Karas

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje. „Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Latvijos Seimas ketvirtadienį uždraudė Rusijos karinės agresijos simbolius, įskaitant per karą Ukrainoje naudojamą taktinį ženklą „Z“. Priimtos pataisos numato bausmę už karinę agresiją ir karo nusikaltimus šlovinančių simbolių naudojimą viešose vietose. Tokią iniciatyvą pateikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Putinas nesuvokia realybės, nežino, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, nes jis įpintas į ilgą melo grandinę, teigė Gintautas Mažeikis. Filosofijos profesorius TV3 žinių „Dienos komentare“ taip pat aiškino, kad Putinas nebėra saugus net tarp savo generolų ir vienu atveju jie gali jį nušauti. Kiek tikėtina, kad Putinas nežino realios situacijos, kas vyksta Ukrainoje? Generolai bijo pasakyti Putinui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO rytiniame flange turi dislokuoti tiek pajėgų, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl Aljanso pasiryžimo ginti savo nares. Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio „Bukarešto devintuko“ susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje, kur diplomatijų vadovai diskutavo apie Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos saugumui. „NATO turi būti visiškai pasirengęs atremti Rusijos grėsmę, o tai yra ypač aktualu Aljanso rytiniame flange.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris įpareigoja užsienio pirkėjus nuo balandžio 1 d. už dujas mokėti rubliais, rašo „The Guardian“.  Pabrėžiama, kad juridiniai asmenys, kurie atsisakys už dujas mokėti rubliais, jų sutartys, neįvykus mokėjimui, bus stabdomos. V. Putinas taip pat kaltino Vakarų valstybes, kad šios neva ruošėsi įvesti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai jau anksčiau – prieš metus.

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80 proc. respondentų palaiko Rusijos prezidento veiksmus, pranešė Levados centras, nepriklausoma sociologinių tyrimų grupė. Pirmoji nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną atlikta Levados centro apklausa parodė, kad net 83 procentai rusų pritaria V. Putino veiksmams, nors vasario pradžioje tokių buvo 71 procentas. Sociologų teigimu, tik 15 proc.

„Mes niekada nepavargsime, padėdami ir palaikydami Ukrainą! Būsime vieningi su Ukraina tol, kol reikės – iki pergalės!“ – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiomis dienomis lankydamasis karo purtomos Ukrainos sostinėje Kijeve, kad asmeniškai išreikštų paramą Ukrainos žmonėms, pacientams ir gydytojams. A. Dulkys yra pirmasis užsienio valstybės sveikatos apsaugos ministras, apsilankęs karo nuniokotoje Ukrainoje.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Į Lietuvą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams jau išdalinta daugiau kaip 25 tūkst. maisto kortelių, daugiau nei 31 tūkst. humanitarinių paketų. Kaip ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos nuo karo pradžios iki šiol suteikė pagalbą 38 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių parlamentams, paragino Nyderlandus boikotuoti Rusijos eksportuojamą energiją. „Būkite pasirengę sustabdyti energiją iš Rusijos... kad neprisidėtumėte prie karo milijardais“, – sakė jis vaizdo pareiškime olandų parlamentarams.

Rusijos kariai daugiau nei 400 000 gyventojų turintį Ukrainos miestą pavertė didelėmis atviromis kapinėmis. 50-mečiui pietų Ukrainos Mariupolio miesto gyventojui Andrejui Marusovui, nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teko pažvelgti mirčiai į akis net du kartus. Ankstyvą kovo 12 d. rytą Rusijos lėktuvo raketa du viršutinius A. Marusovo gyvenamojo namo aukštus pavertė griuvėsiais.

Pirmas dalykas, kurį Anna nusprendė padaryti grįžusi namo, buvo suteikti butui jaukumo. Anna gyvena Kijeve ir iš ten išvyko antrąją karo dieną. Po kelių savaičių ji grįžo ir savo Facebook paskyroje parašė: „Rekomenduokite paprastą mielinių, saldžių kepinių receptą. Vakar grįžome namo į Kijevą ir labai noriu pripildyti namus jaukumo." Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Žmonės patyrė baimę, neviltį, nusivylimą ir priėmė situaciją tokią, kokia ji yra.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino Ukrainoje kariaujančio Rusijos kario pokalbį su, panašu, šeimos nare ar mylimąja. Telefonu karys jai lieja pyktį dėl Rusijos karinės vadovybės ir visos kariuomenės bukumo. Žemiau pateikiame visą iš rusų kalbos išverstą pokalbį. Patį pokalbį galite išgirsti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje. Karys: Taip kad reikalai tokie, kad, gali būti, kad greitai grįšim namo. Mūsų brigada konkrečiai apsišiko.

