Karas

Kokias sąlygas Ukraina turi priimti, kad nutrauktų Rusijos nepateisinamą, neišprovokuotą karą? Kai kurie gali manyti, kad tai yra įžūlus klausimas, rašo foreignaffairs.com. Kare tarp demokratijos ir autokratijos, arba tarp gera ir bloga, tik garbingo nugalėtojo taika gali būti apginta.  Tokiu požiūriu teisingas klausimas yra, kokius reikalavimus JAV ir jos partneriai, o pirmiausia Ukraina, turėtų kaip bausmę už žiaurią agresiją kelti Rusijai.

Ispanijos centro kairiųjų premjeras Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planą dėl 6 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos ir subsidijų kurui, skirtą sumažinti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį. Ilgai laukto reagavimo į ekstremalias situacijas plano detalės paskelbtos tuo metu, kai Ispanija susidūrė su augančia socialinių neramumų banga dėl staigios infliacijos ir kylančių kainų, išprovokavusių sunkvežimių vairuotojų streiką, gamybos sustabdymus ir masinius ūkininkų bei žvejų protestus.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Ukrainą, skelbia Čečėnijos žiniasklaida. Tiesa, jau anksčiau skelbta, kad čečėnų vadas tvirtino esantis netoli Kyjivo, tačiau žurnalistų atliktas tyrimas įrodė jį taip ir nepajudėjus iš Čečėnijos sostinės Grozno.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad Rusijos Federacija svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tokios galimybės kiek anksčiau neatmetė ir Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto, kaip televizijai „Ukraina 24“ sakė Ch. Grozevas, įsakymą panaudoti branduolinį ginklą turi vykdyti penki žmonės. Kremlius baiminasi, kad vienas iš šių žmonių gali atsisakyti, rašo UNIAN.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmeta galimybę artimiausiu metu akis į akį susitikti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. S. Lavrovo teigimu, prezidentų susitikimas šiuo metu pasikeisti nuomonėmis apie karą Ukrainoje būtų „neproduktyvus“. Kalbėdamas su Serbijos žiniasklaida, S. Lavrovas pridūrė, kad bet koks abiejų lyderių susitikimas turėtų įvykti, kai abi šalys arčiau susitars dėl pagrindinių klausimų.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros sudarys jungtinę tyrimo grupę karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Anot Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimo, susitarimas dėl tokios grupės sudarymo pasirašytas penktadienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina. Jį pasirašė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro bei Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas, brigados generolas Kyrylas Budanovas nesistebi, kad Rusija menkai prasiveržė puldama Ukrainą. Jo teigimu, apie Rusijos žingsnius dar prieš jiems įvykstant Ukraina gauna informacijos iš savo šaltinių, dalis jų – Kremliaus viduje, Vladimiro Putino artimiausiame rate. „Turime šaltinių, daug šaltinių, kurie mums dirba“, – interviu gynybos temomis rašančiam leidiniui „Coffee or Die Magazine“ sakė K. Budanovas. „Mūsų šaltiniai yra visur.

Viena skurdžiausių Europos valstybių jau priėmė 370 000 ukrainiečių pabėgėlių. Tačiau intensyvėjant kovoms prezidentė Maia Sandu paprašė finansinės pagalbos, rašo theguardian.com. Jau matoma, kad vyksta dezinformacijos kampanija, kuria siekiama skleisti paniką tarp vietos bendruomenių.

Visos mūsų planetos laukia didžiulis pasaulinis badas. Be Rusijos ir Ukrainos grūdų kainos Europoje kils dar nematytu greičiu, o Afrikoje ir Azijoje išmirs tūkstančiai. Ir tai tik pradžia, mat jau dabar Europoje dėl prekių žmonės mušasi prekybos centruose. Tokiais žodžiais Kremliaus televizijų propagandinės laidos pradeda reportažus apie Vakarų sankcijas Rusijai.

  Lietuvos gyventojų jungtųsi prie ginkluotos valstybės gynybos, jei šalį užpultų Rusija, o tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – šis rodiklis siekia 70 proc., rodo naujienų portalo „15min“ skelbiama apklausa. Tyrimo metu tūkstančio pilnamečių Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie gintų Lietuvą, prireikus ir ginklu, jei ją užpultų Rusija. Teigiamai atsakė 52 proc. apklaustųjų – iš jų 68 proc. sudaro vyrų ir 38 proc. moterų. 27 proc.

