• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai, norėdami, jų manymu, greitesnės ar kokybiškesnės pagalbos, į konsultaciją pas gydytoją atsineša vokelį su pinigais. Nors tokia praktika dažnai siejama su praeitimi, realybėje ji dar nėra visiškai išnykusi. Todėl vis dažniau pasigirsta istorijų, kurios parodo, kad tokie sprendimai ne tik nepadeda, bet ir gali pabloginti savijautą.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai, norėdami, jų manymu, greitesnės ar kokybiškesnės pagalbos, į konsultaciją pas gydytoją atsineša vokelį su pinigais. Nors tokia praktika dažnai siejama su praeitimi, realybėje ji dar nėra visiškai išnykusi. Todėl vis dažniau pasigirsta istorijų, kurios parodo, kad tokie sprendimai ne tik nepadeda, bet ir gali pabloginti savijautą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas pacientas, sutikęs savo patirtimi pasidalinti anonimiškai, pasakoja, kad bandymas „užsitikrinti“ geresnį gydymą jam baigėsi priešingai nei tikėjosi. Vietoje ramios būsenos jis išgyveno dar didesnį nerimą, o pati situacija privertė iš naujo įvertinti pasitikėjimo svarbą gydytojo ir paciento santykyje.

REKLAMA

„Atėjau su baime, o išėjau dar blogiau jausdamasis“

Pašnekovas pasakoja, kad į šeimos gydytoją kreipėsi dėl jau kurį laiką varginusių simptomų – pasikartojančio galvos svaigimo, širdies permušimų, spaudimo krūtinėje ir bendro silpnumo. Nors šie negalavimai nebuvo itin stiprūs, jų pasikartojimas kėlė vis didesnį nerimą, ypač dėl galimų širdies ar nervų sistemos sutrikimų.

REKLAMA
REKLAMA

„Pradėjau galvoti apie įvairias ligas, ypač apie širdies problemas. Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau bijojau, kad gali būti kažkas rimto, o man tiesiog nebus skirta pakankamai dėmesio“, – pasakoja jis.

Pasak pašnekovo, pagrindinis tikslas buvo gauti siuntimą pas specialistus – kardiologą ar neurologą. Tačiau ilgos laukimo eilės ir baimė, kad šeimos gydytojas gali neskubėti siųsti tolesniems tyrimams, tik didino įtampą. „Bijojau, kad pasakys – čia nieko rimto, palaukite. O man tuo metu kiekvienas simptomas atrodė svarbus“, – sako vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl to pacientas nusprendė imtis, kaip pats įvardija, „papildomų priemonių“. „Įsidėjau vokelį, nes galvojau, kad taip šeimos gydytojas skirs daugiau laiko, galbūt iš karto duos siuntimus ir nereikės dar kartą laukti“, – prisimena pašnekovas.

REKLAMA

Tačiau situacija pasisuko visai kitaip. Vos tik pacientas padėjo vokelį ant stalo, gydytojas akivaizdžiai pasikeitė – trumpam nutilo, surimtėjo, o tada vokelį pastūmė atgal. „Jis pasakė gana griežtai, kad tokių dalykų netoleruoja ir kad mano sveikata nebus vertinama pagal pinigus. Jaučiau, kad jam tai nepatiko – tarsi būčiau suabejojęs jo profesionalumu“, – pasakoja vyras.

REKLAMA

Nors gydytojas netrukus grįžo prie įprastos konsultacijos eigos, atmosfera, pasak paciento, liko įtempta. Buvo atlikta apžiūra, užduoti klausimai, tačiau pats pacientas nebegalėjo atsipalaiduoti. „Sėdėjau ir galvojau tik apie tai, ką padariau. Atrodė, kad dabar gydytojas į mane žiūri kitaip, kad pats sugadinau visą vizitą“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išėjęs iš kabineto vyras pajuto dar stipresnį širdies plakimą ir vidinį nerimą. „Atėjau su baime dėl sveikatos, o išėjau dar blogiau jausdamasis – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai“, – pripažįsta pašnekovas.

Pasitikėjimas svarbiau už „vokelį“

Nors kai kuriems pacientams vis dar atrodo, kad neoficialus „padėkos“ būdas gali padėti greičiau ar kokybiškiau gauti paslaugas, realybė rodo ką kita. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuosekliai pabrėžia, kad kyšininkavimas sveikatos sistemoje yra žalingas reiškinys, kurio netoleruoti turi tiek medikai, tiek patys pacientai.

REKLAMA

Ministerija taip pat akcentuoja, kad visuomenėje vis dar trūksta antikorupcinio sąmoningumo – dalis žmonių apie tokius atvejus nepraneša arba tai daro tik bijodami neigiamų pasekmių. Kitaip tariant, kyšininkavimas dažnai palaikomas ne tik sistemos spragų, bet ir pačių pacientų pasirinkimų.

