Kallas: „jokio noro“ išplėsti ES karinę jūrų misiją Hormūzui atidaryti
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai neparodė „jokio noro“ išplėsti ES karinę misiją Raudonojoje jūroje, kad padėtų atidaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, pasibaigus pirmadienį Briuselyje vykusioms deryboms pareiškė vyriausioji ES diplomatė.
Prasidėjus karui su Iranu veikla šiame svarbiame jūrų kelyje, kuriuo paprastai transportuojama penktadalis pasaulio naftos atsargų ir didelė dujų dalis, praktiškai sustojo, todėl smarkiai šoktelėjo naftos kainos.
Kalbėdama spaudos konferencijoje ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „trąšų, maisto ir energijos“ tiekimo atnaujinimas yra „neatidėliotinas prioritetas“.
Tačiau, pasak jos, pasiūlymas pakeisti ES karinės jūrų misijos Raudonojoje jūroje – operacijos „Aspides“ – įgaliojimus, siekiant prisidėti prie sąsiaurio saugumo užtikrinimo, didelio valstybių narių entuziazmo nesulaukė.
„Mūsų diskusijose buvo aiškiai išreikštas noras sustiprinti šią operaciją, tačiau kol kas nebuvo jokio noro keisti joje numatytus įgaliojimus“, – po Belgijos sostinėje vykusio susitikimo su 27 ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais pasakė K. Kallas.
„Niekas nenori aktyviai dalyvauti šiame kare“, – pridūrė ji.
Iki prasidedant šioms deryboms K. Kallas pareiškė, kad pratęsti misiją „Aspides“ būtų „greičiausias“ būdas, kuriuo ES gali sustiprinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, kur dėl Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio vykdomą bombardavimo kampaniją jūrų eismas iš esmės buvo sustabdytas.
Tačiau keletas šalių, tarp jų Italija, Ispanija ir Vokietija, leido suprasti, kad šią idėją vertina skeptiškai.
Operacijoje „Aspides“, kuri buvo pradėta 2024 m. siekiant užkirsti kelią Irano remiamų hučių sukilėlių pajėgų išpuoliams prieš prekybinius laivus, šiuo metu dalyvauja trys karo laivai – po vieną iš Prancūzijos, Graikijos ir Italijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkai rengia „gynybinę“ misiją, siekdami atverti sąsiaurį.
Jis taip pat pažadėjo padidinti Prancūzijos indėlį į operaciją „Aspides“ ir „tolimojoje perspektyvoje“ skirti jai dar dvi fregatas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo JAV sąjungininkus už jų vangią reakciją į jo raginimą suteikti padėti apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje, tačiau pridūrė, kad tikisi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pagalbos.
Sekmadienį jis įspėjo NATO šalis, kad aljanso laukia „labai niūri“ ateitis, jei jos neišties pagalbos rankos.
Policija: Jeruzalės senamiestyje nukrito raketų nuolaužos
Po Irano raketų atakos netoli trijų pasaulio religijų šventųjų vietų Jeruzalėje, policijos duomenimis, nukrito nuolaužos. Šiuo metų keliose smūgių vietose senamiestyje dirba policijos pajėgos ir sprogmenų ekspertai, teigiama policijos pranešime.
Pranešime, be kita ko, paminėtas Šventyklos kalno kompleksas, Kristaus kapo bažnyčios kompleksas ir Žydų kvartalas. Nuolaužos krito ir kitose Jeruzalės vietose. Kol kas nėra informacijos apie galimą didesnę žalą šventosioms vietoms, esančioms arabiškoje rytinėje Jeruzalės dalyje.
Šventyklos kalnas su Uolos kupolo šventykla ir Al Aksa mečete yra trečia švenčiausia islamo vieta. Žydams Šventyklos kalnas su Raudų siena yra švenčiausia vieta, nes šioje vietoje anksčiau stovėjo žydų šventykla.
Kristaus kapo bažnyčia stovi toje vietoje, kurioje, pasak krikščioniškos tradicijos, mirė ir prisikėlė Jėzus. Ji laikoma švenčiausia krikščionybės vieta.
„Šis incidentas pabrėžia, kad priešas nedaro skirtumo tarp religijų ir Dievo namų – sinagogų, mečečių ar bažnyčių“, – teigiama policijos pranešime. Jis taip pat paaiškina, kodėl šventosios vietos civilinės gynybos nurodymu per Irano karą yra uždarytos lankytojams.
Vokietija atsakė į Trumpo pagalbos prašymą: „Tai ne mūsų karas“
Vokietija nesiųs savo karo laivų saugoti laivų, plaukiančių per Hormūzo sąsiaurį, pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, praneša „Tagesschau“.
„Tai ne mūsų karas, mes jo nepradėjome. Norime diplomatinių sprendimų ir greitos pabaigos, tačiau papildomi karo laivai regione vargu ar prie to prisidės“, – sakė B. Pistoriusas, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą.
Jis pažymėjo, kad Vokietija turi įsipareigojimų NATO rytiniam flangui ir Atlantui.
„Tai yra mūsų pagrindinė atsakomybė. Visa kita gali būti svarstoma arba ne, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių“, – patikslino ministras.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šalys, gaunančios naftą per Hormūzo sąsiaurį, turėtų prisijungti prie JAV ir Izraelio operacijos prieš Iraną.
Jis paragino užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris liktų atviras, nepaisant Irano bandymų jį blokuoti.
Australija, Prancūzija, Japonija, Kinija ir Jungtinė Karalystė jau pareiškė, kad neketina siųsti savo karo laivų į Hormūzo sąsiaurį.
Trumpas: Iranas „sulygintas su žeme“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, teigdamas, kad JAV karinė kampanija „per pastarąsias kelias dienas tęsėsi visu pajėgumu“, rašo „Sky News“.
ES įvedė sankcijas Iranui dėl protestų numalšinimo
Europos Sąjunga (ES) dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Irane įveda sankcijas 16 asmenų ir trims organizacijoms.
„Naujos sankcijos nukreiptos prieš virtinę asmenų ir organizacijų, vaidinusių pagrindinį vaidmenį numalšinant gatvių protestus 2026 m. sausį, kai žuvo tūkstančiai civilių“, – pareiškime nurodė ES Taryba. Sankcijos įvestos daugiausiai Irano revoliucinės gvardijos vadams.
Per didžiausius masinius protestus Irane per pastaruosius metus sausį, aktyvistų tinklo HRANA duomenimis, žuvo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.
Demonstracijas tada sukėlė didelė ekonominė krizė, tačiau netrukus jos peraugo į protestus prieš valdžią.
Turkija smerkia Izraelio antžemines operacijas Libane
Turkija pirmadienį pasmerkė Izraelio sausumos operaciją Libane, perspėdama dėl „dar vienos humanitarinės katastrofos“ Artimuosiuose Rytuose.
„Griežtai smerkiame Izraelio sausumos operaciją Libane, kuri didina nestabilumą regione“, – sakoma vyriausybės pranešime.
„Netanyahu vyriausybės vykdoma genocido ir kolektyvinės bausmės politika, šį kartą Libane, sukels dar vieną humanitarinę katastrofą regione“, – teigiama jame, turint omenyje Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu.
Libanas: Izraelio ir „Hezbollah“ karo aukų skaičius išaugo iki 886
Libano sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad nuo kovo 2 dienos, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hezbollah“, Izraelio atakos šalyje nusinešė 886 žmonių gyvybes.
Naujame ministerijos pranešime teigiama, kad tarp žuvusiųjų yra 67 moterys, 111 vaikų ir 38 sveikatos priežiūros darbuotojai, o dar 2 141 žmogus buvo sužeistas.
Iranas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad nepasiduos „neteisėtai agresijai“
Pirmadienį Iranas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad nepasiduos „neteisėtai agresijai“ ir teigė, kad jo piliečiams gresia „didžiulis pavojus“ dėl JAV ir Izraelio smūgių.
Ženevoje vykusioje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, kurioje šalys aptarė žmogaus teisių padėtį Irane, ypač po pastaraisiais mėnesiais įvykusių žiaurių represijų prieš protestuotojus, Teheranas pareiškė, kad vietoje to daugiau dėmesio derėtų skirti karui Artimuosiuose Rytuose.
„Svarbiausia ir labiausiai neatidėliotina žmogaus teisių problema, susijusi su Iranu, yra neišvengiama grėsmė 90 milijonų žmonių gyvybei, kuriems kyla tiesioginis ir didelis pavojus dėl neapgalvotos karinės agresijos“, – Ženevoje sakė Irano ambasadorius Jungtinėse Tautos Ali Bahreini.
Jis tai pavadino „agresija, kurią vykdo vieni iš labiausiai įstatymų nepaisančių ir nesąžiningų tarptautinės arenos veikėjų“.
Pasak A. Bahreini, jei į tokį „neapgalvotą militarizmą“ bus reaguojama abejingai, „Iranas tikrai nebus paskutinė šalis, kuriai teks patirti tokį elgesį“.
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, dėl kurio islamo respublika ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš daugelį Artimųjų Rytų šalių.
Per posėdį, skirtą žmogaus teisių padėčiai Irane, A. Bahreini paragino aukščiausią JT žmogaus teisių instituciją vietoje to aptarti „beatodairiškai“ puolamą Irano kultūrinį paveldą ir „nekaltus vaikus, išžudytus savo mokyklų suoluose“.
Iranas apkaltino Jungtines Valstijas ir Izraelį surengus pražūtingą raketų ataką prieš mokyklą pietiniame Minabo mieste. Vašingtonas pareiškė šį incidentą tiriantis. Naujienų agentūra AFP galimybės patekti į įvykio vietą neturi.
Ambasadorius teigė, kad nuo JAV ir Izraelio karinės kampanijos pradžios Irane žuvo daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių, o dar mažiausiai 7 tūkst. buvo sužeista.
„Tokiomis aplinkybėmis, ką būtent Iranas turėtų daryti?“, – paklausė jis ir pridūrė, kad „Iranas nėra ta šalis, kuri pasiduotų prievartai, bauginimui ar neteisėtai agresijai.“
„Sužeisti protestuotojai buvo sulaikomi“
Šešios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys ir Jordanija pasmerkė Irano išpuolius prieš jų teritorijas, teigdamos, kad jie kelia grėsmę regiono saugumui ir civilių gyvybėms bei „negali būti niekaip pateisinami“.
JT Žmogaus teisių taryba surengė interaktyvų dialogą tarp valstybių ir Tarybos specialiosios pranešėjos Irano žmogaus teisių klausimais bei faktų nustatymo misijos šioje šalyje.
Specialioji pranešėja Mai Sato teigė, kad žiaurios Teherano represijos prieš gruodžio 28 d. prasidėjusius ir po visą šalį išplitusius protestus, kurių metu, kaip praneša pilietinė visuomenė, „žuvo daugiau nei 7 tūkst. žmonių“, atitiko „persekiojimo modelį“, kuris buvo įsitvirtinęs dar gerokai iki šio sukilimo.
