kardiologas

Rytas daugeliui prasideda skubėjimu – puodeliu kavos, greitais pusryčiais ir bandymu kuo greičiau įsivažiuoti į naują dieną. Tačiau būtent pirmosiomis valandomis po pabudimo organizme vyksta nemažai pokyčių, kurie veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Kardiologas Dr. Sanjayus Bhojrajas, daugiau nei 20 metų gydantis pacientus, perspėja, kad kai kurie įprasti rytiniai įpročiai gali būti ne tokie nekalti, kaip atrodo.

Jei esate iš tų žmonių, kurie vos pabudę pirmiausia griebiasi puodelio juodos kavos, verta žinoti vieną svarbų dalyką. Patyręs kardiologas paaiškino, kaip tai susiję su kortizolio, dar vadinamo streso hormonu, lygiu, kokį poveikį organizmui gali turėti juoda kava, išgerta tuščiu skrandžiu, rašo moneycontrol.com. Ragina negerti kavos tuščiu skrandžiu vos pabudus Daugeliui nėra nieko maloniau nei išgerti puodelį juodos kavos vos išlipus iš lovos.

Daugelis žmonių, norėdami greitai atgauti energiją, renkasi energinius gėrimus ir dažnai net nesusimąsto, kokį poveikį jie gali turėti organizmui. Tačiau gydytojai įspėja, kad šie gėrimai gali būti kur kas pavojingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Kardiologų teigimu, kai kurių energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų derinys gali sutrikdyti širdies ritmą ir sukelti rimtų sveikatos problemų.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl specialistai nuolat ieško būdų, kaip žmones paskatinti daugiau dėmesio skirti savo sveikatai dar iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Apie tai jau ne vienerius metus kalba gydytojas kardiologas, profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktorius Raimondas Kubilius.

Šiuolaikinė medicina siūlo pažangias gydymo technologijas, efektyvius vaistus ir aukščiausio lygio specialistų pagalbą. Tačiau, pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojų kardiologų, net ir geriausias gydymas nebus veiksmingas, jei pacientas, grįžęs namo, nesilaikys medikų rekomendacijų.

Jei norite mitybą praturtinti širdžiai naudingais produktais, puikus pasirinkimas būtų žalialapės daržovės, riešutai, ankštinės kultūros, lašiša ir uogos. Būtent vieną jų kardiologai išskiria kaip pačią naudingiausią širdžiai. Nors visos valgomos uogos yra naudingos sveikatai, kardiologai išskiria vieną rūšį, kuri, jų teigimu, širdžiai gali būti ypač naudinga, rašo aol.com. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs kardiologas Arnas Karužas paaiškino, kokią žalą rūkymas daro organizmui ir iki kokių sunkių pasekmių tai gali privesti. Anot A. Karužo, rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių daugybei ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, onkologinės bei širdies ir kraujagyslių ligos. Pasak gydytojo, rūkymas taip pat reikšmingai didina infarkto ir insulto riziką.

Kasdien milijonai žmonių renkasi gazuotus gaiviuosius gėrimus nė nesusimąstydami apie jų poveikį sveikatai. Tačiau širdies chirurgas dr. Jeremy Londonas įspėja, kad toks įprotis gali turėti rimtų pasekmių organizmui. Gydytojas vieną populiariausių pasaulyje gėrimų netgi pavadino „skysta mirtimi“ ir paragino jo visiškai atsisakyti. Socialiniuose tinkluose jis pasidalijo keturiais dalykais, kurių pats griežtai vengia, siekdamas išsaugoti gerą sveikatą.

Į Lietuvą atplūstant karščiams daugelis džiaugiasi, tačiau aukšta temperatūra organizmui dažnu atveju tampa rimtu išbandymu. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, mat būtent jiems karštis gali sukelti pavojingų sveikatos sutrikimų. Karštomis dienomis organizmas netenka daugiau skysčių, keičiasi kraujospūdis, didėja širdies ritmo sutrikimų rizika, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir medikų pagalbos.

Nuolatinis skubėjimas, stresas, prastas miegas ir nereguliari mityba dažnai tampa kliūtimi rūpintis savo sveikata. Tačiau net ir kardiologai pripažįsta, kad ne visada pavyksta gyventi idealiai. Todėl jie dalijasi paprastais sprendimais, kurie padeda išlaikyti gerą širdies būklę net tada, kai laiko sporto salei ar kruopščiai suderintam valgiaraščiui tiesiog nėra.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, tačiau specialistai pabrėžia, kad didelės dalies jų būtų galima išvengti keičiant kasdienius įpročius. Nors daugelis žmonių apie širdies sveikatą susimąsto tik susidūrę su rimtomis problemomis, gydytojai ragina veikti gerokai anksčiau. Vienas žinomas kardiologas atskleidė, kad tam tikri maisto produktai jo paties racione praktiškai neturi vietos.

