Karas

Vasario 24 dieną Černobylio atominę elektrinę užėmę Rusijos kariai su savo karine technika važiavo per itin toksišką Raudonojo miško zoną ir sukėlė radioaktyvių dulkių debesis, o tai gali būti itin pavojinga, rašo „Reuters“. Vietos darbuotojai teigė, kad, Rusijos kariuomenei sutrikdžius itin toksišką zoną aplink Černobylio branduolinės elektrinės nelaimės vietą, okupantai nenaudojo jokios antiradiacinės įrangos, todėl iškilo didelė riziką įkvėpti toksiškų dulkių, kurios galimai vėliau suke...

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų. Be to, pranešama, kad okupantai panaudojo hipergarsines raketas. JAV gynybos pareigūnai tvirtina, kad Rusijos karinės pajėgos nenutrauks ugnies, taip pat pastebima, kad okupantai panaudojo hipergarsines raketas, o smūgiai buvo nukreipti į karinius taikinius.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų. „Jos susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, – sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono paskelbtame pranešime.

Zaparožės regione žurnalistę pagrobė Rusijos okupantai, antradienį pranešė Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos vadovė. Skelbiama, kad Rusijos kariškiai pagrobė ukrainiečių žurnalistę Iriną Dubčenko, rašo NEXTA. Okupantai žurnalistę nugabeno iš Zaparožės regiono į Donecką. Priduriama, kad ukrainiečių žurnalistė I. Dubčenko savo namuose slėpė sunkiai sužeistą Ukrainos karį.

Vilniečiai rinkosi prie Vengrijos ambasados ir protestavo prieš Orbano ir jo vyriausybės sprendimus netiekti per savo teritoriją ginklų Ukrainai, nepalaikyti tolimesnių sankcijų Rusijai. Pyko ir dėl Orbano draugystės su Putinu. Tiesa, su juo bičiuliautis, panašu, nori ir Serbija su Armėnija. Pastaroji, anot ekspertų, dėl tokio balansavimo tarp Rytų ir Vakarų gali netekti savo šanso tapti Europos Sąjungos nare.

Kol parlamentarai delsia uždrausti Putino karo Ukrainoje propagandos simbolius Z ir V raides, bei Georgijaus juostas, rusofašistai Lietuvoje nesnaudžia: vieni skelbiasi gaminantys marškinėlius su Z simboliu, o kiti teplioja daugiabučių sienas ir duris Z raidėmis, neva taip reikšdami palaikymą rusų kariuomenės invazijai į Ukrainą.  Policija sako kol kas bausti pažeidėjus gali ne už nekaltų žmonių žudymą pateisinančios simbolikos demonstravimą, o tik už svetimo turto niokojimą.

Kyjivo gynėjai skelbia stumiantys okupantus iš Kyjivo priemiesčių. Sostinės nepalaužiantys okupantai pajėgas permeta į rytus ir pietus. Deja, ten situacija kur kas prastesnė. Priešas jau prasiveržė į patį Mariupolio centrą ir stengiasi atsikąsti didžiulį Donbaso gabalą. Ten jau skuba privačios Putino armijos „Wagner“ samdiniai, ir metami nepatyrę šauktiniai iš separatistinių regionų.

Po daugiau nei dvi savaites vykusių virtualių pokalbių – prie derybų stalo Stambule susėdo Kyjivo ir Maskvos derybininkai. Jų gretose ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, vakar apsiskelbęs, kad per derybas Baltarusijoje neva buvo apnuodytas. O aukų Rusijos karo siaubiamoje Ukrainoje daugėja. Į klausimą rusų derybininkams žurnalistė atsakymo taip ir nesulaukė: „Jūs Mariupolį išlaisvinsite? Ten 5000 nužudytų žmonių, 200 vaikų.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

JAV pareigūnai praneša, kad Rusija pradeda atitraukti dalį savo karinių pajėgų, kurios buvo dislokuotas prie pat Ukrainos sostinės Kyjivo. Tai rešikia, kad Rusija keičia savo karinę strategiją.  Tuo metu Ukrainos kariuomenė pranešė pastebėjusios dalies okupantų pajėgų atitraukimą netoli Kyjivo, Černigovo teritorijų. Socialiniame tinkle taip pat buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip okupantų karinės pajėgos su Rusijos vėliavomis traukiasi iš Kyjivo srities.