„Nauja buvo ir man gilų įspūdį paliko tai, kad buvo pažeistas medikų nešališkumo principas“, – sakė ji.
„Ligoninėse buvo rengiami reidai. Sužeisti protestuotojai buvo sulaikomi tiesiog lovose. Medicinos darbuotojai buvo puolami ir suimami. Pagal valstybės direktyvą ligoninės privalėjo teikti informaciją apie sužeistus protestuotojus.“
„Dėl to susiformavo tokia sveikatos priežiūros sistema, kurioje sužeistieji labiau bijojo kreiptis pagalbos nei pačių sužalojimų, o gyvybės gelbėjimas buvo laikomas nusikaltimu.“
Ji teigė, kad JAV ir Izraelio smūgiai „vis tiek yra neteisėti, nepriklausomai nuo menamų ar deklaruojamų tų smūgių tikslų“.
Ji taip pat pareiškė, kad jos įgaliojimai skirti Irano žmonėms, ir kad nesvarbu, ar smūgius vykdo iraniečiai, ar užsieniečiai – „kenčia tie patys žmonės“.
Nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija Irane pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose greičiausiai baigsis tuo, kad institucinės vidaus represijos prieš Irano piliečius taps dar žiauresnės.
JAE šiaurėje drono ataka sukėlė gaisrą pastate
Pirmadienį drono ataka sukėlė gaisrą viename pastate Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) šiaurėje, pranešė valdžios institucijos, tęsiantis virtinei išpuolių visoje šalyje, kai buvo sutrikdytas Dubajaus oro uosto darbas, smogta naftos centrui ir pražudytas civilis.
„Į pastatą Um al Kaivaino emyrate nusitaikė dronas, sukeldamas gaisrą, tačiau žmonės nenukentėjo“, – teigiama Um al Kaivaino vyriausybės žiniasklaidos biuro pranešime, kurį paskelbė oficiali WAM naujienų agentūra. Kol kas neaišku, kokiam būtent pastatui smogta.
Karas tęsiasi jau trečią savaitę: Trumpas ruošiasi svarbiam pranešimui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad pirmadienį surengs spaudos konferenciją, jo nurodymu pradėtam karui prieš Iraną tęsiantis jau trečią savaitę.
D. Trumpas dažnai atsakinėja į žurnalistų klausimus, todėl kol kas neaišku, ar šis renginys turės konkrečią temą.
„Šiandien bus spaudos konferencija“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas ir pridūrė, kad ji įvyks prieš pat susitikimą Baltuosiuose rūmuose dėl Kennedy scenos menų centro.
D. Trumpas, sulaukęs kritikos dėl prieštaringų pranešimų apie karo su Iranu tikslus, užsiminė, kad gali atidėti planuotą viršūnių susitikimą Kinijoje, nes karštligiškai bando įtikinti kitas šalis padėti atidaryti strateginį Hormūzo sąsiaurį.
ES ministrai svarsto, kaip padėti atverti laivybai Hormūzo sąsiaurį
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas.
Izraelio gynybos ministras: perkeltieji libaniečiai negrįš, kol Izraelio šiaurė nebus saugi
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) pirmadienį perspėjo, kad dėl kovų su „Hezbollah“ pasitraukusiems libaniečiams nebus leista grįžti namo, kol nebus užtikrintas Izraelio šiaurės saugumas.
„Šimtai tūkstančių gyventojų šiitų iš Pietų Libano, kurie pasitraukė ar traukiasi iš savo namų Pietų Libane ir Beirute, negrįš į savo namus į pietus nuo Litanio upės, kol nebus garantuotas (Izraelio) šiaurės gyventojų saugumas“, – karinei vadovybei sakė I. Katzas
Izraelis teigia sunaikinęs valstybinį Ali Khamenei lėktuvą
Izraelio kariuomenė pranešė sunaikinusi Irano valstybinį lėktuvą, kuriuo, kaip teigiama, naudojosi velionis aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
„Irano režimas neteko dar vieną strateginio turto vieneto“, – pirmadienį savo paskyroje platformoje „X“ persų kalba rašė Izraelio gynybos pajėgos (IDF).
Teigiama, kad šis lėktuvas buvo naudojamas vidaus ir tarptautiniams skrydžiams.
A. Khamenei žuvo vasario 28 d. per Izraelio oro smūgį Irano sostinėje Teherane.
Manoma, kad buvęs valstybės vadovas po paskyrimo religiniu lyderiu 1989 m. į užsienį neskraidė, tačiau retkarčiais keliaudavo į Irano provincijas.
Mehrabado oro uostas, kuriame laikomas Irano valdžios lėktuvų parkas, pastarosiomis dienomis buvo bombarduotas ne kartą.
Kataras: diplomatija su Iranu įmanoma tik jam nutraukus atakas
Diplomatinės derybos su Iranu įmanomos tik tuo atveju, jei šis nutrauks savo išpuolius, pirmadienį pareiškė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas, Teheranui tęsiant raketų ir dronų kampaniją prieš Persijos įlankos valstybes.
„Jei jie sustabdys atakas, tuomet galėsime rasti išeitį pasitelkę diplomatiją. Tačiau kol mūsų šalys yra puolamos, dabar ne laikas kurti komitetus – dabar laikas laikytis labai principingos pozicijos ginant savo šalis ir reikalauti, kad jie nedelsdami nustotų mus pulti“, – sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari.
Po Trumpo įspėjimų – Britanijos atsakas: Hormūzo sąsiaurio atidarymas nebus NATO misija
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad į planą, kurį Londonas rengia su sąjungininkais siekiant atidaryti Hormūzo sąsiaurį tęsiantis Artimųjų Rytų karui, NATO nebus įtraukta.
„Leiskite pasakyti aiškiai, tai nebus ir niekada nebuvo numatyta kaip NATO misija“, – žurnalistams sakė K. Starmeris.
Šie komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei Vašingtono sąjungininkai nepadės atidaryti šio svarbaus naftos transportavimo maršruto.
Vokietija apie karą Irane: tai „nėra NATO karas“
Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui prasidėjęs karas „neturi nieko bendro su NATO“ ir „nėra NATO karas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai.
„NATO yra teritorijos gynybos aljansas“, o dabartinėje situacijoje „trūksta mandato dislokuoti NATO pajėgas“, per reguliarią spaudos konferenciją sakė Stefanas Kornelius.
Irano diplomatijos vadovas: esame pasirengę kariauti tiek, kiek reikės
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pareiškė, kad Teheranas įrodė esąs pasirengęs tęsti karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis tiek ilgai, kiek reikės.
„Manau, kad dabar jie išmoko gerą pamoką ir suprato, su kokia tauta turi reikalų – tokia, kuri nedvejoja gindamasi ir yra pasirengusi tęsti karą, kad ir kur jis nuvestų, ir eiti tiek, kiek reikės“, – per savaitinę Užsienio reikalų ministerijos spaudos konferenciją sakė A. Araghchi.
JAE ir Saudo Arabijos lyderiai aptarė Irano atakas
Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas ir JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas pirmadienį aptarė Irano atsakomuosius smūgius Persijos įlankoje bei išreiškė solidarumą ir užuojautą per antrąjį savo pokalbį nuo viešo ginčo gruodžio pabaigoje.
Faktinis Saudo Arabijos vadovas ir JAE prezidentas aptarė „besitęsiančias ir įžūlias Irano atakas, nukreiptas prieš regiono šalis“, teigiama JAE naujienų agentūros WAM paskelbtame pranešime.
„Abi pusės pabrėžė būtinybę nedelsiant nutraukti karinį eskalavimą (...) akcentuodamos rimto dialogo ir diplomatinių priemonių pirmenybės svarbą“, – priduriama jame.
JK svarsto į Hormūzo sąsiaurį pasiųsti išminavimo dronų
Jungtinei Karalystei (JK) nerimaujant, kad Donaldo Trumpo prašymu į Hormūzo sąsiaurį siunčiami laivai gali eskaluoti krizę, vyriausybėje rengiamas planas į vietovę pasiųsti minų šalinimo dronus, praneša „The Guardian“.
JK vyriausybė svarsto galimybę dronais padėti išvalyti gyvybiškai svarbius vandens kelius nuo minų, kad būtų galima atnaujinti naftos eksporto srautą. Pareigūnų teigimu, į sąsiaurį siunčiami laivai, kaip savaitgalį prašė JAV prezidentas, gali pabloginti situaciją nenuspėjamo karo kontekste.
Britų premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Dauning Stryte vyksiančioje spaudos konferencijoje paskelbs apie dešimčių milijonų svarų sterlingų paramos priemonę britams, kurie patyrė didžiausią padidėjusių energetikos kainų poveikį.
„Toliau dirbsime, kad situacija Artimuosiuose Rytuose būtų greitai išspręsta. Nes nėra jokių abejonių, kad karo užbaigimas yra greičiausias būdas sumažinti pragyvenimo išlaidas“, – sako premjeras.
„Labai svarbu, kad vėl atidarytume Hormūzo sąsiaurį (...) Yra įvairių būdų, kaip galėtume prisidėti, įskaitant minų aptikimo dronus”, – sekmadienį BBC sakė energetikos ministras Edas Milibandas.
„Visi šie dalykai svarstomi kartu su mūsų sąjungininkais (...) Svarstomos visos galimybės, galinčios padėti vėl atidaryti sąsiaurį”, – pridūrė jis.
Iranui pagrasinus taikytis į Hormūzo sąsiauriu, pro kurį paprastai gabenama 20 proc. pasaulio naftos atsargų, bandančius praplaukti laivus, naftos kainos šoktelėjo nuo maždaug 65 JAV dolerių už barelį iki daugiau nei 100 JAV dolerių. Ekonomistai prognozuoja didesnę infliaciją ir mažesnį augimą šiais metais, nors tikslios pasekmės priklausys nuo konflikto trukmės.
Susiklosčiusi situacija sukėlė dar didesnį spaudimą D. Trumpo ir J. Starmerio santykiams, kurie suprastėjo JK premjerui atsisakius leisti JAV prezidentui naudotis britų bazėmis pradiniam puolimui prieš Teheraną.
Kaip skelbta, sekmadienį D. Trumpas ir K. Starmeris aptarė padėtį Artimusiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio, kurį šiuo metu blokuoja Iranas, atidarymo svarbą.
Šeštadienį D. Trumpas paragino kitas šalis, tokias kaip Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja ir JK, pasiųsti karo laivus, kurie padėtų Jungtinėms Valstijoms apsaugoti minimą sąsiaurį.
Izraelis sako pradedantis naują smūgių bangą Irane
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė pradėjusi plataus masto smūgių bangą Irano miestuose Teherane, Širaze ir Tebrize, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo JAV ir Izraelio karo prieš Islamo Respubliką pradžios.
„IDF ką tik pradėjo plataus masto smūgių bangą, nukreiptą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane, Širaze ir Tebrize“, – sakoma kariuomenės pranešime.
AFP žurnalistas: Irano sostinėje nugriaudėjo sprogimai
Praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelis pareiškė surengęs didelio masto naktinius smūgius, pirmadienį Irano sostinėje nugriaudėjo sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Pasak jo, suaktyvinus oro gynybos sistemas, sprogimai pasigirdo Teherano centre. Į ką taikytasi, kol kas neaišku. Miestą naktį sudrebino smarkūs sprogimai, pridūrė žurnalistas.
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo šios šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, vėliau išplitęs po visus Artimuosius Rytus. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione.
„Nukirskite gyvatės galvą“: Trumpą smogti Iranui ragina ne tik Izraelis
Einant jau trečiai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, Izraelis ir JAV palaiko kaip niekada glaudžius ryšius, tačiau JAV prezidentas spaudimo tęsti operaciją sulaukia ne tik iš Tel Avivo.
Donaldą Trumpą toliau stipriai smogti Iranui ragina ir Saudo Arabijos sosto princas Mohammedas bin Salmanas, rašo „The New York Times“ (NYT).
Visos operacijos metu D. Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu bendravo beveik kasdien, sakė pats Izraelio premjeras per spaudos konferenciją praėjusią savaitę. Baltųjų rūmų pareigūnai tai patvirtino.
Tiesa, D. Trumpo administracija taip pat sako, kad JAV prezidentas reguliariai bendrauja ir su arabų lyderiais, ypač su Saudo Arabijos sosto princu Mohammedu bin Salmanu.
Pasak kelių pareigūnų, kuriais remiasi NYT, princas ragina D. Trumpą toliau smarkiai smogti iraniečiams ir taip iš esmės kartoja patarimą, kurį 2015 m. miręs Saudo Arabijos karalius Abdullahas ne kartą teikė Vašingtonui: „Nukirskite gyvatės galvą.“
ES ministrai aptars laivyno misijos išplėtimą Hormūzo sąsiauriui atverti
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptars bloko karinės jūrų misijos Raudonojoje jūroje išplėtimą, siekiant padėti atverti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, pareiškė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
„Mūsų interesas yra išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą, ir būtent todėl mes taip pat aptariame, ką galime padaryti šiuo atžvilgiu“, – prieš derybas Briuselyje žurnalistams sakė ji.
Pasak K. Kallas, vienas iš svarstomų variantų būtų pakeisti bloko karinės jūrų misijos Raudonojoje jūroje – operacijos „Aspides“ – mandatą.
Ji užsiminė, kad 27 nares turinčiai bendrijai tai būtų greičiausias būdas sustiprinti saugumą Hormūzo sąsiauryje po Irano išpuolių, surengtų reaguojant į JAV ir Izraelio bombardavimo kampaniją.
Irano karas praktiškai sustabdė veiklą Hormūzo sąsiauryje, per kurį normaliomis sąlygomis gabenama penktadalis pasaulio naftos atsargų ir daug gamtinių dujų. Dėl to smarkiai išaugo naftos kainos.
„Jei norime saugumo šiame regione, tuomet iš tiesų būtų lengviausia jau panaudoti tą operaciją, kurią vykdome regione, ir galbūt šiek tiek (ją) pakeisti“, – teigė K. Kallas.
Vis dėlto ji pridūrė, kad dar neaišku, ar ES valstybės narės bus linkusios ją panaudoti šiam tikslui.
Be to, galėtų būti svarstoma ir „norinčiųjų koalicija“, pažymėjo K. Kallas, nepateikdama daugiau detalių.
2024 metais pradėta operacija „Aspides“, skirta užkirsti kelią Irano remiamų husių sukilėlių pajėgų išpuoliams prieš prekybos laivus, šiuo metu disponuoja trimis karo laivais – Prancūzijos, Graikijos ir Italijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkai rengia gynybinę misiją sąsiauriui atverti.
Jis taip pat pažadėjo ilguoju periodu padidinti Prancūzijos indėlį į misiją „Aspides“ dviem papildomomis fregatomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad NATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei JAV sąjungininkės nepadės atverti Hormūzo sąsiaurio.
Budrys: NATO šalys turėtų svarstyti pagalbą JAV užtikrinant Hormūzo sąsiaurio atidarymą
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalys, gavusios prašymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų padėti užtikrinti Irano kontroliuojamo Hormūzo sąsiaurio atidarymą, turėtų jį svarstyti.
„NATO šalys turėtų svarstyti, kai arba jei toks prašymas būtų gautas iš JAV. (...) Reikia matyti visą operacinę aplinką ir pajėgumus, kokiais mes galėtume prie to prisidėti. Mes atmesti, be jokios abejonės, tokios minties tikrai negalime“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes turėjome ne vieną situaciją, kuri eskalavosi iki tokio lygio, kai reikėjo ir sąjungininkų jau įsitraukimo, ir ta prasme kaip ir tarptautinių organizacijų įsitraukimo. Dabar matėme paramą dvišaliu pagrindu teikiamą JAV. Jeigu norės tokios tarptautinės organizacijos paramos, žinoma, kad mes svarstysime“, – kalbėjo K. Budrys.
Pirmadienį Briuselyje K. Budrys dalyvauja ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje, prieš kurį teigė, kad bus diskutuojama apie sankcijas Irano šešėliniam laivynui, mechanizmus, kurie leistų išvengti sankcijų apeidinėjimo.
