Karas

Pasaulio maisto programa praneša apie bado pavojų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, nes dėl karo Ukrainoje nukentėjo pagalbos maistu tiekimas, rašo portalas „Politico“. Didžiausios pasaulyje pagalbos maistu agentūros vadovas griežtai įspėja Europos lyderius: mokėkite daugiau dabar, kad užkirstumėte kelią badui pasaulyje, arba vėliau patirsite migracijos krizę.

Janas Bakhmutas buvo 15 500 tūkst. km atitolęs nuo savo namų rytiniame Ukrainos mieste Charkove, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, rašo theguardian.com. Vernadskio stotyje, Antarktidoje, vienintelėje Ukrainos tyrimų bazėje, jis dirba geofiziku ir iš varginančio atstumo stebi, kaip baisiai vystosi karas. Dabar ši metus trunkanti užduotis tolimame taške artėja prie pabaigos, ir jis susiduria su nemalonia užduotimi: grįžti į Europą ir į šalį, kuri pasikeitė amžiams.

Rusija keičia karo Ukrainoje taktiką – planuoja perimti Donbaso ir kitų regionų šalies rytuose kontrolę. Aiškėja data, iki kada Rusijos kariuomenė ketina užgrobti šias teritorijas. JAV žvalgybos pareigūnai atskleidė, kad Vladimiras Putinas ruošia planus užimti Donbasą ir rytų Ukrainą jau gegužės pradžioje. Kaip skelbia CNN, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria nemenką spaudimą – jis turi pademonstruoti, kad gali pasiekti pergalę.

Po to, kai Kyjivo sritis buvo išplėšta iš okupantų nagų, Ukraina fiksavo ne vieną Rusijos kariuomenės barbariškumo atvejį. Nekaltiems Kyjivo priemiesčio Bučos gyventojams rusų kariai vykdė egzekucijas. Miestas iki šiol nusėtas mirusiųjų kūnais, dauguma jų sustingę nenatūraliose, kraupiose pozose. Pavykus išlaisvinti Kyjivo apylinkes nuo Rusijos kariuomenės visuomenę pasiekė naujienos apie okupantų žvėriškumo atvejus.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie tolimesnius Rusijos kariuomenės tikslus ir nepakankamą Vakarų paramą karine technika. Jo teigimu, rusai nusitaikė į Donbaso ir Pietų Ukrainos regionus. Taip pat šalies vadovas įspėjo, kad Rusija ketina didinti spaudimą Ukrainos rytuose, praneša „The Guardian“. „Mes stipriname gynybą rytiniame Donbaso regione.

Iš Rusijos kariuomenės atgautame Kyjivo regione Ukrainos pajėgos aptiko 410 civilių palaikus, sekmadienį pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje 00:04 | Okupantai Ukrainoje žudo ne tik civilius: gyventojų šunis nušauna „dėl pramogos“ Pranešama, kad Rusijos kariai Ukrainoje niokoja ne tik miestus ir žudo civilius, bet „dėl pramogos“ šaudo gyvūnus.

Ukrainoje nuo raketos smūgio žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius.  Apie tai pranešė portalas 15min.lt.  15min.lt duomenimis, 45-erių M. Kvedaravičius žuvo Mariupolyje po to, kai į jo automobilį pataikė raketa.  „Režisierius tuo metu vyko iš Mariupolio, kur buvo paimtas į nelaisvę. Tvirtinama, kad kelionės metu M.Kvedaravičius jau buvo sužeistas – lūžusia ranka“, – rašo 15min.lt.

Netoli Kyjivo esančioje Bučoje ukrainiečiai palaidojo masinėje kapavietėje beveik 300 rastų negyvų žmonių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė priemiesčio meras. Tokį pareiškimą jis padarė Ukrainos kariuomenei susigrąžinus šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę, iš jo pasitraukus Rusijos pajėgoms. „Bučoje masinėse kapavietėse jau palaidojome 280 žmonių“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė meras Anatolijus Fedorukas.

Lietuviai renka paramą Ukrainoje per karą rusų karių išprievartautoms moterims. Tautiečiai skuba aukoti greitojo veikimo kontraceptines tabletes, nėštumo testus, higienos priemones. O okupantų žiaurumas neturi jokių ribų. Skelbiama daugiau atvejų, kai moterys seksualiai išnaudotos prie vaikų, grupėmis, prieš tai nužudant šeimas. Išprievartautų moterų, anot pagalbą joms teikiančių organizacijų, Ukrainoje ne dešimtys, o tūkstančiai.