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule. „Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas. „Viena yra ką Rusija sako, ir kita – ką daro.

Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad karo metu reikia elgtis itin atsargiai skelbiant informaciją viešojoje erdvėje. Ministras pasakoja, kad karo metu jau pasitaikė situacija, kuomet socialiniuose tinkluose publikuota nuotrauka padėjo identifikuoti ir sunaikinti karinį dalinį. Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas vyko į Ukrainą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad antradienį Stambule įvykusios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos žymi „reikšmingiausią pažangą“ mėginant užbaigti šių abiejų šalių karą. Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino NATO imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“, užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines. „Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos.

Dėl taikomų sankcijų Rusijai Jungtinės Karalystės pareigūnai antradienį sulaikė rusų oligarchui priklausančią superjachtą.   Apie 38 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 45 mln.

NATO mums suteikia saugumo garantą ir prireikus būtų imtasi visų gynybos veiksmų, tačiau ramiai jaustis negali niekas, teigė Linas Linkevičius. Buvęs užsienio reikalų ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad nepaisant visko NATO pagalba abejoti neturėtume. Ar mes galime būti linksmi ir sakyti, kad karas ne pas mus, mes NATO nariai ir esame saugūs? Krykštauti niekam nėra priežasčių, juo labiau, kad agresorius kėsinasi į visos Europos saugumo pamatus, visą sistemą.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai. Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“. „Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą iš šalies pasitraukė daug programuotojų.  Rusijoje karinė tarnyba privaloma 18-27 metų amžiaus vyrams. Daugelis jaunuolių bando išvengti karo tarnybos naudodamiesi numatytomis medicininėmis ar mokslo išimtimis, o kai kurie paprasčiausiai ignoruoja šaukimus.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ antradienį paskelbė stabdantis parduotuvių veiklą Rusijoje, praėjus kelioms dienoms, kai Kyjivas paragino boikotuoti šalyje tebedirbančias prancūzų įmones. Šimtai Vakarų įmonių jau uždarė parduotuves arba sustabdė veiklą Rusijoje nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, tačiau kitos, įskaitant didžiąsias Prancūzijos bendroves, liko šalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“. „Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir kasdien pareikalauja vis daugiau naujų nekaltų civilių gyvybių. Irpine rusų okupantai nužudė Lvivo nacionalinės operos vyriausiojo dirigento Ivano Čeredničenko tėvus. Apie tai „Twitter“ pranešė „Nexta“. Pats dirigentas prieš kelias dienas savo „Facebook“ profilyje dalijosi savo mamos paieškos skelbimu. Vyras kreipėsi į žmones, gyvenančius netoli Kyjivo, tikėdamasis, kad kas nors matė jo mamą.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas patraukė internautų dėmesį, tiesa, ne dėl savo veiksmų, o dėl pasirinktų batų. Internautai, atidžiau įsižiūrėję į nuotrauką, kurioje R. Kadyrovas įamžintas stovintis tarp savo karių, vadinamųjų kadyrovcų, pastebėjo, kad čečėnų lyderis, panašu, avi Prada batais. Skelbiama, kad jų kaina siekia bent 1250 eurų.   Ir išties, iš arčiau pažiūrėjus į R. Kadyrovo batus, matyti panašumas į Prada modelį.

