kyšis gydytojui

Apie skaidrumą sveikatos sistemoje dažniausiai kalbama kaip apie institucijų atsakomybę – taisykles, kontrolę ar pokyčius iš viršaus. Tačiau realybėje šį procesą formuoja netik gydymo įstaigos ar medikai, bet ir patys pacientai. Net ir kasdieniai, iš pirmo žvilgsnio nedideli pasirinkimai, gali turėti didelę įtaką tam, kokia kultūra vyrauja medicinoje. Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė, doc. dr.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai, norėdami, jų manymu, greitesnės ar kokybiškesnės pagalbos, į konsultaciją pas gydytoją atsineša vokelį su pinigais. Nors tokia praktika dažnai siejama su praeitimi, realybėje ji dar nėra visiškai išnykusi. Todėl vis dažniau pasigirsta istorijų, kurios parodo, kad tokie sprendimai ne tik nepadeda, bet ir gali pabloginti savijautą.

Mintis „gal geriau duoti, kad būtų ramiau“ daugeliui pacientų kyla beveik automatiškai – net ir tada, kai jie supranta, kad to daryti nereikia. Tai ne visada sąmoningas sprendimas – dažniau vidinis impulsas, susijęs su noru jaustis saugiau ir išvengti galimų rizikų. Tačiau iš kur jis atsiranda ir kodėl vis dar išlieka? Šis vidinis dialogas dažnai įvyksta labai greitai – vos per kelias sekundes.

Sveikatos problemos retai palieka vietos šaltam protui. Net ir paprastas vizitas pas gydytoją daugeliui sukelia įtampą, o rimtesnės diagnozės akivaizdoje emocijos gali visiškai užgožti racionalų mąstymą. Būtent todėl gydymo situacijose žmonės neretai priima sprendimus, kurių vėliau patys negali iki galo paaiškinti. Šis reiškinys atsispindi ir platesniame kontekste.

Sveikatos sistemoje vis dar gyvas tylus, bet gajus įsitikinimas: jei „duosi“, būsi saugesnis, gausi daugiau dėmesio, gal net geresnį gydymą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip rūpinimasis savimi, tačiau psichologiniu požiūriu tai dažnai yra visai kas kita – bandymas susitvarkyti su vidiniais jausmais, o ne realus būdas pagerinti situaciją. Būtent sveikatos kontekste šis mąstymas sustiprėja – čia susiduriame su nežinomybe, laukimu ir nerimu dėl savo ar artimųjų būklės.

Daugeliui pacientų vis dar atrodo savaime suprantama: jei nori gauti daugiau dėmesio, turi „kažką palikti“. Tai gali būti vokelis, dovana ar simbolinė padėka.

Apie kyšius medicinoje dažniausiai kalbama iš pacientų pusės – kodėl žmonės duoda ir ko tikisi. Tačiau gerokai rečiau girdime, kaip tokias situacijas išgyvena patys medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Erika Jasukaitienė sako, kad kyšių davimas dažnai sukelia ne padėkos jausmą, o nemalonų vidinį konfliktą. „Visų pirma tai pastato į nepatogią padėtį. Iš karto iškyla nemalonūs jausmai ir net menkavertiškumas profesine prasme.

Apie kyšius sveikatos sistemoje dažniausiai kalbama iš pacientų pusės – kad būtent jie siūlo ar duoda neoficialius atlygius, siekdami greičiau gauti paslaugas. Tačiau kur kas rečiau garsiai įvardijama kita pusė: situacijos, kai pats pacientas pajunta spaudimą ar užuominas, kad papildomas atlygis yra laukiamas. Tokie atvejai ypač sudėtingi, nes dažniausiai nutinka pažeidžiamiausiu metu – kai žmogus susiduria su sveikatos problemomis, jaučia nerimą ir nori kuo greičiau gauti aiškius atsakymus.

Gydymo įstaigose susidurti su korupcija kartais tenka tiek pacientams, tiek specialistams. Žmonės pasakoja, kaip gydytojai akivaizdžiai nesirūpina ligoniais, meluoja apie jų būklę, nes veikiausiai laukia piniginio paskatinimo. O medikai skundžiasi, kad žmonės kyšius bruka per prievartą ir net verkia, jei gydytojas jų nepriima. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės nurodė, kad kyšiai būna įvairūs: pinigai, saldumynai, alkoholis ar net specialios paslaugos.

„Vaikystėje dėl ligų man tekdavo dažnai lankytis pas gydytojus ir ligoninėje pagulėti reikėdavo. Žinoma, visada mane lydėjo mama ir matydavau, kaip ji kišdavo gydytojams į kišenę nedidelį vokelį. Iš pradžių net nežinojau, kas ten, bet matydavau, kad tiek gydytojas, tiek mama pasijusdavo labai nepatogiai ir nejaukiai, vis nusukdavo žvilgsnį vienas nuo kito.

„Man darbe niekas papildomai nedėkoja už atliktas funkcijas. Gaisrininkui, kai šis gesina degantį namą, į kišenę vokelio su pinigais taip pat niekas nekiša, kad greičiau ugnį numalšintų. Tai kodėl, eidama pas gydytoją, jam dar turėčiau mokėti papildomai? Juk jis už savo darbą gauna algą kaip ir visi kiti specialistai.

Tyrimas atskleidė gyventojų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigose klestinčią korupciją. Viešai išsakyta problema – pirmas žingsnis jos sprendimo link. Išgirdę pacientų nuomonę apie save, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gal panorės išsukti iš korupcijos šešėliais dengiamo kelio. Trejus metus tyrimus vykdžiusi Valstybinė ligonių kasa su rezultatais supažindino ir panevėžiečius.