Amerika ir Europa turi būti pasirengusios Rusijos biologinėms ar cheminėms atakoms, rašo portalas „Foreign Affairs“. Rusijos invazija į Ukrainą vyksta ne taip, kaip įsivaizdavo Kremlius, jos pajėgos stringa aplink pagrindinius miestus, o Ukrainos kariuomenė smarkiai priešinasi. Kadangi jos pajėgos demoralizuojamos, o atsargos senka, Rusija gali griebtis drastiškesnių priemonių laimėjimui pasiekti.

Putino kariaunai pralaimint ir atsitraukiant iš Kyjivo srities – okupantai ėmėsi betikslių žiaurumų –  minuoja paliekamus miestus ir pastatus, net civilių lavonus. Palieka karo nusikaltimų ir gyventojų egzekucijų pėdsakus. O ukrainiečių namuose ir parduotuvėse pavogtus daiktus okupantai skuba siųsti į gimtinę. Rusijoje prasidėjo pavasarinis šaukimas – su Putino karu nesutinkantys rusai bando protestuoti.

Rusijos policija per šeštadienį vykusius protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą sulaikė daugiau kaip 170 asmenų, pranešė viena nevyriausybinė organizacija. Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodė, kad per demonstracijas 14-oje Rusijos miestų policija iš viso sulaikė mažiausiai 176 žmones. Maskvoje dirbantis AFP korespondentas pranešė matęs, kaip smarkiai sningant netoli Kremliaus esančiame Zariadjės parke riaušių policija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių.

Popiežius Pranciškus šeštadienį kalbėjo apie Europą vėl čaižančius „ledinius karo vėjus“, atkreipdamas dėmesį į konfliktą Ukrainoje. „Ir vėl kažkoks patvaldys, deja, įsikibęs anachronistinių pareiškimų apie nacionalinius interesus, provokuoja ir kursto konfliktus, o paprasti žmonės jaučia  poreikį kurti ateitį, kuri bus arba visiems bendra, arba jos apskritai nebus“, – pabrėžė pontifikas, pradėjęs dviejų dienų vizitą Maltoje.

Natalija kalba tyliai, baimindamasi, kad mažas jos sūnus Oleksis pabus ir išgirs tiesą, kodėl jiems teko bėgti iš namų prie pušyno, kuriuos jiems pastatė tėvas. Apie tai, ką jai padarė vyrai su ginklais, kol berniukas raudojo tamsioje katilinėje. Koks vyras negyvas gulėjo jų kieme, kai paskutinį kartą išėjo iš namų.

Šeštadienį Ukrainoje, Enerhodaro mieste – taikus ukrainiečių mitingas prieš karą šalyje. Okupantai iš Rusijos dar kartą įrodė, kad žiaurumui ribų nėra – ginklai ir sprogmenys nutaikyti į civilius. Rusijos karių automatų šūviai šeštadienį pasigirdo Enerhodaro mieste, kuris – netoli Zaporižės. Miestas, kuriame yra ir didžiausia Europos atominė elektrinė, okupuotas Rusijos pajėgų. Mitingą okupantai išsklaidyti nusprendė ginklų šūviais ir sprogmenimis.

Branduolinės energetikos reguliavimo institucijos laikosi kitokio vertinimo nei Kijevas dėl Rusijos veiksmų keliamo pavojaus atominėse elektrinėse, rašo politico.eu. Kyjivas griebiasi visų įmanomų svertų, siekdamas įtikinti Vakarus, kad jiems taip pat gresia Rusijos invazija, įskaitant pasikartojančius ir kartais perdėtus įspėjimus apie galimą branduolinę nelaimę visai Europai.

Šeštadienis, balandžio 2-oji – lūžio Hostomelio oro uoste diena. Rusijos pajėgos atsitraukė iš suniokoto oro uosto. Šeštadienio rytą užsienio žiniasklaida pranešė – Hostomelio oro uoste stojo ramybė. Iš jo pasitraukė okupantų pajėgos. Kovos šiame oro uoste tarp Rusijos ir Ukrainos vyko nuo pat karo pradžios. Okupantai taip ir nesugebėjo įsitvirtinti. Kovos šį oro uostą sunaikino visiškai.

Kyla pavojus, kad susidūręs su ekonomine izoliacija, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tiesiog nuspręs atsukti laiką atgal – į tamsesnę erą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo ne kartą perspėtas, kad Vakarai sugriaus jo ekonomiką, jei jis įsiverš į Ukrainą, tačiau jis vis tiek nusprendė pasiųsti tankus. Kodėl? Gali būti, kad jis apsiskaičiavo, bet yra ir niūresnis scenarijus.