Per derybas Stambule Kremlius sakė, kad buvo „priimtas sprendimas“ sumažinti Ukrainos sostinės puolimą. Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas šią savaitę pareiškė, kad Maskva sumažins Ukrainos sostinės Kijevo puolimą, abiem šalims susitikus deryboms Turkijoje. Kitas derybų etapas Turkijoje prasidės penktadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Australijos parlamentui pareiškė, kad jo šalis yra „nenugalima“ prieš Rusiją tol, kol gali tikėtis pasaulinės bendruomenės paramos, rašo „The Guardian“. Virtualioje kalboje parlamentarams ir senatoriams Ukrainos prezidentas paprašė Australijos atsiųsti šarvuočius „Bushmaster“, kurie padėtų kovoje su Rusija, sakydamas, kad jie „padarys daug daugiau mūsų bendrai laisvei ir saugumui, nei stovės jūsų žemėje“. „Turite labai gerus šarvuotus asmeninius ...

Bandydama ištrūkti iš atakuojamo Bučos miesto visai netoli Kyjivo, jauna šeima – Anna ir Antonas – išgyveno košmarą. Antoną nušovė Annos akyse, neišgyveno ir judviejų kūdikis, kurio ji laukėsi. Nuo karo bėgusių ukrainiečių Annos ir Antono Polonskių istorija „Instagram“ pasidalijo jos buvusi bendraklasė Olga.  „Tai paskutinė jų laimingų nuotrauka kartu, tai paskutinė jų nuotrauka“, – rašė Olga.

Sankcionuotas milijardierius Romanas Abramovičius oficialiai nepriklauso Rusijos delegacijai, tačiau, matyt, suvaidino svarbų vaidmenį užkulisiuose, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą lakstydamas tarp Maskvos, Kyjivo ir Stambulo, rašo theguardian.com.

Ne veltui sakoma, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti tikras, yra tai, kad dėl nieko negali būti tikras. Dar metų pradžioje optimistiškai žvelgėme į po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir elektroninės prekybos tendencijas bei šviesiomis spalvomis tapėme jos raidos scenarijus. Tačiau tragiški įvykiai Ukrainoje daugelį dalykų skatina įvertinti iš naujo. Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie invaziją į Ukrainą, o maištaujantys rusų kariai gadina savo pačių įrangą ir net netyčia numuša savo pačių lėktuvus, sako JAV ir britų žvalgybos tarnybos. Artimi sąjungininkai Vašingtonas ir Londonas, kurių žvalgyba stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus Kremliuje, sako, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo“ pasakyti jam visą tiesą apie nesėkmes mūšių laukuose ir tikrąjį sankcijų poveikį.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų. Be to, šalies lyderis teigė, kad dabar Ukrainoje – lūžis, o jeigu okupantai surengs dar daugiau karinių atakų, Ukraina apgins kiekvieną savo žemės lopinėlį.  V. Zelenskis teigė, kad šiuo metu yra pasiektas „lūžio taškas“ Ukrainoje, tačiau teigė, kad taikos derybose su Rusija nebuvo pasiekta jokių aiškių susitarimų.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad žmonės yra labai pažeidžiami Rusijos prezidento Vladimiro Putino melo, rašo CNN. Pasak jo, vienas liūdniausių dalykų yra V. Putino bandymas nuslėpti, kas vyksta Ukrainoje. B. Johnsonas pabrėžė, kad JK vyriausybė privalo būti efektyvi, siekiant atskleisti V. Putino skleidžiamą melą.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Rusijos karas Ukrainoje įžiebia aistrų ir Lietuvoje. Trečiadienį internete pasklido buvusio Seimo nario Zbignevo Jedinskio aštrus komentaras. Politikas pasisakė, kad Lenkijai esą vertėtų nutraukti saitus su ES ir NATO bei atsigręžti į Rusiją. Tiek parlamentaras Česlavas Olševskis, tiek Z. Jedinskis, dirbantis jo padėjėju Seime, atsisakė komentuoti prieštaringą „Facebook“ įrašo turinį, kurį gyventojai jau įvertino niekinančiai.

