Šis reiškinys atsispindi ir platesniame kontekste. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad nors dauguma pacientų jau nebeduoda kyšių, dalis jų vis dar svarsto tokią galimybę – dažniausiai ne dėl realaus poreikio, o dėl vidinio nerimo ar noro jaustis saugiau. Tai rodo, kad sprendimus sveikatos situacijose dažnai lemia ne faktai, o emocijos.
Psichologė, mokymų lektorė, „Psychodemia“ įkūrėja Agnieška Kašinska aiškina, kad tokiose situacijose suveikia giluminiai žmogaus reakcijos mechanizmai, kurie gali stipriai paveikti mūsų mąstymą ir elgesį. Vis dėlto, pasak jos, net ir patiriant stresą yra būdų trumpam atsitraukti nuo emocinės reakcijos, geriau suprasti savo būseną ir priimti labiau apgalvotus sprendimus.
Kodėl sveikatos situacijose „išsijungia“ racionalus mąstymas?
Pasak psichologės, pagrindinė priežastis slypi mūsų biologijoje. Kai kyla grėsmė sveikatai, organizmas tai suvokia kaip galimą pavojų gyvybei, todėl reakcija tampa greita, instinktyvi ir orientuota į išgyvenimą, o ne į racionalų situacijos vertinimą. Tokiu momentu žmogus nebebando analizuoti visų galimų sprendimų ar jų pasekmių. Svarbiausia tampa kuo greičiau sumažinti vidinę įtampą ir nesaugumo jausmą.
„Pavojus sveikatai yra pavojus gyvybei, todėl įsijungia instinktyvūs reagavimo būdai – vadinamosios senosios, arba reptilinės smegenys, kurios veikia emociniu, o ne loginiu pagrindu“, – aiškina ji.
Tai paaiškina, kodėl net ir nedidelės sveikatos problemos gali sukelti stiprią emocinę reakciją – organizmas linkęs „pervertinti“ grėsmę, nes jo tikslas yra apsaugoti. Dėl to sprendimai dažnai tampa orientuoti ne į ilgalaikę naudą, o į momentinį palengvėjimą – žmogus ieško bet kokio veiksmo, kuris leistų pasijusti saugiau, net jei objektyviai situacija to nereikalauja. Tokiose situacijose racionalus vertinimas atsitraukia į antrą planą, o pirmą vietą užima emocinis atsakas į nežinomybę ir galimą pavojų.
Stresas šį procesą dar labiau sustiprina. „Stresas ir nerimas išjungia gebėjimą mąstyti logiškai. Tada įsijungia išgyvenimo instinktai“, – sako psichologė. Tokiu metu organizme suaktyvėja fiziologinės reakcijos – padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis, o dėmesys susiaurėja į tai, kas atrodo svarbiausia tuo momentu. Dėl to sprendimai tampa greiti, impulsyvūs ir labiau paremti jausmu nei vertinimu, nes prioritetas teikiamas ne ilgalaikei naudai, o momentiniam saugumo jausmui.
Būtent todėl net ir žinodami, kad papildomi mokėjimai ar „padėkos“ nėra reikalingi, žmonės vis tiek gali apie tai svarstyti. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad nors didžioji dalis gyventojų jau nebeduoda kyšių, dalis vis dar tiki, kad tai gali pagerinti situaciją, pavyzdžiui, padėti greičiau gauti paslaugą ar sulaukti daugiau dėmesio. Tai nėra racionalus sprendimas, o veikiau emocinė reakcija į nežinomybę ir bandymas bent simboliškai ją suvaldyti“.
Kai sprendimus lemia nerimas, o ne logika
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tokius sprendimus, yra mūsų smegenų siekis taupyti resursus ir kuo greičiau „uždaryti“ neapibrėžtą padėtį. „Esant nerimui ar įtampai, kūrybiškumas ir loginis mąstymas „atsijungia“. Organizmui svarbiausia išgyventi, todėl jis renkasi automatinį elgesį, nes tai reikalauja mažiausiai resursų“, – aiškina A. Kašinska.
Tokiose situacijose atsiranda iliuzija, kad bet koks veiksmas – net jei jis objektyviai nereikalingas – padeda susigrąžinti bent minimalų aiškumo jausmą. „Atsiranda trumpalaikė iliuzija, kad žmogus nors ką darė, kažkaip bandė spręsti situaciją ar daryti įtaką galutiniam rezultatui“, – sako pašnekovė.
Šis poreikis ypač sustiprėja sveikatos kontekste. Susidūręs su liga, žmogus jaučiasi pažeidžiamas, todėl natūraliai ieško būdų bent iš dalies sumažinti nežinomybę. Tačiau, kaip rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija, būtent čia dažnai įsitvirtina klaidingi įsitikinimai, kad papildomi veiksmai, tokie kaip dovanos ar pinigai, gali pakeisti gydymo kokybę.
„Poreikis kontroliuoti atsiranda iš negebėjimo būti tam tikrose situacijose. Todėl tokios skubotos pastangos dažnai neišsprendžia esminės problemos ar nepatenkina tikrojo poreikio“, – pabrėžia psichologė.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat akcentuoja, kad tokie sprendimai dažniau yra ne sąmoningas pasirinkimas, o įpročiu tapęs elgesys – tam tikras „saugiklis“, leidžiantis žmogui jaustis ramiau, net jei realiai situacijos tai nekeičia.
Kaip „sugrįžti“ prie racionalaus sprendimo?
Nors tokios reakcijos yra natūralios, jas galima atpažinti ir suvaldyti. Pirmasis žingsnis – sumažinti pačią įtampą, kuri trukdo mąstyti aiškiai. „Pirmiausia žmogus turi „išjungti“ pavojaus būseną. Tai galima padaryti per kūną – pradėti giliai kvėpuoti ir ilginti iškvėpimą“, – pataria A. Kašinska.
Kai emocinė būsena stabilizuojasi, atsiranda galimybė grįžti prie racionalaus mąstymo ir įvertinti padėtį blaiviau. „Reikia duoti sau laiko suvokti, kas su manimi vyksta. Tuomet galima pažiūrėti į viską iš šalies – kaip tokioje situacijoje elgtųsi kitas žmogus, pavyzdžiui, draugas ar asmuo, kuriam jaučiame pagarbą“, – sako ji.
Svarbus ir bendravimas – net jei jis vyksta su savimi. „Geriausia yra kalbėtis ir dalintis savo mintimis su kitais. Jei nėra tokios galimybės – galima kalbėti su savimi garsiai, nes savęs girdėjimas padeda geriau įsisąmoninti tai, kas vyksta, ir ieškoti sprendimų“, – pabrėžia psichologė.
Tokie paprasti veiksmai padeda iš „automatinio režimo“ grįžti į sąmoningą sprendimų priėmimą. Būtent to ir siekia sveikatos apsaugos ministerija – skatinti pacientus ne veikti iš įpročio ar baimės, o pasitikėti sistema ir savo sprendimais.
Sveikatos situacijos neišvengiamai kelia stresą, tačiau būtent tuo metu mūsų pasirinkimai tampa svarbiausi. Nors emocijos gali stumti į greitus ir ne visada racionalius veiksmus, vis daugiau duomenų rodo, kad pacientų požiūris keičiasi – mažėja neoficialių atsiskaitymų, auga pasitikėjimas sistema. Tai reiškia, kad net ir sudėtingomis aplinkybėmis galima rinktis ne tai, kas tik suteikia trumpalaikį ramybės jausmą, o tai, kas iš tiesų kuria pasitikėjimą sistema, o ne palaiko senus įpročius.
Straipsnis finansuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