Daugelis žmonių rytą pradeda tuo pačiu būdu – garsus žadintuvas, skubėjimas iš lovos ir bandymas kuo greičiau pasiruošti dienai. Tačiau specialistai įspėja, kad būtent toks rytinis režimas gali turėti neigiamos įtakos širdžiai. Pasak garsaus Londono kardiologo dr. Francesco Lo Monaco, ankstyvos ryto valandos organizmui yra vienas pavojingiausių laikotarpių per visą parą. Gydytojas teigia, kad nuo 6 iki 10 valandos ryto širdies ir kraujagyslių sistema patiria itin didelį krūvį.

Meilės ir širdies sveikatos mėnesiui artėjant prie pabaigos, Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kad širdimi svarbu rūpintis nuolat, nelaukiant specialios progos ir pirmųjų simptomų. Ji dalinasi, ką kiekvienas galime padaryti dėl savo širdies jau šiandien, kad ji išliktų sveika ilgus metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Raudona mėsa vėl grįžo į sveikos mitybos diskusijų centrą po to, kai JAV buvo pristatytos kontroversiškos atnaujintos mitybos gairės. Naujojoje – apverstoje – maisto piramidėje didesnis dėmesys skiriamas baltymams, o rafinuoti angliavandeniai atsiduria paraštėse. Vis dėlto gydytojai pabrėžia: net ir šios gairės kalba apie saiką, tinkamą mėsos pasirinkimą ir jos paruošimo būdą, rašo foxnews.com.

Subalansuota mityba ir nerūkymas daugeliui atrodo pagrindiniai širdies sveikatos ramsčiai, tačiau, pasak kardiologo, yra ir mažiau akivaizdžių kasdienių įpročių, galinčių slapta žaloti jūsų širdį. Nuo miego trūkumo iki socialinės izoliacijos – šie pavojai dažnai nuvertinami, nors jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai gali būti be galo reikšmingas, rašo express.co.uk.

Per šventes žmonės nori atsipalaiduoti, todėl dažnai tam pasitelkia ir alkoholį. Apie alkoholio sukeliamą žalą bei su juo susijusius klaidingus mitus naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakojo kardiologas Arnas Karužas. Kardiologas paneigė mitą apie raudonojo vyno naudą. Pasak jo, norint gauti antioksidantų poveikį, vertėtų rinktis vaisius ir uogas – pavyzdžiui, mėlynes ar vynuoges, o ne gerti vyną.

Nors didžiosios metų šventės daugiausiai asocijuojasi su iššūkiais perkant dovanas ir dekoracijas, neretai jos tampa išbandymu ir širdžiai. Nors atrodo nekaltai, net vos keli šventiniai vakarai su stikliuku gali sukelti rimtus negalavimus. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Kas yra vadinamasis „švenčių širdies sindromas“, kuris pasireiškia po gausaus alkoholio suvartojimo per trumpą periodą? Toks reiškinys dažniausias būtent per įvairias šventes, kai žmonės labiau atsipalaiduoja, leidžia sau išgerti daugiau, nei įprastai. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

41-erių metų gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras Rokas Šerpytis – žmogus, kurio kasdienybė kupina skubos, atsakomybės ir gyvybės bei mirties klausimų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jis dirba tiek Kardiologijos skubios pagalbos poskyryje, tiek Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – ten, kur kiekviena minutė gali būti lemiama.

Lietuvoje daugiau nei 52 proc. visų mirčių sudaro mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kardiologas Rokas Šerpytis sako – su tokia statistika „lyderiaujame“ ir Europoje, ir visame pasaulyje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar prieš kelis mėnesius pasidalino džiugia žinia – nuo gegužės 25 d. įsigaliosianti tvarka turėtų palengvinti kardiologinių pacientų kelią. Žadama, kad daliai konsultacijoms nebereikės būtinai grūstis į Kauno ar Santaros klinikas, o reikiamas paslaugas galės gauti arčiau namų. Vis tik rajonų gydymo įstaigų atstovas nebuvo toks optimistiškas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, štai balandžio mėnesį net beveik pusė pacientų (47,7 proc.

Dr. Darius Farzadas, „Jefferson Health“ kardiologas, įspėja, kad pajutus vieną simptomą būtina skubėti pas gydytoją. Anot jo, krūtinės skausmas, kuriuo dažniausiai skundžiasi į ligoninę atvykę pacientai, neturėtų būti ignoruojamas. Pasak Britų širdies fondo, milijonai žmonių serga širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, o daugiau nei pusei žmonių per gyvenimą gali būti diagnozuota bent viena iš jų.

Septyni žmonės mirė dėl Madja Pradešo Damoho srities (Indija) ligoninėje dirbusio netikro kardiologo, apsimetusio žymiu Jungtinės Karalystės profesoriumi Johnu Cammu. Nacionalinė žmogaus teisių komisija (NHRC), reaguodama į šią tragediją, pradėjo tyrimą ir sulaikė apsimetėlį, rašoma „CNBC“. Nustatyta, kad kaltinamasis yra Narendra Vikramaditya Yadavas, kuris, kaip įtariama, naudojosi žymaus Jungtinės Karalystės kardiologo profesoriaus Johno Cammo vardu, kad suklaidintų pacientus.

Lietuvoje ne vienas žmogus yra tragiškai miręs mėgėjiškai žaisdamas krepšinį ar kitaip sportuodamas. Gydytojas kardiologas Arnas Karužas paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip galima žmonėms padėti ištikus nelaimei. „Krepšinis yra kiekvieno lietuvio širdyje, tai yra labai smagu, bet žiūrint statistiškai, būtent krepšinis yra ta sporto šoka, kurios metu, na, bene dažniausiai atsitinka staigios širdinės mirtys“, – sako A. Karužas.

Lietuvą apskriejo žinia, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė vyras. Kas konkrečiai nutiko, nustatys tyrimas. Tačiau neatmetama, kad žmogui galėjo sustreikuoti širdis, o medikai perspėja gyventojus dėl širdies ligų ir kada nedelsiant kreiptis į gydytojus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo dar vienas vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą.

Ne paslaptis, kad gydytojo kardiologo darbas – įtemptas, atsakingas ir reikalaujantis nuolatinės koncentracijos. Kiekvieną dieną šios srities gydytojams tenka priimti atsakingus sprendimus gelbstint žmonių gyvybes, tad nieko nuostabaus, kad kardiologai ieško būdų, kaip atsipalaiduoti po darbo, atgauti savo energiją ir jėgas. Apie tai, kaip atrodo gydytojo kardiologo kasdienybė, kokie ritualai prieš darbą ir darbo metu yra svarbūs papasakojo gydytojas kardiologas Arnas Karužas.

Širdies infarktas – tai rimta ir gyvybei pavojinga būklė, atsirandanti, kai širdies raumens dalis negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo. Tai viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, o jos simptomai ir pasekmės gali būti labai rimtos. Naujienų portalui tv3.lt gydytojas-kardiologas Arnas Karužas atskleidžia, kaip atpažinti pirmuosius infarkto požymius ir kaip to išvengti.

Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo širdies bei širdies kraujagyslių ligas (krūtinės angina, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, įgimtos ir įgytos širdies ydos. UAB Žaliakalnio poliklinika socialinio tinklo paskyroje pasidalino simptomais, kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į kardiologą.

Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai – gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jau kuris laikas žinoma, kad rizikos veiksniai, kurie gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas yra rūkymas, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, nutukimas ir t.t., bet dabar yra nustatytas dar vienas naujas rizikos veiksnys, dėl kurio rekomenduojama pasitikrinti.

Ankstyvas miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies priepuoliu, yra rimta širdies ligos forma, kuri gali turėti lemtingų pasekmių. Tai atsitinka, kai širdies raumenų dalis negauna pakankamai kraujo ir deguonies dėl kraujagyslių užsikimšimo ar susiaurėjimo. Visgi laiku atpažinus miokardo infarkto simptomus, galima išvengti šios ligos pasekmių ar net išgelbėti savo ir (ar) artimojo gyvybę.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Per krepšinio treniruotę Panevėžio rajone mirė jaunas vyras. Sporto salėje sukniubusį vos 23-ejų panevėžietį suskubo gaivinti draugai. Atskubėję medikai perėmė gaivinimą, tačiau visų pastangos buvo bevaisės. Prieš kelerius metus toje pačioje gimnazijos sporto salėje krepšinio varžybų metu mirė 36-erių vyras. Vos prieš kelias dienas 23 gimtadienį atšventęs panevėžietis ketvirtadienio vakarą, kaip įprastai, su bičiuliais susirinko žaisti krepšinio.

Visi žino, kad sveika mityba yra sveiko gyvenimo pagrindas, tačiau dėmesio reiktų skirti ne tik tam, ką reikia įtraukti į savo mitybos režimą. Kardiologas atskleidė populiarius maisto produktus, kurie gali atnešti daugiau žalos nei naudos jūsų širdžiai ir kraujagyslėms ir kurių reikėtų vengti. Gydytojas įspėjo, kad maistas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus, gali pakenkti jūsų širdžiai.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Anglijoje regbio rungtynių metu mirė 27-erių lietuvis Artūras Rudys. Pranešama, kad po susidūrimo su kitu žaidėju jaunam vyrui sustojo širdis. Nepaisant to, kad ir aplinkiniai, ir komandos draugai teikė pagalbą, vėliau gaivinimą tęsė medikai, 27-erių lietuvio gyvybės išsaugoti nepavyko.