Rusijos invazija suteikė naują impulsą Vakarų trajektorijai, portale Politico rašo Olga Oleinikova, Sidnėjaus technologijos universiteto Ukrainos demokratijos iniciatyvos vadovė. Ką šiandien reiškia būti ukrainiečiu? Konflikto metu, kurio metu Vladimiras Putinas bent iš dalies neigia Ukrainos valstybingumą, šis klausimas tampa vis aktualesnis. Ir jis turi atsakymą, kurio Rusijos prezidentas vargu ar supras.

Ukrainos kariai nukovė aukšto rango Rusijos karininką – majorą Azamatą Alinovą. Majoro mirtį patvirtino Omsko regiono, Rusijos, žiniasklaida. A. Alinovas buvo nukautas kovo 3 d., apšaudžius šarvuotį, kuriame jis buvo. A. Alinovas nuo 2010 m. buvo Rusijos Specialiųjų pajėgų kuopos specialiųjų pajėgų grupės vadu, o nuo 2020-ųjų – Specialiųjų pajėgų (Specnazo) kuopos vadu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Ukrainoje tęsiantis Rusijos invazijai, kas dešimtas Lietuvos gyventojas jaučiasi pasirengęs apsisaugoti nuo galimų pavojų, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Besijaučiantys visiškai informuoti ir pasiruošę nurodė 9,9 proc. visų apklaustųjų. Iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8 proc. respondentų. Tai – daugiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai. Tuo metu 38,5 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainai ir Rusijai pirmadienį ruošiantis dar kartą sėsti prie derybų stalo, sako, kad Ukrainos tikslas – suverenitetas. „Laukia naujas derybų raundas, nes mes siekiame taikos. Tikrai. Nedelsiant. Kaip buvau informuotas, jau Turkijoje yra galimybė ir poreikis susitikti akis į akį. Tai nėra blogai. Pažiūrėsime į rezultatą. Mūsų prioritetai derybose yra žinomi. Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Nuo karo žiaurumo iš Ukrainos pabėgusi ir Lietuvoje prieglobstį radusi Aliona dabar su sūnumi gyvena Prienuose. TV3 laidoje „Prieš srovę“ moteris pasakojo, kad iš namų pasiėmė tik vieną sau labai svarbų daiktą, kuris dabar padeda pragyventi svetimoje šalyje. Aliona į Lietuvą atvyko su vaiku, mama ir augintiniu. Bėgdama moteris pagriebė ir savo receptų užrašus, kurie dabar moteriai padeda užsidirbti. Ji kepa tortus, kuriais mėgaujasi ne tik prieniškiai, bet ir jo rajono gyventojai.

Federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) Rusijos pirmojo vicepremjero, prezidento Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrejaus Belousovo vardu pradėjo tikrinti cukraus tiekimą mažmeninės prekybos tinklams ir tarpininkams. Už dirbtinio cukraus trūkumo sukūrimą pažeidėjai bus baudžiami piniginėmis baudomis, prireikus, bylos bus perduotos prokuratūrai. Kovo 16 dieną, bankiros.

Praėjus maždaug dešimtmečiui po dviejų niokojančių šiuolaikinio kapitalizmo finansų krizių – 1929 m. ir 2008 m. – Europoje prasideda konfliktai, grasinantys įtraukti visą pasaulį. Kol kas karas Ukrainoje yra kitokio pobūdžio nei Antrasis pasaulinis, tačiau ideologijų susidūrimas yra vienodai svarbus.  Tiesa, svarbu suvokti, kad tiek didelės finansų krizės, tiek karai yra gilesnių visuomenės problemų simptomas.

Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko teigia, kad Kyjivo srityje žmonės badauja ir yra priversti gerti nuotekas, nes padėtis visoje šalyje blogėja, rašoma „The Guardian“. Parlamentarė, kalbėdama su „Times Radio“, L. Vasylenko teigė, kad Kyjivas išgyvena Rusijos išpuolius, o žmonės kenčia nuo maisto stygiaus, priversti likti rūsiuose arba metro stotyse. „Žmonės iš tikrųjų badauja ir geria nuotekas“, – kalbėjo ji.

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą žmonės dažniau patraukia į ukrainiečių restoranus ir ten valgo barščius. Restoranų darbuotojai sako: darbo padaugėjo net keliskart. Ne ką mažiau darbingas laikotarpis ir vėliavų gamintojams: Ukrainos dvispalves tenka gaminti dešimtimis tūkstančių. Daugiau ukrainietiškų prekių perka ir prekybos centrų lankytojai, tačiau kyla pavojus, kad tuoj prekių iš Ukrainos dėl ten vykstančio karo apskritai neliks.

