Ką gydytojai iš tikrųjų vertina labiau nei dovanas ar pinigus?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotojos slaugai Erikos Jasukaitienės teigimu, toks mąstymas vis dar gajus, tačiau jis nėra pagrįstas tuo, kaip iš tiesų veikia sveikatos priežiūros sistema.

„Pacientams atrodo, kad jeigu jie kažką duos, jiems bus suteiktos geresnės paslaugos ar su jais bus maloniau bendraujama. Jeigu žiūrime iš sveikatos priežiūros specialisto perspektyvos, tuo metu pacientui jau suteikiame geriausias įmanomas paslaugas“, – sako ji.

Medikai vienu metu rūpinasi ne vienu pacientu, todėl jų tikslas – kiekvienam suteikti maksimaliai kokybišką pagalbą, nepriklausomai nuo papildomų „padėkų“. „Dovanėlės ar atlygio davimas į priekį nėra įmanomas, nes visais pacientais rūpinamės vienodai“, – pabrėžia ji.

Kas iš tiesų palieka įspūdį medikams?

Nors dalis pacientų vis dar ieško būdų, kaip atsidėkoti materialiai, patys medikai vertina visai kitus dalykus – paprastesnius, bet daug reikšmingesnius. Dažnai tai nėra kažkas apčiuopiamo – labiau jausmas, kad jų darbas buvo suprastas ir įvertintas. Tokios akimirkos medikams įsimena ilgiau nei bet kokia materiali dovana.

„Nuoširdus supratimas ir padėka. Taip pat labai svarbu, kai pacientas sugrįžta kitai paslaugai ar konsultacijai pas tą patį specialistą. Tai parodo, kad jis pasitiki specialistu ir nori tęsti bendradarbiavimą“, – teigia E. Jasukaitienė.

Būtent toks grįžtamasis ryšys kuria ilgalaikį paciento ir gydytojo ryšį. Tai aiškus signalas, kad suteikta pagalba buvo vertinga ir kokybiška.

Kaip padėkoti, kad būtų nuoširdu ir etiška?

Natūralu, kad po sėkmingo gydymo ar rūpestingos priežiūros pacientai nori padėkoti. Tačiau svarbu pasirinkti būdą, kuris nekelia nepatogumo nei pačiam pacientui, nei medikui.

Kaip pabrėžia E. Jasukaitienė, kiekviena gydymo įstaiga šiandien turi skaidrių būdų, kaip pacientai gali išreikšti dėkingumą. Vienose tai gali būti viešos padėkos ar atsiliepimai, kitose – vidinės iniciatyvos, skatinančios paprastą, žmogišką ryšį. Vienas iš puikių pavyzdžių – Kauno ligoninėje ant kabinetų durų esantys užrašai, kad geriausia padėka – jūsų šypsena.

„Mūsų ligoninėje taip pat yra QR apklausos arba atvirutės, kuriose pacientai gali padėkas išreikšti viešai. Jas mes kiekvieną penktadienį viešiname ir džiaugiamės kolegų darbu. Tai paciento pasirinkimas – ar įrašyti savo pavardę, ar padėkoti gyvai“, – pasakoja E. Jasukaitienė.

Šiuolaikinėje medicinoje vis aiškiau matyti, kad geriausi santykiai tarp paciento ir gydytojo kuriami ne per dovanas, o per pasitikėjimą, pagarbą ir atvirą bendravimą. Kartais paprastas „ačiū“ pasako daugiau nei bet kokia materialinė padėka.

Skaidri sveikatos sistema: nuo įpročių prie pasitikėjimo

Vis dėlto ši tema nėra tik individualus pasirinkimas – ji susijusi ir su platesniu požiūriu į visą sveikatos sistemą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja, kad kyšininkavimas sveikatos priežiūroje yra ne tik etikos klausimas, bet ir ilgai formavęsis elgesio modelis, kurį keisti galima tik stiprinant pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo.

Ministerijos duomenys rodo, kad situacija jau keičiasi: didžioji dalis pacientų šiandien nebeduoda nei pinigų, nei dovanų, o net 93 proc. gyventojų teigia nepatyrę jokio spaudimo papildomai atsiskaityti už gydymo paslaugas. Tačiau kartu matyti ir kita pusė – dalis žmonių vis dar renkasi „atsidėkoti“ vedini ne būtinybės, o įsitikinimo, kad taip gali užsitikrinti geresnę patirtį ar tiesiog jaustis ramiau.

Būtent šis vidinis nesaugumas ir senas įprotis dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl praktika dar neišnyko. Sveikatos apsaugos ministerija savo komunikacijoje pabrėžia, kad tokios „padėkos“ iš tiesų neatspindi tikrojo medicinos darbuotojų darbo įvertinimo – jos veikiau palaiko nepasitikėjimą sistema ir kuria nelygybės jausmą.

Kalbant apie tai, kokios sveikatos sistemos siekiama Lietuvoje, vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausias pokytis turėtų įvykti ne tik taisyklėse, bet ir pačiame požiūryje – tiek pacientų, tiek medikų. Apie tai kalba ir sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, apibrėždamas, kokią sistemą norėtų matyti ateityje.

„Ateityje sistemą norėčiau matyti tokią, kur vokelis skamba kaip praeities reikalas, o ne kažkokia tyliai toleruojama praktika. Kur pacientas net neabejoja, kad kokybė nepriklauso nuo pinigų į kišenę, o gydytojas net neatsiduria tokioje nepalankioje situacijoje“, – sako jis.

Pasak viceministro, pokytis prasideda nuo labai paprasto, bet esminio suvokimo – kad kyšis nėra sprendimas, net jei trumpuoju laikotarpiu taip gali pasirodyti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip būdas „paspartinti procesą“ ar užsitikrinti didesnį dėmesį, tačiau iš tiesų toks pasirinkimas tik įtvirtina tą pačią problemą, kurią pacientai tikisi išspręsti.

„Jeigu duodate kyšį, jūs nesprendžiate problemos, jūs ją tik maitinate. Ir ta problema grįžta pas jus pačius – per nepasitikėjimą, per nelygybę ir per iškreiptą sistemą“, – pabrėžia D. Naumovas.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat akcentuoja, kad tokie sprendimai turi platesnes pasekmes nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – jie kuria aplinką, kurioje pacientai pradeda abejoti sistemos teisingumu, o medikai atsiduria dviprasmiškose, profesiškai nepatogiose situacijose. Ilgainiui tai silpnina pasitikėjimą ne tik konkrečiu gydytoju, bet ir visa sveikatos priežiūros sistema.

Todėl vis dažniau pabrėžiama, kad tikrasis pokytis medicinoje vyksta ne per pavienius veiksmus ar papildomus atsiskaitymus, o per nuoseklų požiūrio keitimą. Pasitikėjimas, skaidrumas ir sąmoningi pacientų sprendimai tampa pagrindu, ant kurio kuriama modernesnė ir lygiavertiškesnė sveikatos sistema – tokia, kurioje gydymo kokybė nepriklauso nuo neoficialių „padėkų“, o santykis tarp gydytojo ir paciento grindžiamas pagarba ir aiškiomis taisyklėmis.

Straipsnis finansuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos.