laura galdikienė

Keičiantis vyriausybei Saulius Skvernelis morališkai ruošia tautą visuotiniam NT mokesčiui ir perspėja artėjant taršių mašinų apmokestinimą. Tačiau dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo sutarimo tarp pačių valdančiųjų nėra. Štai Ramūnas Karbauskis tokio mokesčio kratosi, o Lietuvos bankas toliau spaudžia jį įvesti visiems būsto savininkams. Kam toks mokestis kirstų skaudžiausiai? Nuotraukoje matote Registrų centro sudarytą Lietuvos butų verčių žemėlapį.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Pastarieji du dešimtmečiai Lietuvos prekybos rinkai buvo aukso amžius, tačiau ateitis nedžiugina, nes ilgėjant žmonių amžiui ir santykinai mažėjant pensijoms, kainų problema gali dar paaštrėti, sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Pasak Lauros Galdikienės, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažmeninės prekybos apyvarta realiomis kainomis išaugo daugiau nei 60 procentų. „Panašiai augo ir visos namų ūkių vartojimo išlaidos.

 Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.

Europa ieško būdų, kaip paskatinti tėčius eiti vaiko priežiūros atostogų. Lietuvai tai ypač aktualu, mat tam ryžtasi tik vienas iš keturių vyrų. Tačiau netrukus situacija gali pasikeisti. Jei bus pritarta naujai direktyvai, vyrai nori to ar ne, privalės mažiausiai du mėnesius prižiūrėti savo mažylius, o to atsisakius vaiko priežiūros atostogos tiesiog sutrumpės. Vilnietis Audrius popietę Vingio parke leidžia su vos prieš savaitę pasaulį išvydusiu sūnumi Bernardu.

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Lietuvoje pastaruoju metų kainų augimo tempas slopsta, tačiau pasaulinėje rinkoje augančios naftos kainos vėl gali kilstelti infliaciją šalyje, sako „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė. „Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 3 proc. ir bus gerokai žemesnė nei pernai. Tačiau situaciją gali pakoreguoti išaugusios naftos kainos. Nors tai beveik neatsispindėjo balandžio mėnesio infliacijoje, bet jau balandžio mėnesį matėme, kad ji euras buvo maždaug 30 proc.

Žvelgiant iš šalies, Lietuvos viešieji finansai demonstruoja puikią sportinę formą. Vietoje planuoto valdžios sektoriaus biudžeto deficito praėjusiais metais valdžios sektorius fiksavo didžiausią biudžeto perteklių modernios Lietuvos istorijoje, siekusį 0,6 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola sumažėjo iki 39,7 proc. BVP. Visgi būtina pastebėti, kad geresni nei planuota rodikliai pernai didžiąja dalimi pasiekti dėl geresnės nei tikėtasi ekonominės situacijos ir mažėjusios šešėlinės ekonomikos.