kariuomenė

Lietuvoje prasideda rezervo karių mokymai. Juose dalyvauja apie 2,5 tūkstančio lietuvių, jie įsijungs į didžiausias šalyje karių pratybas „Perkūno griausmas“. Iš viso šaukimai išsiųsti 10-čiai tūkstančių, tačiau dalis vyrų turės tik sutikslinti duomenis. Atvykusieji į mokymus nuteikę rimtai atlikti pareigą tėvynei, o štai vengiantiems prievolės – gresia baudos. Į Jonavos pašonėje Gaižiūnų poligone įrengtą mobilų punktą atvyko rezervo kariai.

Trečiadienį šalyje prasideda piliečių, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registracija į taikos meto komendantinius vienetus. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), visų specialybių ir išsilavinimo žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių, iki rugpjūčio 31 dienos gali registruotis užpildę anketą interneto puslapyje karys.lt arba artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinyje.

Švedijos parlamento komisija penktadienį rekomendavo imtis veiksmų šalies ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir iki 2030 metų papildyti šalies gynybos biudžetą 52,8 mlrd. kronų (4,9 mlrd. JAV dolerių). Tai leistų padidinti išlaidas iki 2,6 proc. BVP, taip viršijant NATO nustatytą dviejų procentų tikslą.

Jau tradicija tapusios „Šuns dienos Lietuvos kariuomenėje“ minėjime Gedimino štabo batalijone šiemet lietaus neišsigąsta. Kariai galėjo pasidžiaugti savo augintiniais darbe ir karo policijos šunimis, rodžiusiais renginio dalyviams, kaip vyksta narkotikų ar sprogmenų paieška.  Trečiadienį visuose Lietuvos kariuomenės vienetuose kariai ir darbuotojai gali atsivesti savo keturkojus draugus į darbą ir tarnybines užduotis atlikti kartu.  Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn.

Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. Už nutarimą balsavo 119 Seimo nariai, du parlamentarai susilaikė. Projektą Seimui praėjusią savaitę pateikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pagal galiojančius įstatymus, jei į pratybas šalies teritorijoje atvykstančių karių ir civilinio personalo skaičius yra didesnis nei 1,6 tūkst.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas atitinka Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtus sprendimus. „Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymas palaipsniui steigti tankų vienetą ir stiprinti oro gynybą atitinka anksčiau priimtus Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – rašoma Lietuvos kariuomenės Eltai pateiktame atsakyme.

Lietuvos valdžia keičia planą dėl naujų tankų pirkimo – anksčiau už maždaug 2 milijardus eurų planavo kurti batalioną, kurį sudarytų iki 50-ies vokiškų tankų „Leopard“. Bet pasikeitus ministrui ant stalo jau kitas planas. Pirksime keliolika tankų, o už likusius pinigus įsigysime ir oro gynybos sistemų. Vis tik bloga žinia ta, kad pinigų nei naujiems tankams, nei naujoms oro gynybos sistemoms nėra.

Vyriausybė ir vokiečių karo pramonės milžinas „Rheinmetall“ parašais įtvirtino planus Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą. Tai neeilinis įvykis Lietuvai, ypač turint omenyje, kad pasaulyje šiuo metu ypač trūksta amunicijos, kuri bus gaminama Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad pagaminti sviediniai atiteks ir Lietuvos kariuomenei. Pati gamykla turi iškilti Radviliškio rajone, Baisogalos pašonėje. Tiesa, ten gyvenančių žmonių nuomonės dėl tokių investicijų skirtingos.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys su Italijos kolega Giuseppe Cavo Dragone aptarė galimą šios šalies įsitraukimą į Baltijos šalių rotacinę oro gynybą. „Italai turi plačių interesų, kurie apima ir mūsų regioną, todėl NATO oro gynybos rotacinis modelis mums suteikia galimybę bendradarbiavimą su Italija pakelti į dar aukštesnį lygmenį. Su admirolu G. C. Dragone sutarėme, kad vystysime šią diskusiją ir sieksime karinių sprendimų“, – po susitikimo sakė generolas.