Jis akcentavo, kad augant kuro kainoms pasaulyje Europa neturėtų daryti klaidos ir peržiūrėti sankcijų Maskvai ir Minskui dėl jų naftos.
„Tikrai sakysiu savo kolegoms, kad mes neturėtume daryti strateginės klaidos ir peržiūrėti sankcijų Rusijai ir ar Baltarusijai. Tokiu būdu siekti trumpalaikiu periodu susimažinti naftos kainą, nes tai būtų didžiulė strateginė klaida vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, – nurodė jis.
„Nieko nėra brangiau negu pigi rusiška nafta. Ir mes jau tai savo istorijoje matėme“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
BNS rašė, kad pasaulinės naftos kainos šoktelėjo 40–50 proc., Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir atakavus energetikos bei laivybos objektus Persijos įlankos regione. Taip Teheranas keršija už JAV ir Izraelio karą prieš Islamo Respubliką.
Naftos kainos pirmadienį svyravo ties 100 JAV dolerių riba, karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis trečią savaitę.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina NATO partnerius ir Kiniją padėti atverti Hormūzo sąsiaurį, o savaitgalį kvietė Kiniją, Prancūziją, Japoniją, Pietų Korėją ir Britaniją atsiųsti laivų tanklaiviams per sąsiaurį lydėti.
Izraelis pradėjo sausumos operaciją Pietų Libane: atskleidė tikslus
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė pradėjusi, jos teigimu, ribotas sausumos operacijas prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“ Pietų Libane.
„Pastarosiomis dienomis IDF (Izraelio kariuomenės) 91-osios divizijos kariai pradėjo ribotas ir tikslines sausumos operacijas prieš pagrindines „Hezbollah“ tvirtoves Pietų Libane, siekdami sustiprinti priešakinę gynybos zoną“, – teigiama kariuomenės pranešime.
„Ši veikla yra dalis platesnių gynybinių pastangų kurti ir stiprinti priešakines gynybines pozicijas, apimančių teroristinės infrastruktūros ardymą ir rajone veikiančių teroristų eliminavimą, siekiant pašalinti grėsmes bei užtikrinti papildomą saugumą Šiaurės Izraelio gyventojams“, – teigiama pranešime.
„Prieš pajėgoms įžengiant į šią teritoriją, IDF vykdė artilerijos ir oro pajėgų smūgius prieš daugybę teroristinių taikinių, kad sumažintų grėsmes operacijų aplinkoje“, – nurodė kariuomenė.
Libanas į Artimųjų Rytų karą buvo įtrauktas kovo 2 dieną, kai Irano remiama ginkluota libaniečių grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per JAV ir Izraelio smūgius.
Izraelis atsakė antskrydžiais Libane ir kariuomenės įsiveržimais į Libano pasienio rajonus.
Dubajaus oro uostas palaipsniui atnaujina skrydžius po dronų incidento netoliese
Dubajaus oro uoste, kuris anksčiau buvo judriausias tarptautinių skrydžių mazgas pasaulyje, pirmadienį palaipsniui atnaujinami skrydžiai, pranešė operatorius.
Darbas buvo sutrikdytas dėl „su dronais susijusio incidento“, sukėlusio gaisrą degalų talpykloje, Iranui tęsiant atakas Persijos įlankos regione.
„Skrydžiai į DXB ir iš jo palaipsniui atnaujinami tam tikromis kryptimis po laikino sustabdymo, kuris buvo įvestas kaip atsargumo priemonė“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė „Dubai Airports“.
Miesto valdžios teigimu, skrydžiai Dubajaus oro uoste pirmadienį buvo laikinai sustabdyti po to, kai netoliese nukritęs dronas sukėlė gaisrą.
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija vėliau informavo, kad oro gynybos sistemos perėmė Irano dronų ir raketų bangą, tačiau tikslių vietų šalyje nenurodė.
Iranas į JAE paleido daugiau nei 1,8 tūkst. raketų ir dronų – tai reiškia, kad JAE yra labiausiai Irano per šį Artimųjų Rytų karą puolama valstybė. Nors didžioji dalis sviedinių buvo numušta, tai smarkiai sutrikdė kelionių planus šiame finansų centre.
Naujausias incidentas netoli Dubajaus oro uosto paveikė degalų talpyklą, pranešė miesto žiniasklaidos biuras. Vėliau pranešta, kad tarnybos suvaldė kilusį gaisrą ir kad aukų išvengta.
Kaimyninės Saudo Arabijos gynybos ministerija taip pat pranešė nuo pirmadienio vidurnakčio šalies rytuose perėmusi daugiau nei 60 dronų.
JAE oro linijų bendrovė „Emirates“ anksčiau ragino keleivius nevykti į oro uostą ir nurodė bendradarbiaujanti su valdžios institucijomis, kad „įvertintų situaciją ir užtikrintų saugų operacijų atnaujinimą“.
Nacionalinis vežėjas vėliau paskelbė, kad po 10 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku tikimasi vykdyti „ribotą skrydžių tvarkaraštį“, tačiau dalis skrydžių buvo atšaukta.
Dubajaus policija skelbė, kad pagrindinis kelias į oro uostą buvo laikinai uždarytas.
Po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai eliminavo didelę Irano vadovybės dalį, Islamo Respublika taikosi į JAV objektus bei civilinę infrastruktūrą Persijos įlankos regione, įskaitant lankytinas vietas, oro uostus, uostus ir naftos objektus.