Ukrainos vakariniame Lvivo mieste šeštadienį per suduotus raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip raketa sminga žemyn į miesto teritoriją. Šeštadienį įvykus atakai, buvo pranešta, kad į Lvivo miestą Rusija smogė 2 raketas, tačiau sekmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė nurodė, kad Rusijos kariai iš viso paleido 6 raketas.

Naujasis Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas turi valdyti sudėtingus ryšius su Maskva ir jau turėjo atleisti savo gynybos ministrą, rašo politico.eu. „Nebūkime susiskaldę. Atėjo laikas pasakyti: Bulgarija yra vieninga“, – kovo pradžioje, kai bulgarai pažymėjo šimtmečius trukusią Osmanų valdymo pabaigą, miniai, susirinkusiai prie Shipkos paminklo, sakė ministras pirmininkas Kirilas Petkovas.

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį skelbia, kad Rusijos kariai keičia kurą į alkoholį.  Kaip teigiama ministerijos pranešime, korupcija padarė įtaką Baltarusijoje dislokuotiems Rusijos kariams.  Manoma, kariai pardavinėjo turimus degalus už maisto atsargas arba karinę įrangą, dyzeliną. Ukrainos kariuomenės surinkti duomenys rodo, kad okupantai jau neteko 582 tankų, 1664 šarvuočių, 73 kurą gabenančių transporto priemonių ir kitų gynybos sistemų.

Ukrainos prokurorai praneša, kad nuo Rusijos invazijos pradžios okupantai nužudė 139 vaikus, daugiau kaip 205 buvo sužeisti, skelbia NEXTA. Tuo metu Ukrainos vakariniame Lvivo mieste per šeštadienį per suduotus raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės, pranešė regiono gubernatorius.

Po Rusijos kariuomenės paleistų raketų Lvivo mieste vietos policija sulaikė vyrą, kuris įtariamas šnipinėjimu, rašo „Sky News“. Šnipinėjimu įtariamo vyro telefone rastas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip rusų raketos sunaikina naftos saugyklą ir pramonės objektą. Be to, aptikta ir regione esančių kontrolės punktų nuotraukos, kurios buvo išsiųstos kitiems asmenims, kurių telefono numeris buvo rusiškas.

Ukraina yra žemės ūkio jėga, o karas sukelia didžiulį šoką visose pasaulio rinkose. Spėkite, iš kur Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa 2021 m. gavo daugiau nei pusę savo atsargų alkaniems visame pasaulyje? Taip, iš Ukrainos, rašo politico.eu. Kai šis „Europos duonos krepšys“ bus išmuštas iš tiekimo grandinių ir pagalbos tinklų, pasaulis tai tikrai pajus. Karas tarp Rusijos ir Ukrainos, abiejų maisto gamybos galiūnų, jau privertė išaugti grūdų, tokių kaip kviečiai, kainas.

Ukrainos vakariniame Lvivo mieste per šeštadienį suduotus du raketų smūgius nukentėjo mažiausiai penki žmonės, pranešė regiono gubernatorius. Nepaisant to, nauajusi duomenys rodo, kad okupantai milžinišką Ukrainos kariuomenės pasipriešinimą. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: ► Naujausios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų bus tęsiamos Turkijoje nuo pirmadienio iki trečiadienio. Derybininkai susitiks gyvai, nors iki šiol pokalbiai daugiausia vyko nuotoliniu būdu.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas sekmadienį pranešė, kad Rusija bando Ukrainą padalyti į dvi atskiras dalis tam, kad Maskva galėtų kontroliuoti regioną. Be to, pranešama, kad iš apsupto Mariupolio gyventojai prievarta yra išvežami į Rusiją. Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmadienį arba antradienį gyvai susitiks Stambule.

Rusijos invazija į Ukrainą jau persirito į antrą mėnesį. Ukrainiečius kamuoja baimė, kad šiaurės miestas Černihivas taps antruoju Mariupoliu pagal mirčių ir sunaikintų objektų skaičių, skelbia „The Guardian“. „The Associated Press“ praneša, kad Černihivą, kaip ir Mariupolį, rusų kariai blokuoja ir įkalina iš toli. Likusius mieste gyventojus baugina kiekviena ataka ir nesurinkti kūnai, gulintys gatvėse.

Iš visų pusių okupantų apsputą Mariupolį kamuoja gyventojų agonija. Mieste galima pamatyti scenų, primenančių Holodomoro laikus. Žmonės čia krenta vieni po kito, o Rusija ir toliau blokuoja humanitarinę pagalbą. Apsupto Mariupolio miesto meras Sergejus Orlovas sako, kad žmonės čia pradeda mirti iš bado ir dehidratacijos. Kadangi okupantai neleidžia humanitarinei pagalbai pasiekti miesto gyventojų, maisto ir vandens atsargos sparčiai senka.