Įtampa dėl teisinės valstybės ir demokratijos nukrypsta į antrą planą, kai Lenkija tampa priešakinės linijos valstybe prieš Rusiją. Kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pernai birželį susitiko su Joe Bidenu NATO viršūnių susitikime Briuselyje, jie tik nemaloniai trynėsi alkūnėmis, rašo politico.eu.

Balandžio 2-oji – dar viena karo Ukrainoje diena. Pranešama, kad šeštadienį bus organizuojami net 7 humanitariniai koridoriai Ukrainos miestuose įstrigusiems gyventojams. Prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad iš tam tikrų vietų atsitraukiantys rusų kariai užminuoja ne tik pastatus, bet ir žuvusių žmonių kūnus. Socialiniuose tinkluose šeštadienį ėmė plisti ir dar viena žinia. Dalinamasi vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad toli, horizonte, rūksta dūmai.

Karas Ukrainoje tebesitęsia. Jau daugiau kaip mėnesį vyksta Ukrainos ir Rusijos pajėgų susidūrimai. Volodymyras Zelenskis kiekvieną dieną vaizdo įrašu kreipiasi į Ukrainos ir viso pasaulio žmones. Šeštadienio rytą jis taip pat pasidalijo įrašu, kuriame palietė kelias temas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijoje dabar prasideda kasmetinis vaikinų šaukimas į kariuomenę. Prezidentas ragino jaunuolių artimuosius neišleisti jų tarnauti, nes tai reiškia vieną – mirtis.

Balandžio 2-oji – 38-oji karo Ukrainoje diena. Rusijos okupantų invazija jau privertė savo namus palikti milijonus gyventojų, kai kurie miestai – visiškai nusiaubti, o aukų skaičius kasdien didėja. Šeštadienį Rusija suaktyvino puolimą iš oro, Ukrainos miestai yra apšaudomi raketomis, o Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas skelbia apie pradedamą Mariupolio įtvirtinimų šturmą.

Mariupolio mero pavaduotojas Sergejus Orlovas penktadienį CNN papasakojo apie tai, kokius siaubingus sunkumus dėl rusų okupantų tenka patirti Mariupolio gyventojams.  Pasak jo, miestas šiuo metu yra visiškai sunaikintas. „Miestas visiškai sunaikintas, tarsi griuvėsiai. Esame nusiminę ne dėl infrastruktūros, o dėl žmonių. Dabar jau žinome, kaip padėti savo piliečiams, kenčiantiems mieste“ – kalbėjo jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su Melitopolio meru Ivanu Fedorovu, kurį kiek anksčiau Ukrainoje buvo pagrobę Rusijos okupantai.  „Sunku įsivaizduoti, ką išgyveno Rusijos kariuomenės pagrobtas Melitopolio meras. Dabar jis laisvas ir mes išgirdome jo istoriją. Ji nuostabi. Jam ir kartu su juo atvykusiems Aukščiausiosios Rados deputatams išreiškiau susižavėjimą ir taip pat paramą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog Lietuva perdavė Ukrainai karinės paramos už dar 10 mln. eurų. Apie tai penktadienio vakarą ministras paskelbė feisbuke. „Pagal Valstybės gynimo tarybos sprendimą Ukrainai perduota dar 10 mln. eur vertės karinės paramos. Negaliu atskleisti kas perduota, bet kariškai vertinant tai irgi rimta“, – pranešė A. Anušauskas.  Anot ministro, Lietuva pagal paramos teikimo sudėtį ir greitį yra viena lyderių.

Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai. Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.

Rusijos kariai, pastarąsias keturias savaites laikę užėmę teritoriją aplink Černobylio atominę elektrinę, tikriausiai buvo paveikti ten esančių radioaktyvių teršalų skleidžiamos spinduliuotės, penktadienį sakė Ukrainos pareigūnai. Rusijos pajėgų naudojamos mašinos tikriausiai pakėlė į orą radioaktyvių dulkių, be to, kariai buvo išsikasę apkasus labiausiai užterštoje šios zonos vietoje, sakoma Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pranešime.

Rusijos mieste Belgorode prie sienos su Ukraina šiandien ir vėl griaudi sprogimai. Į orą naktį išlėkė rusų naftos produktų bazė. Į ją raketas paleido žemai skriejantys sraigtasparniai. Rusai kaltina ukrainiečius, o pastarieji girtis smūgius svarbiai bazei neigia. Ataka gali būti ir pačių rusų provokacija. Kyjivas skelbia itin sėkmingai smogęs okupantams prie Kyjivo – sostinės šturmas esą tapo nebeįmanomas.

Pasienyje su Rusija esančioje Nidoje – nerimas. Vietiniai baiminasi, jei Putinas nuspręstų pulti Lietuvą, pirmoji agresija patirs jų gimtinė. Išsigandę tokio teorinio scenarijaus Nidos šią vasarą vengia ir pagrindiniai kurorto turistai iš Vokietijos. Jie mažina atvykstančiųjų grupes ar net visiškai atšaukia rezervuotus viešbučius. Pasienio postas su Rusija, esantis visai šalia Nidos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pokalbio metu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasakė, kad norėtų jį suvesti deryboms kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. R. T. Erdoganas pabrėžė sveiko proto ir dialogo svarbą esant tokiai padėčiai Ukrainoje.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas CNN teigė, kad yra duotas sutikimas tam, kad Ukrainai būtų pristatyti 56 tankai. Teigiama, kad Vokietija Pbv 501 tipo tankus, likusius iš Šaltojo karo laikų, vėliau pardavė Švedijai, o šie perpardavė Čekijai, kuri dabar ruošiasi šią karinę techniką pristatyti Ukrainai.  Pagal Vokietijos karo ginklų kontrolės įstatymą šalis turi patvirtinti karinių ginklų ar technikos perdavimą į kitas valstybes.

Prancūzija galėtų imtis lyderystės suteikiant Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos (ES) nares statusą,  penktadienį Vilniuje susitikęs su Prancūzijos užsienio reikalų ministru sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant – suteikiant šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu ketvirtadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „beprotiškus, nepriimtinus ekscesus“ Ukrainoje.  „Rusijos žmonės nėra atsakingi už beprotiškus, nepriimtinus savo lyderių, tokių kaip Vladimiras Putinas, ekscesus“, – sakė kino veteranas, anksčiau nekart viešai reiškęs simpatijas Rusijos prezidentui.  Šią savo poziciją G. Depardieu išdėstė naujienų agentūrai atsiųstame pareiškime.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo balandžio 1-osios ukrainiečiai, radę prieglobstį Klaipėdos rajone, galės kreiptis ne tik dėl valstybės skiriamos socialinės paramos, bet ir dėl specialios vienkartinės savivaldybės išmokos. Tarybos sprendimu kiekvienam rajone gyvenančiam ukrainiečiui bus skiriami 267 eurai, padėsiantys čia įsikurti, pradėti gyvenimą. Šiuo metu Klaipėdos rajone jau gyvena virš 800 ukrainiečių.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė penktadienį pasmerkė išpuolį prieš memorialą Holokausto aukoms Paneriuose, kuomet Rusijos karo Ukrainoje simboliais „Z“ ir „V“ buvo išniekinti paminklai. „Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė smerkia cinišką išpuolį, įvykdytą sakralioje Panerių masinių žudynių vietoje. Institucijų apatija ir visuomenės tolerancija tokiems išpuoliams yra nepateisinama“, – sakoma bendruomenės paskelbtame pareiškime.

 Rusija ir Ukraina penktadienį atnaujino taikos derybas vaizdo ryšiu, pranešė vienas iš derybininkų. „Tęsiame derybas vaizdo konferencijos formatu, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė Maskvos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis. – Mūsų pozicijos dėl Krymo ir Donbaso nepakito.“ Teigiama, kad pranešimai, kad Ukrainos atakos sraigtasparniai atakavo degalų sandėlį Rusijos teritorijoje ir sukėlė jame gaisrą, nepadeda abiem šalims derėtis, pareiškė Kremlius.

Nuo balandžio 1-osios Ukrainos sostinėje Kyjive vėl leidžiama prekiauti alkoholiu. Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais Kyjive ir dalyje kitų šalies didmiesčių galiojo nuo kovo 1-osios. Ukrainos žurnalisto Illia Ponomarenkos užfiksuotose nuotraukose matyti, kaip Kyjivo gyventojai iš parduotuvių lentynų šluoja alkoholinius gėrimus.

Akimirką labiausiai pasaulyje sekamu lėktuvu penktadienį tapo JAV oro pajėgų lėktuvas, sukantis ratus aplink Kaliningradą. Orlaivių skrydžius realiuoju laiku sekančioje svetainėje „Flight Radar 24“ JAV oro pajėgų lėktuvas „Jake31“ prikaustė tūkstančių lėktuvų entuziastų žvilgsnius. Sekant lėktuvo trajektoriją matyti, kad jis beveik 5 val. ryto pakilo iš Didžiosios Britanijos ir tuomet skrido per Europą link Baltijos jūros.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktinėje kalboje pranešė atėmęs generolo laipsnį iš dviejų Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) narių. Jis paskelbė atleidęs du aukšto rango Ukrainos saugumo tarnybos narius, nes jie buvo „išdavikai“. Tai – Andrejus Naumovas ir Serhijus Krivoručko. „Šiandien buvo priimtas dar vienas sprendimas dėl antiherojų, – sakė jis.