Trečiadienį Dubajaus žiniasklaidos biuras pranešė, kad netoli oro uosto nukritus dviem dronams buvo sužeisti keturi žmonės.
JAE gynybos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios šalyje žuvo šeši žmonės: keturi civiliai ir du kariai. Pastarieji žuvo per sraigtasparnio avariją, įvykusią dėl techninio gedimo.
Trumpas ir Starmeris aptarė Hormūzo sąsiaurio blokadą karo metu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį kalbėjosi apie Hormūzo sąsiaurio, kurį šiuo metu blokuoja Iranas, atidarymo svarbą, pranešė JK lyderio biuras.
„Lyderiai aptarė dabartinę padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio atidarymo svarbą, siekiant nutraukti pasaulinės laivybos sutrikimus, dėl kurių visame pasaulyje kyla kainos“, – pareiškime teigė Dauning Stryto atstovė.
Šeštadienį D. Trumpas paragino kitas šalis, tokias kaip Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja ir JK, pasiųsti karo laivus, kurie padėtų Jungtinėms Valstijoms apsaugoti minimą sąsiaurį.
Atsakydama į JAV ir Izraelio smūgius, Irano kariuomenė iš esmės blokuoja šį itin svarbų vandens kelią, siekdama pakenkti pasaulio ekonomikai ir paspausti Vašingtoną, stebint naftos brangimą.
K. Starmeris taip pat „pareiškė užuojautą dėl Amerikos karių, kurie neteko gyvybių konflikto metu“, sakoma pareiškime.
Trumpas: derybos su Iranu vyksta, bet iraniečiai dar nepasirengę susitarti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos veda derybas su Iranu, karui tęsiantis trečią savaitę, tačiau pridūrė, kad Teheranas dar nėra pasirengęs susitarimui dėl jo nutraukimo.
„Taip, mes su jais kalbamės“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve sakė D. Trumpas, nedetalizuodamas šių pokalbių pobūdžio.
Taip jis atsakė į klausimą, ar imamasi diplomatijos siekiant užbaigti konfliktą, kuris apėmė Artimuosius Rytus ir sukrėtė pasaulio rinkas.
„Tačiau nemanau, kad jie pasirengę. Nors jie yra gana arti to“, – teigė D. Trumpas.
Irano užsienio reikalų ministras anksčiau neigė, kad vyksta kokios nors derybos su Jungtinėmis Valstijomis.
D. Trumpas sakė nesantis tikras, ar pats nori sudaryti susitarimą dėl karo pabaigos, „nes, visų pirma, niekas net nežino, su kuo turime reikalų, kadangi didžioji dalis jų vadovybės buvo nužudyta“.
Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei ir dešimtys kitų Irano pareigūnų žuvo pirmąją JAV ir Izraelio atakų dieną, vasario 28-ąją.
Vis dėlto D. Trumpas tvirtino, kad „jie labai nori susitarti“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas nėra suinteresuotas derybomis su Jungtinėmis Valstijomis.
„Esame pakankamai stabilūs ir stiprūs. Mes tik giname savo žmones“, – sekmadienį parodytame interviu televizijos CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Araghchi.
„Nematome jokios priežasties, kodėl turėtume kalbėtis su amerikiečiais, nes kalbėjomės su jais tada, kai jie nusprendė mus užpulti“, – teigė jis.
„Pokalbiai su amerikiečiais nėra gera patirtis“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.
Dronų ataka Dubajuje: netoli oro uosto kilo gaisras, sustabdyti skrydžiai
Per bepiločio orlaivio smūgį netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto užsidegė degalų saugykla, pirmadienio rytą pranešė miesto žiniasklaidos biuras.
JAE: oro gynyba numušinėja Irano raketas ir dronus
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) oro gynybos sistemos pirmadienį perima Irano leidžiamas raketas ir dronus, pranešė šios Persijos įlankos regiono valstybės Gynybos ministerija.
„JAE oro gynyba šiuo metu reaguoja į iš Irano kylančias raketų ir bepiločių orlaivių grėsmes“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė ministerija.
Anksčiau valdžios institucijos pranešė, kad dėl su dronais susijusio incidento kilo gaisras netoli oro uosto ir kad skrydžiai buvo laikinai sustabdyti.
Kanbera ir Tokijas nepaisydami Trumpo prašymo nežada siųsti karo laivų į Hormūzo sąsiaurį
Australijos transporto ministrė pirmadienį pareiškė, kad šalis nesiųs savo karinio laivo į Hormūzo sąsiaurį, nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimo sąjungininkėms padėti saugoti šį strateginį vandens kelią.
„Nesiųsime laivo į Hormūzo sąsiaurį. Suprantame, kad tai nepaprastai svarbu, tačiau tokio prašymo negavome ir prie operacijos neprisidėsime“, – nacionaliniam transliuotojui ABC sakė ministrė Catherine King.
Japonija pirmadienį taip pat pranešė nesvarstanti galimybės dalyvauti jūrų saugumo operacijose po to, kai D. Trumpas paragino kitas valstybes siųsti karo laivus Hormūzo sąsiaurio apsaugai užtikrinti.
„Esant dabartinei situacijai Irane, šiuo metu negalvojame vykdyti jūrų saugumo operacijos“, – parlamente teigė gynybos ministras Shinjiro Koizumi.
Trumpas reikalauja 7 šalių pagalbos atveriant Hormūzo sąsiaurį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina retoriką, ragindamas sąjungininkus padėti JAV atverti Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų naftos transportavimo kelią, kurį uždarė Iranas, rašo „Sky News“.