REKLAMA

Svarbu suprasti, kad gydymo kokybė neturi priklausyti nuo papildomų mokėjimų. Kaip pabrėžia specialistai, paslaugos turi būti suteikiamos vienodai visiems pacientams – nepriklausomai nuo to, ar jie „atsidėkoja“, ar ne. Be to, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams dauguma paslaugų jau yra apmokėtos, todėl papildomi pinigai neturi jokio teisinio ar medicininio pagrindo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne mažiau svarbus ir teisinis aspektas – už kyšininkavimą atsakomybė taikoma abiem pusėms. Tai reiškia, kad rizikuoja ne tik gydytojas, bet ir pats pacientas, kuris bando „pagreitinti“ procesus.

Tačiau, kaip rodo ir ši istorija, didžiausia žala dažnai būna ne teisinė, o emocinė. Į santykį su gydytoju įsiterpęs nepasitikėjimas sukelia įtampą, gėdą ir abejones, kurios gali net sustiprinti jaučiamus simptomus. Vietoj to, kad pacientas jaustųsi saugus, jis pradeda abejoti tiek gydytojo sprendimais, tiek savo pasirinkimais.

REKLAMA

Todėl specialistai ragina keisti požiūrį ir neoficialius mokėjimus keisti pasitikėjimu, o „vokelius“ – atviru dialogu. Skaidrus bendravimas leidžia užtikrinti ne tik kokybiškesnį gydymą, bet ir ramybę pačiam pacientui, kuri dažnai yra ne mažiau svarbi nei paskirti tyrimai ar vaistai.

„Vokelis“ – ne padėka, o sistema, kuri griauna pasitikėjimą

Apie tai, kokią realią žalą daro tokie sprendimai, kalba ir sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas. Pasak jo, svarbu suprasti, kad „vokelis“ nėra pavienis ar nekaltas veiksmas – tai reiškinys, kuris veikia visą sistemą.

REKLAMA

„Tie vokeliai daro vieną esminį dalyką – jie griauna pasitikėjimą. Kai griūna pasitikėjimas, pacientas pradeda abejoti gydytoju, o gydytojas atsiduria nepatogioje, kartais net kompromituojančioje situacijoje. Tada sistema pradeda veikti ne pagal poreikį, o pagal principą „kas daugiau duos“, o taip tikrai negali būti“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA

Viceministras taip pat pabrėžia, kad tokia praktika kuria ir nelygybę tarp pacientų. „Tie, kurie gali sumokėti, jaučiasi turintys pranašumą, kad gaus greičiau ar kokybiškiau, nors tai nėra tiesa. O kiti jaučiasi nuskriausti. Tai tikrai nėra 21 amžiaus žmogaus bruožas – siekti būti aukščiau už kitus neteisėtais būdais“, – teigia D. Naumovas.

Ne mažiau svarbus ir reputacijos klausimas. Mažoje visuomenėje informacija sklinda greitai, todėl tokie atvejai gali turėti pasekmių abiem pusėms – tiek pacientams, tiek medikams. „Mes neturime tiek daug gydytojų ar slaugytojų, kad galėtume sau leisti griauti jų reputaciją. Tokie veiksmai žaloja ne tik konkretų žmogų, bet ir visos profesijos įvaizdį“, – sako jis.

Pasak viceministro, svarbiausia suvokti, kad kyšis nėra smulki padėka ar „saugiklis“. „Tai mechanizmas, kuris tyliai iškreipia visą sistemą“, – pabrėžia jis.

Ši istorija parodo, kad „vokelis“ ne tik nepadeda, bet ir sukuria papildomą įtampą – tiek pacientui, tiek gydytojui. Vietoje ramybės jis atneša gėdą, abejones ir nepasitikėjimą. Todėl vis dažniau akcentuojama, kad tikras saugumas gydymo procese kyla ne iš papildomų mokėjimų, o iš atviro santykio, aiškumo ir pasitikėjimo.

Straipsnis finansuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos.

Gairės:

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Eilinė pasakėlė
O kam tie senukai kiša tas nesąmones tai jūs pats kaltas. Jau baigėsi tie keisti laikai. Atsimerkite kelintas amžius atėjo.
Kiek teko girdėti iš pagyvenusių giminaičių, tai jauni neima ir tai net laiko įžeidimu. O tie iš caro rūriko nuotykių dinozaurai kitaip ir neįsivaizduoja darbo. Tik gavęs kyšį pakels nupenėtą užpakalį nuo kėdės. Uošvis viem šimtinę davė, pakėlė akis rūrikas ir atšovė: "aš laikraščių neskaitau", išvertus į žmonių kalbą - per mažai duodi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Gairės:
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų