52-ejų medikas kasdien dirba tiek su pacientais, siekiančiais išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, tiek su tais, kurie po infarkto ar kitų rimtų susirgimų bando sugrįžti į visavertį gyvenimą. Pasak jo, nors visuomenė dažnai tikisi išgirsti sudėtingų sveikatos receptų ar stebuklingų produktų sąrašų, svarbiausi principai išlieka tie patys jau daugelį metų.
Kardiologas naujienų portalui tv3.lt atvirai pasakoja, kokių produktų pats vengia, kokie įpročiai jam padeda rūpintis širdies sveikata ir kodėl po 40-mečio kiekvienam žmogui būtina pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Kardiologas atskleidė, kokio maisto nesirenka pats
Kalbėdamas apie mitybą, R. Kubilius pabrėžia, kad šiuolaikiniai kardiologai jau yra įvardiję daugiau kaip 40 įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o nemaža jų dalis susijusi būtent su kasdieniais mitybos įpročiais. Pasak gydytojo, sveikos mitybos principai iš esmės nesikeičia jau daugelį metų:
„Ar paimtume 1852 metus, kai būsimasis vyskupas Antanas Baranauskas, būdamas vos 17 metų, savo jaunystės dienoraštyje įsipareigojo „nerūkyti jokios rūšies tabako, nes tai vargina krūtinę, reikalauja bereikalingų išlaidų ir yra džiovos šaltinis“, ar daugiau nei prieš 100 metų Maironio pavyzdį, kuris uoliai laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų:
- mėsą valgė tris kartus per savaitę – žąsį, jautieną, vištą, mėsą rinkosi virtą;
- vengė konservų, tokių kaip šprotai, saikingai valgė silkę;
- rinkosi daugiau vaisių, kompotų ir daržovių;
- vakarienei valgė rūgusį pieną, o kartą per savaitę išgerdavo tris stiklines pieno su duona.“
Taip pat kardiologas priduria, kad vienas svarbiausių mitybos principų – gausus vaisių ir daržovių vartojimas, nes būtent juose gausu organizmui reikalingų elektrolitų, vitaminų ir antioksidantų.
„Kartais klaidingai galvojame, kad galbūt bananai arba atvežtiniai vaisiai yra sveikesni. Manyčiau, kad lietuviški vaisiai ir daržovės, tinkamai juos vartojant, yra puikus pasirinkimas ir tikrai galima užtikrinti reikiamą aktyviųjų medžiagų kiekį“, – sako jis.
Vis dėlto didžiausią nerimą kardiologui kelia ne vaisių ar daržovių pasirinkimas, o sparčiai augantis stipriai perdirbto maisto vartojimas.
„Įvairūs ultra perdirbti arba perdirbti maisto gaminiai, kurių gamybos procese jie yra praradę savo pirminę formą, yra viena didžiausių problemų. Kol produktas pasiekia vartotoją, jis būna perdirbtas, pagardintas, jame atsiranda įvairių skonio stipriklių, konservantų, stabilizatorių. Mes, kardiologai, sakome, kad toks perdirbtas maisto produktas yra negyvas“, – teigia R. Kubilius.
Jis neslepia, kad ir pats parduotuvėje visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kiek produktas yra perdirbtas.
Pasak gydytojo, jis pats kasdienybėje stengiasi vengti saldikliais praturtintų gazuotų gėrimų, perdirbto maisto ir įvairių ilgo galiojimo konditerijos gaminių, kuriuos vertina kaip vienus iš mažiau palankių pasirinkimų širdies sveikatai.
Atskleidė, kaip apsisaugoti nuo širdies ligų
Anot R. Kubiliaus, jei reikėtų įvardyti vieną pagrindinę taisyklę, padedančią apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ji būtų labai paprasta – rinktis kuo natūralesnį ir mažiau perdirbtą maistą.
„Jeigu būtų tas receptas, kaip mes turėtume gyventi, kad galėtume apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tai jeigu prisimename pas močiutes kaime, ką mes suvalgydavome – tą tikrą maistą, mažai perdirbtą, tik tiek, kiek reikia apdoroti maistą, tai turbūt ir būtų tos sveikatos kryptys“, – sako gydytojas.
Profesorius primena, kad Europos kardiologų draugijos rekomendacijos jau daugelį metų išlieka labai panašios. Specialistai ragina kasdien valgyti daugiau vaisių ir daržovių, riboti druskos kiekį bei vartoti pakankamai skysčių. Ypatingą dėmesį gydytojas siūlo atkreipti ir į riešutus:
„Puiku būtų suvartoti bent 30 gramų nesūdytų riešutų, nes juose yra daug mikroelementų ir antioksidantų. Ypač jeigu pacientas rūko, galvojama, kad tos veikliosios medžiagos neutralizuoja dalį toksinių produktų, kurie susidaro dėl rūkymo.“
Jo teigimu, vaisiuose ir daržovėse esantys mikroelementai taip pat padeda organizmui efektyviau šalinti perteklinį natrį, todėl mažėja neigiamas druskos poveikis kraujospūdžiui ir kraujagyslėms.
Fizinis aktyvumas – vaistas nuo daugelio ligų
Ne mažiau svarbiu veiksniu už mitybą gydytojas vadina fizinį aktyvumą. Pasak jo, šiuolaikinis mokslas vis aiškiau rodo, kad judėjimas yra viena efektyviausių priemonių ne tik širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, bet ir daugelio kitų lėtinių susirgimų valdymui.
„Fizinis aktyvumas padeda valdyti daugiau kaip 50 lėtinių susirgimų. Jeigu mes kalbėtume apie širdies ir kraujagyslių ligas, onkologinius susirgimus, lėtines kvėpavimo takų ligas, psichikos ir centrinės nervų sistemos ligas, tai fizinis aktyvumas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių“, – pabrėžia profesorius.
Anot jo, širdžiai ypač naudingos aerobinės sporto šakos – vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, bėgimas ar įvairūs komandiniai žaidimai. Pats gydytojas sako, kad kasdien stengiasi surinkti pakankamą žingsnių kiekį ir nepraleisti progų pajudėti kartu su šeima.
„Man labai rūpi, kad per dieną išvaikščiočiau reikiamą kilometrų kiekį. Mėgstu įvairias sporto šakas, su vaikais pažaidžiame futbolą, krepšinį, pasivažinėjame dviračiais. Vis tiek to fizinio aktyvumo turi turėti, turi išjudėti“, – teigia jis.
Po 40-ies gydytojas ragina pasitikrinti širdį
Nors sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra kertiniai geros savijautos principai, R. Kubilius pabrėžia, kad ne mažiau svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.
Pasak jo, daugelis pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra klastingi tuo, kad ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
„Labai svarbu priminti, kad pacientai, kurie sulaukia 40 metų, tiek vyrai, tiek moterys, turi keliauti pas savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą“, – sako kardiologas.
Vizito metu įvertinama, ar žmogus rūko, koks jo cholesterolio kiekis kraujyje, kraujospūdis, bendra kraujagyslių būklė ir kiti svarbūs rodikliai.
„Didžiausia blogybė sergant širdies ir kraujagyslių ligomis yra ta, kad tokie rizikos veiksniai kaip arterinė hipertenzija, cholesterolio padidėjimas ar rūkymas yra nebylūs.
Pacientas jų nejaučia iki tol, kol vieną dieną tas žalingas poveikis pasireiškia širdies liga arba rimtais simptomais, kai jau prireikia neatidėliotinos pagalbos“, – perspėja R. Kubilius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Bukit sveiki brangieji.