Klaipėdietė Ieva nebežino, ko griebtis – nors turi siuntimą, savo šešiametės dukros jau tris mėnesius negali užrašyti pas kardiologą Klaipėdos vaikų ligoninėje. Ligoninė savo ruožtu sako, kad talonai skirstomi pagal specialistų darbo krūvį, jie išduodami pagal galiojančią tvarką, tačiau nesutinka, kad užsiregistruoti pas specialistą neįmanoma net tris mėnesius, nes nėra talonų.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikoms įvertinti ir apmąstyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti dėl savo sveikatos.

Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę. Gyventojai susirinko tam, kad galėtų užsiregistruoti eilei patekti pas gydytoją kardiologą. Gydymo įstaiga aiškina daranti viską, kad palengvintų registracijos procesą, tačiau pripažįsta – tokios apgulties nebuvo seniai.

Naujienų portalas tv3.lt pristato naują tinklalaidę „Sveikatos DNR“, kurioje kiekvieną pirmadienį studijoje kalbėsimės apie sveikatą bei ligas. Kaip jas įveikti? Kaip gyventi su liga? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus pateiks patys geriausi specialistai, medikai bei ekspertai. Pirmojoje tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės apie infarktą.

35-erių panevėžietis kardiologas Karolis Bumblauskas, praktikuojantis intervencinę kardiologiją, apie atliekamas širdies ir kraujagyslių intervencijas galėtų kalbėti valandų valandas. Kasdien jis atlieka dešimtis intervencijų ir sako, kad nėra nieko geriau už išgelbėtą gyvybę. Panevėžietis K.Bumblauskas laiko, praleisto operacinėse, jau nebesuskaičiuoja. Jis atviras – tenka žmones operuoti ir naktimis, ir savaitgaliais, o ir naujametinę naktį yra sutikęs gelbstint pacientui gyvybę.

Kardiologas Rokas Šerpytis atrodo, kad neturėjo kito pasirinkimo, tik tapti gydytoju – nuo pat mažens dienas leisdavo ir tėčio kabinete ligoninėje, o žaislus neretai atstodavo medicininiai įrankiai. Garsaus kardiologo Prano Šerpyčio sūnus Rokas žengė tėčio pėdomis, nors iš pradžių planas buvo šiek tiek kitoks.

Daug metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. 2020 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 22 940 žmonės – beveik 10 proc. daugiau negu 2019 metais. Ir nors apie širdies ir kraujagyslių ligas, prevencines programas bei rizikos veiksnius Lietuvoje, rodos, kalbama išties nemažai, daug metų statistikos rodikliai, deja, nedžiugina.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet šalyje nusineša tūkstančius gyvybių. Tai viena dažniausių mirties priežasčių ir kardiologai sunerimę, mat šių ligų kontrolei didelę įtaką turi atsakingas pacientams paskirtų vaistų vartojimas. Tačiau pacientai neretai pamiršta išgerti medikamentus arba nepaiso gydytojų nurodymų, taip rizikuodami savo gyvybėmis. Kasmet visame pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje šios ligos sudaro net 56,1 proc.

Eidamas 58-uosius metus mirė žinomas Šiaulių kardiologas Viktoras Skromovas, pranešama Respublikinės Šiaulių ligoninės puslapyje.  „Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologui Viktorui Skromovui tapo paskutinė. Pacientai neteko nuoširdaus gydytojo, kolegos neteko humoro jausmą turinčio, kruopštaus, sąžiningo, aukštos kvalifikacijos specialisto, šeima – mylinčio ir rūpestingo vyro, tėčio.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Vizitas pas kardiologą šiuo visiems įtemptu laikotarpiu drąsiai gali būti prilyginamas laimingam loterijos bilietui. Galiausiai apsilankius gydytojo kabinete, trumpą konsultacijos laiką norisi išnaudoti teisingai. O kokius klausimus reikėtų užduoti, kad vizitas būtų sėkmingas ir efektyvus? Gydytojai tvirtina, kad širdies ir kraujagyslių ligų atveju, prevencinės priemonės yra ypatingai veiksmingos.

Kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas tam tikrą sveikatos priežiūros specialistą, o kada jau vertėtų pasiduoti? Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekusi klaipėdietė sako, kad taip nerimauja jau tris mėnesius, o ir prisiskambinti poliklinikai, anot jos, niekaip nepavyksta. Gydymo įstaigos atstovai teigia problemą suprantantys ir bandantys ieškoti tinkamų sprendimų.  Su tv3.lt kalbėjusi Giedrė (vardas pakeistas – aut. past.