taikdariui, kuris mirė penktadienį po to, kai praėjusį mėnesį buvo sužeistas per sprogimą pietų Libane.

Preliminarus JT tyrimas parodė, kad sprogimą sukėlė Izraelio tanko sviedinys.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį atvyko į Sankt Peterburgą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Jis atvyko anksti pirmadienio rytą, siekdamas susitikti ir surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Maskvos naujienų agentūra TASS anksčiau patvirtino, kad V. Putinas planuoja susitikti su A. Araghchi, remdamasi Kremliaus atstovu Dmitrijumi Peskovu.

Irano užsienio reikalų ministras į Rusiją atvyko taikos pastangoms tarp Teherano ir Vašingtono pakibus ant plauko po intensyvios regioninės diplomatijos ir žlugusių planuotų derybų Pakistane.

Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė planuotą savo pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio kelionę į Islamabadą.

Kaip ženklą, kad pastangos tęsiamos, naujienų agentūra „Fars“ pranešė, jog Iranas per tarpininką Pakistaną nusiuntė amerikiečiams „rašytines žinutes“, kuriose išdėstė raudonąsias linijas, įskaitant branduolinius klausimus ir Hormuzo sąsiaurį.

Tačiau „Fars“ teigė, kad šios žinutės nebuvo oficialių derybų dalis.

JAV ir Izraelio kare su Iranu paliaubos kol kas laikosi, tačiau jo ekonominiai smūgiai ir toliau atsiliepia visame pasaulyje.

Iranas uždarė sąsiaurį, nutraukdamas naftos, dujų ir trąšų srautus, dėl ko smarkiai išaugo kainos ir kilo nuogąstavimų dėl maisto stygiaus besivystančiose šalyse.

Viltys dėl antrojo derybų etapo Pakistane buvo siejamos su planuotu S. Witkoffo ir J. Kushnerio vizitu, tačiau D. Trumpas atšaukė kelionę, pavadinęs ją „sėdėjimu ir kalbėjimu apie nieką“.

Sekmadienį D. Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, kad jei Iranas nori derybų, „jie gali atvykti pas mus arba gali mums paskambinti“.

D. Trumpas susiduria su vidaus spaudimu, nes po to, kai Iranas uždarė Hormuzą, kyla degalų kainos, o lapkritį vyks kadencijos vidurio rinkimai. Apklausos rodo, kad karas tarp amerikiečių yra nepopuliarus.

Saugus tranzitas

Paklaustas, ar susitikimo atšaukimas reiškia atsinaujinusius karo veiksmus, D. Trumpas atsakė: „Ne, tai to nereiškia.“

Šeštadienį A. Araghchi susitiko su Pakistano kariuomenės vadu Asimu Muniru, ministru pirmininku Shehbazu Sharifu ir užsienio reikalų ministru Ishaqu Daru, prieš išvykdamas į Omaną ir grįždamas į Islamabadą.

Vėliau jis išvyko į Rusiją deryboms su aukštais pareigūnais, pranešė jo ministerija.

Pats A. Araghchi socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad derybose Omane daugiausia dėmesio buvo skiriama saugaus tranzito per Hormuzą užtikrinimui, „visų brangių kaimynų ir pasaulio labui“.

„Mūsų kaimynai yra mūsų prioritetas“, – pridūrė jis.

Spaudimas nutraukti karą sustiprėjo, nes Hormuzo sąsiauris tebėra uždarytas. Irano revoliucinė gvardija pareiškė neketinanti atšaukti savo blokados, kuri sukrėtė energijos rinkas.

„Hormuzo sąsiaurio kontrolė ir jo atgrasomojo poveikio šešėlio išlaikymas virš Amerikos ir Baltųjų rūmų rėmėjų regione yra galutinė islamiškojo Irano strategija“, – savo oficialiame „Telegram“ kanale teigė gvardija.

Jungtinės Valstijos, atsakydamos į tai, įvedė Irano uostų blokadą.

Valstybinės žiniasklaidos išplatintame pareiškime Irano kariuomenė perspėjo, kad nuolatinis JAV „blokavimas, banditizmas ir piratavimas“ sulauks atsako.