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“. „Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija perspėjo Ukrainos sostinės gyventojus mieste būti budriais, ypač stebėti vaikus, nes Rusijos karinėms pajėgoms apšaudžius Kyjivą, mieste liko šimtai minų ir nesprogusių sviedinių. „Įsibrovėliai paliko kelis šimtus sviedinių ir minų, kurios nesprogo“, – „Telegram“ sakė žurnalistas Andrejus Caplienka. Ukrainiečiams dabar pavojinga grįžti į savo namus, perspėja jis.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose. Beveik 4,2 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėliai yra vaikai iki šešerių metų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas paaiškinti Rusijos poziciją dėl branduolinio ginklo, patikino, kad „niekas negalvoja apie branduolinio ginklo panaudojimą“. Tačiau kartu jis pridūrė, kokiu atveju Rusija imtųsi tokio veiksmo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo naktinėje kalboje griežtai sureagavo į bet kokias kalbas apie sankcijų Rusijai stabdymą ar griežtinimą tik kraštutiniu atveju. Jo teigimu – tikslas turėtų būti užtikrinti, kad sankcijos veiktų ir jų nebūtų galima apeiti. „Ukraina negali ir nesutiks su kai kurių subjektų pasyvia sankcijų pozicija Rusijos atžvilgiu. Neturėtų būti jokių „sustabdytų“ sankcijų paketų – jei Rusijos kariuomenė ką nors padarys, bus koks nors atsakymas.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba pirmadienį teigia, kad Rusija, patyrusi didelių nuostolių, Ukrainos rytuose turėtų išsiųsti daugiau nei 1 tūkst. samdinių. Teigiama, kad Rusijos privati karinė grupė „Vagner group“ jau dislokuota Rytų Ukrainoje, įskaitant aukštus šios organizacijos pareigūnus, rašo „The Guardian“. Numatoma, kad į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje gali papildomai įsitraukti dar apie 1 tūkst. samdinių.   J. Bidenas siūlo 6,9 mlrd.

JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad V. Putinas „negali likti valdžioje“, nuskambėjo per visą pasaulį, paskatino jo administraciją imtis veiksmų, kad kuo greičiau grįžtų į teisingą politikos kursą, ir kelia pavojų amerikiečių pastangoms siekiant vienybės dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau J. Bidenas pirmadienį išreiškė, kad šis pasisakymas padėties neeskaluos.

Ukraina neturėtų būti „parduota“ derybų metu su Rusija, pirmadienį teigė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liza Truss. Pasak jos, Rusijos prezidentui neturi būti suteikiama nauda iš pradėtos invazijos Ukrainoje, rašo „Sky News“. „Mums reikia užtikrinti, kad bet kokios derybos ateityje nesibaigs Ukrainos pardavimu ar praeities klaidų kartojimu. Mums reikia prisiminti 2014 m. susitarimą, kuris neužtikrino saugumo. Putinas sugrįžo siekdamas daugiau.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjive okupantai nužudė daugaiu kaip 100 žmonių, dar 20 kūnų tapatybės nepavyko nustatyti, taip pat buvo sugriauti 82 daugiaaukščiai pastatai, rašo BBC.  V. Klyčko pridūrė, kad 4 vaikai karo metu buvo nužudyti, dar 16 sužeisti.

Ukrainiečiams maldaujant pasaulio didesnės karinės paramos, rusai rengiasi lemtingam puolimui pietuose – tikisi užimti Mariupolį ir teritorijas aplink Charkivą. Zelenskis sako leidęs Mariupolio gynėjams atsitraukti, jei tai padėtų išgelbėti žmones, tačiau kariai atsisako pasiduoti. Tuo tarpu Ukrainos savanoriai sako, kad rusų kariuomenė nužudė jau tiek civilių, kad juos palaidoti nespėjama ne tik Mariupolyje, bet ir kituose miestuose.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

Kelios Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad FSB įvyko garsus korupcijos skandalas. Publikacijose rašoma, kad keli aukšto rango čekistai pagrobė 5 milijardus dolerių, kurie buvo skirti ardomajai veiklai prieš Ukrainą, apie tai rašo „Dosjė“ – nekomercinis Michailo Chodorkovskio projektas.