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo darbotvarkėje rado laiko susitikimui su komiku Olegu Šurajevu. Jis sekmadienį surengto protesto pasienyje metu reikalavo, kad Lietuva kuo greičiau uždraustų baltarusiškų ir rusiškų sunkvežimių judėjimą, su bendražygiais prieš tai net bandė blokuoti kelius. Tačiau po priėmimo pas premjerę, komikas apie kelių blokavimą jau nebekalbėjo. „Mes sukursime iniciatyvinę grupę, kuri susitiks kitą savaitę su Lietuvos premjere ir šį klausimą spręsim.

Kremliui vakar paskelbus apie atsitraukimą nuo Kyjivo ir šiaurėje esančio Černihivo – ir Vakarų žvalgyba, ir Kyjivas perspėja neužkibti ant Putino kabliuko – priešas toliau apšaudo Kyjivo apylinkes, o atitraukiamus dalinius pergrupuoja ir gali ne tik permesti jas į rytinę Ukrainos pusę, kur Putinas stiprina puolimą, bet ir vėl pasiųsti šturmuoti sostinę. Tiesa, šiąnakt sprogimų būta ir Rusijoje, netoli sienos su Ukraina. Į orą išlėkė rusų amunicijos sandėlis.

Vokietija įspėja, kad artimiausiu metu šalyje gali sutrikti dujų tiekimas. Berlynas baiminasi, kad Europos Sąjungai nesutinkant už dujas atsiskaityti rubliais, Rusija gali užsukti dujų kranelį. Savo ruožtu Lenkija sako, kad siekdama tapti nepriklausoma nuo rusiškų išteklių, imasi ambicingiausio plano Europoje. Varšuva jau uždraudė rusiškų anglių importą ir iki metų pabaigos žada visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

Daugiau nei mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje iki šiol kelia nerimą daugeliui žmonių, keli jų – vis gyvena baimėje, o kiti – savo nerimą bando sutvardyti priimdami tam tikrus racionalius, saugumą užtikrinti galimus sprendimus. Būtent taip pasielgė ir Nemenčinėje gyvenanti dviejų vaikų mama, kuri nerimaudama dėl kilusios grėsmės ir vaikų saugumo nusprendė savo namuose esantį rūsį paversti slėptuve.

Rusija atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują Ukrainoje ir turi už tai atsakyti, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienį dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Rusija yra atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują ir milijonus sugriautų gyvenimų.

Įspūdingas paramos koncertas Ukrainai. Garsiausios pasaulio žvaigždės susivienijo Birmingame ir Ukrainai siuntė galingą palaikymo žinutę. Per įspūdingus garsenybių pasirodymus, prie kurių prisijungė ir ukrainietė Eurovizijos nugalėtoja Džamala, žmonės Ukrainai paaukojo net 15 milijonų eurų. Triukšmingas, spalvingas ir garsus, bet visai kitoks nei iki šiol Birmingamo arenoje vykę koncertai.

JAV pareigūnas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš savo patarėjų išgirsta dezinformaciją apie tai, kokia bloga šalies kariuomenės padėtis yra Ukrainoje ir kokių sunkumų patiria Rusija po įvestų Vakarų sankcijų, rašo CNN. Pareigūnas paaiškina, kad šis vertinimas pagrįstas išslaptintais JAV žvalgybos duomenimis.

Apie du šimtus žmonių trečiadienio vakarą Vilniuje prie Vyriausybės protestavo prieš karą Ukrainoje, raginami nutraukti ekonominius santykius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija. Su premjere Ingrida Šimonyte susitikęs akcijos iniciatorius, komikas Olegas Šurajevas ragino ir kitų Europos Sąjungos šalių visuomenes spausti savo vyriausybes. „Mes darome visuomenės spaudimą. (...) Karas užmigdo, žmonės pripranta prie karo, atrodo, kad tai dar viena karo diena.