Sakartvelas ketina įgyvendinti ekonomines sankcijas Rusijai. Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili CNN sakė, kad Sakartvelas prisijungs prie tarptautinių finansinių sankcijų Rusijai. Portalas tv3.lt primena, kad Sakartvelas pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje, tačiau neprisijungė prie sankcijų kaimyninei valstybei, kuri buvo okupavusi ją pačią 2008-aisiais ir kuri laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame pranešime penktadienį teigė, kad situacija pietinėje ir rytinėje Ukrainos dalyje išlieka „ekstremaliai sudėtinga“ ir teigia, kad Rusija sutelkė karines pajėgas prie Mariupolio. Teigiama, kad 170 tūkst. ukrainiečių yra vis dar yra įstrigę Juodosios jūros uostamiestyje, kuris kelias savaites patiria niokojančių Rusijos kariuomenės apšaudymų, o tūkstančiai civilių yra laikomi žuvusiais.  „Priešakyje laukia naujos kovos.

Baltųjų rūmų atstovė ketvirtadienį teigė, kad Rusijos invazija Ukrainos teritorijoje buvo „strateginė katastrofa“. JAV Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield ketvirtadienį pareiškė, kad Amerika turi įrodymų, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje buvo „strateginė katastrofa“ jo šaliai. Pasak jos, dėl pralieto kraujo Ukrainoje Rusija ir toliau susidurs su papildomomis sankcijomis.

JAV gynybos pareigūnas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos karinės pajėgos yra susikoncentravusios į keturis pagrindinius taikinius Ukrainos teritorijoje, vienas jų – sostinė Kyjivas. Kaip teigia oficialūs duomenys, pagrindiniai Rusijos karinių pajėgų taikiniai yra šie: Kyjivas; Černihivas; Iziumas (į pietus nuo Charkivo); Donbaso regionas.

Rusijos karinės pajėgos nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė jau 148 vaikus, praneša „Reuters“. Teigiama, kad per oro antskrydžius, taip pat paleistų sviedinių metu okupantai pražudė 148 Ukrainos vaikus. Pasak Ukrainos gynybos ministro, Rusija taip pat nuo invazijos pradžios šalies teritorijoje paleido 1 tūkst 370 raketų ir subombardavo 15 šalies oro uostų. Tęsiantis karui, Ukrainą jau paliko daugiau kaip 10 mln. karo pabėgėlių.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo iš anksto numatytus planus apskaičiavo neteisingai. BBC laidos metu buvęs ministras Andrejus Kozyrevas teigė, kad V. Putino siekis susilpninti NATO buvo apskaičiuotas neteisingai.  Be to, jis kritikavo V. Putino darbo principus ir tikino, kad Rusija smunka, nes yra per daug priklausoma nuo žaliavų eksporto į kitas valstybes.

Putino karo vadai ir patarėjai bijo jam sakyti tiesą apie Rusijos kariuomenės padėtį Ukrainoje, todėl meluoja – apie tai skelbia ir britų, ir amerikiečių žvalgyba. Pastarieji skaičiuoja, kad Rusija nuo Kyjivo į Baltarusiją atitraukia tik mažiau nei penktadalį savo pajėgų. O dalis karių skuba į ligonines gydytis iš Černobylio – mat gavo didelę dozę radiacinės spinduliuotės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai. V. Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims.  Australijos parlamentarai 16 minučių trukmės kreipimosi pradžioje ir pabaigoje Ukrainos prezidentui plojo atsistoję.

Nors Kremlius ir toliau teisina karą Ukrainoje neva kaip būtinybę „išlaisvinti“ gyventojus nuo „nacių“, civilių aukų skaičius per mėnesį viršijo bendrą žuvusiųjų skaičių per visus 8 metus nuo Rusijos invazijos į Donbasą. Kai kurie Ukrainos miestai dabar išgyvena Rusijos kariuomenės blokadą, dėl kurios gyventojai neturi galimybes gauti maisto ir humanitarinės pagalbos. Chersono ir Mariupolio gyventojai „The Insider“ papasakojo apie humanitarinę katastrofą, kurioje jie atsidūrė.