Naftos kainos prekybos Azijoje pradžioje šoktelėjo į viršų po to, kai savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad amerikiečių karinės pajėgos smogė kariniams taikiniams Chargo saloje, per kurią vyksta beveik visas Irano naftos eksportas.
Jis taip pat įspėjo, kad atakos gali būti nukreiptos į energetikos infrastruktūrą, jei Islamo Respublika trukdys tranzitui per Hormūzo sąsiaurį, kuris faktiškai yra uždarytas nuo vasario 28 d., kai prasidėjo JAV ir Izraelio operacijos.
Netrukus po to Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad per smūgius naftos infrastruktūra nebuvo pažeista.
Trumpas paragino kitas šalis siųsti karo laivus
D. Trumpas paragino kitas šalis siųsti karo laivus, kad Hormūzo sąsiauris liktų atviras, tačiau nepateikė jokių konkrečių detalių ar įsipareigojimų iš JAV pusės ir pareiškė besitikįs, jog tokioje operacijoje dalyvaus Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinė Karalystė.
„Pasaulio šalys, gaunančios naftą per Hormūzo sąsiaurį, privalo pasirūpinti tuo praėjimu, o mes padėsime – IR NETGI DAUG! Tai visada turėjo būti komandinis darbas, ir dabar taip ir bus“, – šeštadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė JAV prezidentas.
Tačiau Japonija pirmadienį pareiškė, kad „šiuo metu nesvarsto galimybės dalyvauti jūrų saugumo operacijoje“, o Australija paskelbė, kad į regioną nesiųs jokių karo laivų.
D. Trumpas pareiškė, kad Teheranas nori susitarimo, kuris užbaigtų karą, bet jis nėra pasirengęs jo sudaryti dabartinėmis sąlygomis. Daugiau detalių D. Trumpas nepateikė.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi (Abasas Aragči) sakė, kad jo šalis nėra suinteresuota derybomis su Vašingtonu.
„Nematome jokios priežasties, kodėl turėtume kalbėtis su amerikiečiais, nes mes kalbėjomės su jais, kai jie nusprendė mus pulti, – sekmadienį transliuotame interviu CBS laidai „Face The Nation“ sakė jis. – Derybos su amerikiečiais niekada nesibaigia gerai. Mes niekada neprašėme ugnies nutraukimo ir netgi niekada neprašėme derybų“.
Tačiau jis sakė, kad yra pasirengęs kalbėtis su šalimis, „kurios nori su mumis aptarti saugų jų laivų praplaukimą“.
„Negaliu paminėti jokios konkrečios šalies, bet į mus kreipėsi keletas šalių, siekiančių tokio saugaus praplaukimo“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu naftos rinkos dalyviai, tikėjęsi greitos konflikto pabaigos, liko nusivylę, kai D. Trumpo vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Kevinas Hassettas (Kevinas Hasetas) pasakė, kad, Pentagono vertinimu, karas gali užtrukti iki šešių savaičių, nors operacija vyksta greičiau nei planuota.
Abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos pirmadienį pakilo. „West Texas Intermediate“ afta pabrango 0,1 proc. iki 98,75 JAV dolerių už barelį, o „Brent“ naftos kaina padidėjo 1 proc. iki 104,21 JAV dolerių už barelį.
Tuo metu akcijų rinkos tebejaučia spaudimą dėl didėjančių nuogąstavimų dėl galimos energetikos krizės, kuri galėtų smogti pasaulio ekonomikai. Pirmadienį Tokijo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Seulo, Velingtono, Manilos ir Džakartos biržų indeksai sumažėjo, o Honkonge, Singapūre ir Taipėjuje jie šiek tiek pakilo.
„Akcijų rinkos gali palankiai sutikti bet kokį ženklą, kad Hormūzo sąsiauris galėtų būti atidarytas, tačiau, kadangi vis dar gresia tolesni smūgiai, o diplomatinės pastangos tebėra pavienės, toks įsitikinimas yra menkas“, – sakė „Saxo Markets“ analitikas Charu Chanana (Čaru Čanana).
Ekonominį nerimą sustiprino penktadienį paskelbti duomenys, kad JAV bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį išaugo 0,7 proc., o tai yra daug lėčiau nei tikėtasi (1,4 proc. rodiklis).
Šią savaitę numatyti septynių pagrindinių centrinių bankų, įskaitant JAV, Anglijos ir Europos Centrinį Banką, politikos posėdžiai. Nors manoma, kad jie nekeis palūkanų normų, bus nekantriai laukiama jų bet kokių pastabų apie karo poveikį jų atitinkamoms ekonomikoms.