Rusijos oligarchą Romaną Abramovičių ir Ukrainos taikos derybininkus galimai buvo siekiama nunuodyti, mat jiems pasireiškė tam tikri simptomai. Kaip rašo „The guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“, R. Abromovičiui ir mažiausiai dviem Ukrainos delegacijos nariams po susitikimo sostinėje kyjive kovo pradžioje pasireiškė tam tikri somptomai, tokie kaip: paraudusios akys, nuolatinis, skausmingas ašarojimas.

Vieną iš Rusijos armijos generolų nukovė Lietuvos organizacijos „Blue/Yellow“ remiami Ukrainos kariai, sako jos vadovas. „Viena mūsų remiama grupė nukovė vieną rusų generolą“, – BNS pirmadienį sakė Jonas Ohmanas. Jis dėl saugumo sumetimų neatskleidė, kuris tiksliai Rusijos armijos generolas buvo nukautas, tačiau sakė, kad tai įvyko pastarosiomis dienomis prie Kyjivo. „Čia prieš kelias dienas ar prieš savaitę, kažkas tokio“, – teigė „Blue/Yellow“ vadovas.

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme. Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją.

Dingęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu daugeliui kelią nemažai klausimų, tačiau jo situaciją politologas Nerijus Maliukevičius vadina tragikomiška. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Maliukevičius aiškino, kad jis gali būti nušalintas arba slapstosi pats, kadangi nenori prisiimti atsakomybės už nepavykusius Rusijos planus Ukrainoje.

Ukrainos kariuomenė iš okupantų susigrąžino visišką Irpinės miesto kontrolę, pranešė miesto meras Oleksandras Markušinas. Irpinė buvo vienas iš pagrindinių kovos taškų tarp Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų, rašo „Sky News“. Visgi meras neatmetė, kad iš okupantų atkovotas miestas dar patirs skaudžių Rusijos atakų, tačiau Ukrainos kariuomenė ir toliau nuožmiai gins savo teritoriją.

Tokį karą, koks vyksta dabar, Rusija gali tęsti ilgai, todėl Vakarai turi imtis labai rimtų veiksmų, teigė Vaidotas Malinionis. Atsargos pulkininkas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad reikėtų paklausyti Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų, kurie sakė, jog Vakarams laikas perimti iniciatyvą.

Ukrainoje – daugiau nei mėnuo laiko nuo tos akimirkos, kai į šalį įsiveržė Rusijos kariai. Greitos pergalės pasiekti okupantams nepavyko, todėl dar ir šiandien Ukrainos teritorijoje žūva žmonės, yra naikinami pastatai. Karas verčia visuomenę diskutuoti ir apie galimas alternatyvas, įvairius scenarijus. Vienas jų – branduolinio ginklo panaudojimas, apie ką Rusija ir užsimina.

Ligoninės lovoje mažasis Artemas spokso į nieką. Prie savęs jis laiko geltoną žaislinį traktorių, bet nieko nesako, kol slaugytojos stebi jo būklę. Rusų sviedinys, paleidęs šrapnelį į jo pilvą taip pat labai sužalojo jo tėvus ir senelius, bandančius pabėgti iš Mariupolio. Putino karo aukai nėra nė 3 metų, rašo bbc.com. Šalia Artemo lovos guli penkiolikmetė Masha, taip pat iš Mariupolio apylinkių. Jos dešinė koja buvo amputuota, nes praėjusį rusų sviedinio sprogimas ją nuplėšė.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tiesioginės derybos „duotų priešingą rezultatą“, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, abiejų šalių delegacijoms rengiantis deryboms Turkijoje dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje. V. Putinas „yra sakęs, kad niekada neatsisakydavo susitikti su prezidentu Zelenskiu.