jurgis jurgelis

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

Žinių radijas Generolas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis sako, kad valstybės paslapties nutekinimo byla rodo tarnybų nesusikalbėjimą. Šiuo atveju turima omenyje VSD ir Prezidentūrą. „Jeigu būtų susikalbėjimas tarpusavyje, ta informacija nebūtų nutekėjusi, o jeigu būtų ir nutekėjusi, būtų rasti būdai, kaip tai išspręsti be teismų, skandalų, pasiklausymų. Čia valstybinės institucijos neranda bendros kalbos.

Iš viso to, kas pastaruoju metu buvo viešai pasakyta apie Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą ir trečius metus nuo Seimo slepiamas 12 pažymų, aišku, jog parlamentinės demokratijos galia valstybėje dar ilgai bus nelabai galinga. Generolas Povilas Malakauskas, neseniai žadėjęs, kad jei tik pajus politikų nepasitikėjimą, pats trauksis iš pareigų, dabar sako puikiai vertinąs savo darbą ir niekur nesirengia išeiti.

Per rinkimus kandidatai į valdžią turi užpildyti specialias anketas ir pateikti apie save duomenis, kurie gali rūpėti rinkėjams. Tačiau mūsų valstybėje praktiškai nėra instrumentų, kad šios žinios apie kandidatus visada atitiktų tikrovę. Dažnai tai priklauso tik nuo kandidato sąžinės. Valstybė iš kandidatų reikalauja tik mažą dalį informacijos pateikti privaloma tvarka, o kitą dalį leidžiama surašyti savo nuožiūra.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataro rentą jos pageidavusiai buvusiai žemės ūkio ministrei Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei 65 metų Kazimirai Prunskienei. 5,5 tūkst. litų siekianti renta jai skirta nuo gruodžio 10-osios - nuo tos dienos K.Prunskienė neturi draudžiamųjų pajamų, o tai yra būtina sąlyga išmokai gauti. Rinkimus į Seimą spalį pralaimėjusi K.Prunskienė žemės ūkio ministrės postą paliko gruodžio 9-ąją.

Vyriausybė svarstys, ar skirti Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataro rentą jos pageidavusiai buvusiai žemės ūkio ministrei Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei 65 metų Kazimirai Prunskienei. Šis klausimas įtrauktas į trečiadienio ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę.

Nedirbančių Kovo 11-osios Akto signatarų renta nuo sausio 1-osios padidės dvigubai. Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašo, kad šios išmokos ėmė masinti vis daugiau buvusių politikų. „Rentai padidėjus nuo 2,3 tūkstančio iki 5,5 tūkstančio litų, norinčiųjų ją gauti tikrai netrūks“, - neabejojo parlamento Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė. Pirmųjų prašymų gauti solidžią išmoką Seimo buhalterijai ilgai laukti nereikėjo.

Iš naujo kilusiame triukšme dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) „žygdarbių“ nematomame fronte nebūtų nieko labai naujo – ir taip aišku, kad kontora seniai dirba sau vienai ir dar kokiam „valstybininkui“ ar kitokiam neaiškios prabos užsakovui reikalingus darbus.   „Valstybės saugojimas“ Kokios to „nematomojo“ mūsų žvalgų fronto kryptys? Viena už kitą bergždesnės.

Po rinkimų keičiantis valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei nežinios valanda artėja politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, šalyje tokių tarnautojų yra maždaug tūkstantis. Jų tarnystė automatiškai nutrūksta, kai baigiasi juos pasikvietusių ministrų įgaliojimų laikas ar Seimo narių kadencija.