Iš Lenkijoje viešinčio JAV prezidento lūpų – daugybė apibūdinimų Vladimirui Putinui. Aplankęs Ukrainos karo pabėgėlius, Joe Bidenas pavadino Rusijos lyderį „skerdiku“, o vėliau pareiškė, kad šis žmogus nebeturi valdyti Rusijos. Vakare sakydamas kalbą Varšuvoje Joe Bidenas prašneko apie Vladimiro Putino valdžią. JAV prezidentas žodžių į vatą nevyniojo – pareiškė, kad V. Putinas neturėtų toliau valdyti Rusijos, pranešė „The Guardian“. „Dėl Dievo meilės, šis vyras negali likti valdžioje.

Rusija turi vieną didžiausių ir galingiausių armijų pasaulyje, tačiau tai nebuvo akivaizdu invazijos į Ukrainą pradžioje. Daugelis karinių analitikų Vakaruose iki šiol nustebinti šio pasirodymo mūšio lauke, o vienas jų pasirodymą apibūdino kaip „liūdną“, rašo portalas BBC. Atrodo, kad Rusijos karinė pažanga iš esmės sustojo, o kai kurie dabar abejoja, ar ji gali atsigauti po patirtų nuostolių.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kova su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis yra dalis „didžiojo mūšio už laisvę“, ir sakė, kad pasaulis turi pasiruošti „priešakyje laukia ilga kova“. Kalbėdamas prie Karališkosios pilies Varšuvoje J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusija „smaugė demokratiją [savo viduje] ir siekė tai daryti kitur“. Kreipdamasis į Ukrainą, JAV lyderis pabrėžė: „Mes jus palaikome. Taškas.

Netoli Černobylio esančio Slavutyčio merą Rusijos pajėgos paleido į laisvę. Prieš tai, šeštadienį, jis buvo pagrobtas ir sulaikytas, pranešė Ukrainos politinė partija „Sluha narodu“. „Pagrobtas Slavutyčio meras jau laisvėje. Mieste nesiliauja mitingai prieš rusus“, – rašoma partijos pranešime. Rusijos kariai šeštadienį įžengė į Slavutyčių, kuris buvo pastatytas Černobylio atominės elektrinės darbuotojams. Rusų pajėgų įsiveržimas sukėlė gyventojų protestų bangą.

Maskva prabilo apie naują karo prieš Ukrainą stadiją. Šalies generolai, bandydami išsaugoti veidą – pareiškė sudavę smarkų smūgį Ukrainos gynybai ir dabar esą dės pastangas į Donbasą. Tiesa, Maskvos žodžiai dar nieko nereiškia. Okupantai ir toliau bombarduoja civilius objektus ir šiandien bando pavergti černobyliečių miestą. Be to, Kyjivas perspėja, kad Putinas netrukus į Ukrainą gali mesti šviežių šauktinių, naujas šaukimas Rusijoje prasideda balandžio pirmąją.

Paaiškėjo sukrečiantis Vladimiro Putino pajėgų elgesys su kaliniais. Daugiau nei savaitę nelaisvėje laikytas ukrainietis vertėjas atskleidė, ką patyrė būdamas Rusijos karių nelaisvėje. Ukrainietis vertėjas papasakojo, kaip žiauriai buvo kankinamas rusų, kurie jį laikė įkalinę 9 dienas.

2022 m. Rusijos karas prieš Ukrainą yra ne tik svarbus geopolitinis įvykis, bet ir ekonominis lūžis. Vakarų sankcijos yra griežčiausios priemonės, kurios kada nors buvo panaudotos prieš Rusijos dydžio ir galios valstybę, rašo foreignaffairs.com.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje išgraibstė nuomojamus butus ar net ištisus namus. Klaipėdoje laisvų būstų neliko visiškai. Reaguodami į tai, kai kurie nuomotojai pakėlė ir kainas. Uostamiestyje jos šoktelėjo vidutiniškai šimtu eurų. Neatsilieka ir kiti šalies miestai.  Klaipėdietis Darius į devintą miegamuosiuose uostamiesčio rajonuose stovinčio daugiabučio aukštą neša baldus. Trijų kambarių butą vyras skyrė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

Politiniai kaliniai ir tremtiniai geriausiai žino, ką jaučia tie, kuriuos okupantai privertė palikti namus, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Ji tai sakė šeštadienį vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos suvažiavime, pranešė Vyriausybė. „Neabejoju, kad Jūs labiau nei bet kas kitas galite suprasti, ką jaučia tie, kuriuos okupantai privertė palikti namus, kurie šiandien atsidūrė toli nuo gimtos žemės“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainos šiaurinį Slavutyčo miestą, esantį netoli Černobylio atominės elektrinės komplekso, apšaudė protestą surengusius vietos gyventojus ir pagrobė jo merą, naujienų agentūra „Unian“ šeštadienį citavo įvykių liudininkus ir pareigūnus. Išvakarėse buvo pranešta, kad miestą apšaudo Rusijos pajėgos, kurios, pasak liudininkų, jau buvo įžengusios į Slavutyčo ribas. Tačiau kol kas nežinoma, ar buvo šturmuotas vietos administracijos pastatas.

Jau beveik 30 tūkst. ukrainiečių pasiekė Lietuvą – dauguma jų perėjo per didelius vargus, kad atsidurtų saugioje šalyje. Vis dėlto net ir būdami čia, kur nėra pavojaus, pabėgėliai negali pamiršti karo siaubo. Ukrainietė dalinasi, kad ją kankina kaltė dėl tėvynėje likusių artimųjų. O jos dukros krūpčioja net nuo menkiausių garsų, primenančių karą, nors nuo fronto linijos nutolo per 1 tūkst. kilometrų.

Varšuvoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime su jų kolegomis amerikiečiais, pranešė Baltieji rūmai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas surengs retą vizitą už savo šalies ribų, ko gera, stiprėjant įsitikinimui, kad Kyjivo pajėgos įstengs atremti Rusijos kariuomenės puolimą.

Ukrainietė Kristina – karo pabėgėlė iš savo gimtosios šalies. Patirtas siaubas ir košmariški išgyvenimai lydi ne tik pačią moterį, bet ir jos sūnų, kuris būdamas dar tik berniukas patyrė didelę traumą, apie kurią Kristina pasakojo TV3 laidoje „Prieš srovę“. Kristina vis dar prisimena savo ramų, laisvą gyvenimą Ukrainoje, o šiuo metu būdama Lietuvoje nerimauja dėl savo motinos, kuri liko Lvive. „Kas dieną apie ją galvoju, aš bijau, kad nebombarduotų.

Vakarų šalių pareigūnai penktadienį įvardijo septynis Rusijos generolus, iki šiol žuvusius per karą Ukrainoje, taip pat dar vieną, nušalintą nuo pareigų. Vėliausia auka tapo generolas leitenantas Jakovas Rezancevas, Rusijos pietų karinės apygardos 49-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas, sakė vienas pareigūnas. Anksčiau šią savaitę Kremlius pranešė, kad nuo pareigų buvo nušalintas generolas leitenantas Vladislavas Jeršovas, 6-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmes asmenims, paskelbusiems „melagingos“ informacijos apie valstybės veiksmus užsienyje, Maskvos pajėgoms tęsiant karinę operaciją Ukrainoje. Remiantis įstatymu, kurį anksčiau šią savaitę savaitę priėmė parlamentas, galės būti skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės žmonėms, kurie skelbia „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos valstybės institucijų veiksmus užsienyje.

Susidūriau su Rusijos rūstybe dėl savo televizijos serialo „Occupied“, portale „The Guardian“ rašo Jo Nesbø, norvegų rašytojas, bestselerių romanų autorius, scenaristas ir muzikantas. Pasak jo, Kremlius žino, kad menas gali papasakoti tiesą apie karą, ir to bijo. Pateikiame visą autoriaus komentarą šia tema: 2015 metais Norvegijos televizijoje transliuotas pirmasis „Occupied“ sezonas. Seriale vaizduojama Rusijos okupacija Norvegijoje.

Rusija perkelia dalį kariuomenės ir karinės technikos į Ukrainą iš okupuotų Gruzijos teritorijų, praneša CNN, remdamasi Pentagono pareigūno informacija. Teigiama, kad JAV matė tam tikrą karių skaičiaus judėjimą iš Gruzijos.  Tūkstančiai Rusijos karių reguliariai dislokuojami kariniuose postuose Gruzijoje, Sirijoje ir Tadžikistane. Daugelis karinių pajėgų yra motorizuotų šaulių brigados.

Mariupolio mero patarėjas teigė, kad apie 600 žmonių galimai išgyveno kovo 16 d. Rusijos įvykdyta išpuolį, kai buvo subombarduotas dramos teatras, rašo CNN. Kiek anksčiau pranešta, kad mažiausiai 300 žmonių per okupantų išpuolį žuvo.  Iš viso Mariupolio dramos teatre slėpėsi apie 1,3 tūkst. žmonių.