Apie tai, kodėl karštis pavojingas širdžiai, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kaip elgtis pablogėjus savijautai, naujienų portalui tv3.lt pasakoja kardiologas Arnas Karužas.
Kodėl karštis pavojingas širdžiai?
Pasak kardiologo A. Karužo, aukšta oro temperatūra organizmui yra papildomas krūvis, o sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis ji gali dar labiau apsunkinti sveikatos būklę.
„Pirmiausia reikia suprasti, kad karštis, aukšta oro temperatūra, yra papildomas stresas organizmui ir papildomas krūvis. Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, karštis tampa dar didesniu iššūkiu ir gali sukelti papildomų problemų.
Organizmas, prisitaikydamas prie karščio, netenka daugiau skysčių, išsiplečia kraujagyslės, kad galėtų atiduoti daugiau šilumos, todėl vyksta įvairios sisteminės reakcijos, kurios gali pabloginti esamų ligų būklę“, – aiškina gydytojas.
Jo teigimu, būtent dėl šių organizme vykstančių pokyčių karštomis dienomis padidėja įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų tikimybė.
Didesnė ritmo sutrikimų ir kraujospūdžio problemų rizika
Kardiologo teigimu, karštomis dienomis viena dažniausių problemų – dėl gausaus prakaitavimo prarandami ne tik skysčiai, bet ir organizmui būtini elektrolitai.
„Karštu oru gausiai prakaituojame, todėl netenkame ne tik skysčių, bet ir elektrolitų – kalio, magnio. Tai labai svarbu, nes padidėja širdies ritmo sutrikimų rizika, ypač žmonėms, kurie jų jau turi arba yra linkę į ritmo sutrikimus“, – sako A. Karužas.
Pasak jo, dėl to žmonės gali pajusti širdies permušimus dėl atsiradusių ekstrasistolių ar nereguliarios širdies veiklos, o rimtesniais atvejais gali išsivystyti ir pavojingesni ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas.
„Vasarą kraujagyslės labiau išsiplečia, todėl kraujospūdis gali sumažėti labiau nei įprastai. Dėl to kartais gali prireikti koreguoti jau paskirtą hipertenzijos gydymą. Vis dėlto to daryti savarankiškai nereikėtų – būtina pasitarti su šeimos gydytoju“, – pabrėžia kardiologas.
Anot jo, dar atsargesni turėtų būti ir širdies nepakankamumu sergantys pacientai bei žmonės, persirgę miokardo infarktu, nes dėl pakitusio skysčių balanso jiems taip pat didėja įvairių komplikacijų rizika.
Kaip apsisaugoti per karščius?
Kardiologas A. Karužas pasakoja, kad didelės dalies problemų galima išvengti laikantis paprastų rekomendacijų. Pirmiausia jis ragina vengti aktyvios fizinės veiklos pačiu karščiausiu dienos metu.
„Reikėtų vengti intensyvios fizinės veiklos ir buvimo saulėje pačiu karščiausiu metu – maždaug nuo 11 iki 17 valandos. Lauko darbus ar kitą aktyvią veiklą geriau planuoti anksti ryte arba vakare“, – pataria A. Karužas.
Anot jo, ne mažiau svarbu pasirūpinti ir pakankamu skysčių kiekiu, nes tai padeda išvengti kraujospūdžio kritimo, bendro silpnumo ar net alpimo. Be to, kardiologas priduria, kad žmonėms, kurie jau turi širdies ritmo sutrikimų, vasaros metu verta daugiau dėmesio skirti ir elektrolitų balansui.
„Žmonėms, kurie turi širdies ritmo sutrikimų, vasarą rekomenduojama daugiau vartoti kalio ir magnio turinčių papildų. Be to, reikėtų stebėti savo savijautą – ar neatsiranda ryškesnis kraujospūdžio kritimas, stiprus bendras silpnumas, dusulys ar kiti simptomai“, – pažymi jis.
Paklaustas apie tai, ką reikėtų daryti, jei žmogui pasidaro bloga, kardiologas A. Karužas pabrėžia, kad jeigu karštyje žmogui staiga pablogėja savijauta, svarbiausia kuo greičiau padėti jam atvėsti ir stebėti jo būklę.
„Pirmiausia žmogų reikėtų palydėti arba perkelti į vėsesnę vietą, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Taip pat svarbu duoti atsigerti skysčių, kad būtų atstatomas jų balansas“, – aiškina kardiologas.
Vis dėlto, jei savijauta negerėja arba simptomai stiprėja, pasak gydytojo, delsti nereikėtų:
„Jeigu silpnumas stiprėja, atsiranda sąmonės sutrikimų, didėja dusulys ar pasireiškia kiti progresuojantys simptomai, būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Tokia turėtų būti pirmoji pagalba.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