Prieš keletą dienų „Truth Social“ tinkle D. Trumpas rašė, kad „tikisi“, jog sąjungininkai padės, tačiau kalbėdamas prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ jis buvo griežtesnis.
„Aš tikrai reikalauju, kad šios šalys įsikištų ir apsaugotų savo teritoriją, nes tai yra jų teritorija – tai vieta, iš kurios jos gauna energiją, ir jos turėtų mums padėti ją apsaugoti“, – sakė jis.
D. Trumpas šią misiją pavadino „labai maža pastanga“, nes Irano raketų ir dronų pajėgumai buvo „sunaikinti“.
JAV prezidentas taip pat paminėjo, kad buvo kreiptasi į „maždaug septynias šalis“, tačiau dar per anksti pasakyti, kurios iš jų sutiks prisidėti – jis taip pat atsisakė atskleisti, kokių signalų sulaukia iš Kinijos.
„Gavome keletą teigiamų atsakymų, taip pat keletą, kad kai kurios šalys nenorėtų įsitraukti“, – pridūrė D. Trumpas.
Grasina NATO „labai bloga“ ateitimi
D. Trumpas trumpame interviu laikraščiui „Financial Times“ teigė, kad Jungtinės Valstijos padėjo Ukrainai kare su Rusija, todėl jis tikisi Europos pagalbos dėl Hormūzo sąsiaurio, kurio uždarymas sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
„Jei nebus jokio atsakymo arba jei atsakymas bus neigiamas, manau, kad tai bus labai blogai NATO ateičiai“, – pareiškė D. Trumpas, kuris ne vienus metus kritikavo Aljansą dėl esą piktnaudžiavimo JAV dosnumu.
Saudo Arabija po vidurnakčio perėmė daugiau kaip 60 dronų
Saudo Arabija po vidurnakčio perėmė daugiau kaip 60 bepiločių orlaivių, rodo pirmadienį paskelbti Gynybos ministerijos duomenys.
Saudo Arabijos gynybos ministerija platformoje „X“ paskelbė keletą pareiškimų, kuriuose teigiama, kad ankstyvą pirmadienio rytą šalies rytuose iš viso buvo perimtas 61 dronas.
Vokietija nesaugos laivų Hormūzo sąsiauryje
Vokietija nedalyvaus tarptautinėje karinėje operacijoje, skirtoje prekybos laivams Hormūzo sąsiauryje apsaugoti, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
„Ar mes netrukus tapsime aktyvia šio konflikto šalimi? Ne“, – sakė J. Wadephulas visuomeniniam transliuotojui ARD, kalbėdamas apie karą Irane ir šiuo metu vykstančios ES misijos galimą išplėtimą į Hormūzo sąsiaurį.
J. Wadephulas sakė, kad Vokietijos vyriausybė šiuo klausimu turi labai aiškią poziciją, kurią išdėstė kancleris Friedrichas Merzas ir gynybos ministras Borisas Pistorius: „Mes nedalyvausime šiame konflikte“.
Pasak jo, JAV ir Izraelis teigia, kad siekiama sunaikinti Irano karinius pajėgumus, ypač jo branduolinę ir raketų programas: „Dabar mes tikimės, kad mums apie tai bus pranešta, mes būsime informuoti ir, kai tai įvyks, galėsime dalyvauti. O paskui mes labai norėtume dalyvauti derybose.“
Hormūzo sąsiaurio saugumas bus užtikrintas tik tuo atveju, jei bus derybų keliu pasiektas sprendimas ir surengtos diskusijos su iraniečiais, pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsakė požiūrį, kad daug neįvardytų šalių turėtų suteikti karinę pagalbą, siekiant užtikrinti laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam naftos transportui. Laivyba šiuo sąsiauriu praktiškai sustojusi, dėl to pakilo naftos kainos.
Pirmadienį Briuselyje pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios asmeniškai susitiks ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Kalbėdamas apie galimą ES misijos „Aspides“ išplėtimą J. Wadephulas sakė, kad misija, kuri daugiausiai skirta Raudonajai jūrai, iki šiol nebuvo efektyvi.
„Ir todėl aš labai skeptiškai vertinu, ar „Aspides“ misijos išplėtimas į Hormūzo sąsiaurį galėtų užtikrinti didesnį saugumą. Dabar visa tai mes kartu ramiai aptarsime. Mes tame dalyvaujame konstruktyviai“, – sakė jis.
2024 m. vasarį Europos Sąjunga nusprendė pradėti operaciją „Aspides“ laivybai Raudonojoje jūroje apsaugoti. Joje dalyvavo ir Bundesvero fregata.
Trumpas: NATO ateitis priklauso nuo pagalbos Hormūzo sąsiauryje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kadNATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei JAV sąjungininkės nepadės atverti Hormūzo sąsiaurio – ypač svarbaus naftos transportavimo kelio, kurį per Artimųjų Rytų karą faktiškai uždarė Iranas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas prakalbo apie karo pabaigą: „Tai netrukus bus užbaigta“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė miglotą karo su Iranu trukmės terminą, sakydamas, kad jis „netrukus bus užbaigtas“.
Šią popietę Ovaliajame kabinete žurnalistas jo paklausė, ar JAV galėtų užbaigti karą dar šią savaitę.
„Nemanau. Bet tai bus greitai. Ilgai netruks“, – sakė D. Trumpas.
Ir pridūrė: „Pasaulis bus daug saugesnis, kai viskas bus užbaigta. Tai netrukus bus užbaigta.“