Rusijos okupantai Ukrainos Charkivo regione naudoja uždraustas priešpėstines minas, skelbia tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“.  „Žinoma, kad Rusijai naujai dislokavo šias minas, kurios gali be atodairos žudyti ir suluošinti civilius 16 metrų atstumų“, – teigė organizacijos atstovai.  Pastebima, kad Ukrainos kariuomenė tokio tipo minų neturi. Be to, raginama pasaulio valstybes, kad šios pasmerktų šiuos Rusijos veiksmus, kurie prilygsta karo nusikaltimui.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pradėto karo Ukrainoje, Rusijos kariuomenė neužėmė nė vieno didelio miesto, o puolimas Kijeve ir Nikolajeve praktiškai sustojo, skelbia BBC. Nuolat apšaudomas Charkovas ir Mariupolis taip pat nepasiduoda. Ko tikėtis iš kito karo etapo? BBC surinko ekspertų nuomones apie situaciją frontuose ir paprašė pasidalinti ateities prognozėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsiaustame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Kyjivas. Pareigūnai perspėjo, kad šis incidentas gali dar labiau paaštrinti mieste besivystančią humanitarinę katastrofą. „Mariupolyje okupantai nusitaikė į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pastatą“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime.

Su Prancūzijos parlamento atstovais trečiadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad iš šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos tikimasi lyderystės Europoje, ypač nepateisinamo karo akivaizdoje, pranešė ministerija. „Negalime sau leisti užmerkti akių prieš tikrovę vardan savo patogumo, negalime pavargti kovoti.

Nuo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių pagalbai maistu, taip pat būstą jiems suteikusių asmenų kompensacijoms Ministrų kabinetas numatė beveik 10 mln. eurų. Trečiadienį priimtu sprendimu Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Socialinės apsaugos irdarbo ministerijai (SADM) 3 mln. eurų skyrė maitinimo kortelėms, dar 585 tūkst. eurų – maisto daviniams. Tuo metu ukrainiečiams būstą suteikusiems asmenims ir įmonėms numatyta 6,3 mln. eurų kompensacijų.

Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.      „Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.  „Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį atvyks dviejų dienų vizito į Indiją, kuri iki šiol nepasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą. Indija susilaikė per balsavimą dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, smerkiančių Maskvos agresiją, ir nepaisydama Vašingtono spaudimo toliau perka rusišką naftą bei kitas prekes. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu. Indija ir Rusija daug dešimtmečių palaiko glaudžius ryšius.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

Charkivo srities Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojai atkapstė jauną vaikiną, kurį Rusijos karinė žvalgyba užverbavo kaip informacijos rinkėją išduoti Ukrainos pajėgų buvimo vietą. Rusijos karinė žvalgyba užmezgė ryšį su nepilnamečiu, naudodamiesi „Telegram“ platforma, skelbia UNIAN. „Pamačiau reklamą „Telegram“ ir ten buvo parašyta – išduok buvimo vietą, o mes tau duosime pinigų“, – žvalgybai pasakojo ukrainietis paauglys.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

Ukrainos kariuomenė nukovė su Rusijos pusėje kovojusius brolius dvynius – Antoną ir Aleksejų Vorobjovus. 29-erių metų rusų vyresnieji seržantai-sargybiniai buvo nukauti kovo 12 dieną. Nepatikslinta, kuriame Ukrainos regione ar per kokius veiksmus nukauti kariai. Rusijos kariuomenė iki šiol neatskleidžia, kokius nuostolius patyrė pradėjusi invaziją į Ukrainą. Ukraina skaičiuoja nukovosi apie 17,3 tūkst. rusų karių, o patys rusai kovo 25-ąją skelbė iš viso netekę 1351 kario.

Ukrainos uostamiesčio Mariupolio centre buvo sunaikinti ištisi miesto kvartalai, rodo naujausios kompanijos „Maxar Technologies“ nuotraukos. Vaizdai patvirtina – Mariupolyje ir jo apylinkėse įvyko dešimtys sprogimų. Vietovė, esanti į rytus nuo subombarduoto dramos teatro, kur, valdžios manymu, per Rusijos ataką žuvo apie 300 žmonių, paversta griuvėsiais. Vienoje palydovinėje nuotraukoje matyti, kad beveik kiekvienas pastatas liko be stogo arba stogai yra apgriauti.

Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti, pranešė nepaprastųjų situacijų agentūra. Devynių aukštų pastatui smogta prieš pat 9 val. ryto; smūgis sugriovė visą centrinę statinio dalį.

Nepaisant Rusijos pažadų sumažinti karines pajėgas kai kuriose teritorijose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame kreipimesi sakė, kad Ukraina savo gynybos sumažinti neketina.  „Mes galime sakyti, kad signalai, kuriuos gauname derybų metu, yra teigiami, bet Rusija nesumažina sviedinių skaičiaus Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo V. Zelenskis.