istorikas

Pasvalio krašto muziejus pranešė liūdną žinią – mirė Albinas Kazlauskas: istorikas, kraštotyrininkas, žurnalistas, muziejaus kūrėjas ir ilgametis darbuotojas. Dzūkijos sūnus, kuris savo darbais daugybę metų pildė Pasvalio krašto istorijos aruodus. „Atsisveikinimas vyks sausio 31 d. (trečiadienį), 8–12 val. V. Vaišvilienės laidojimo namuose (Stoties g. 13, Pasvalys). Urna išnešama 12 valandą“, – teigiama pranešime.

Šiuo metu nėra susidariusi padėtis, dėl kurios karas Ukrainoje galėtų būti įšaldytas arba su Rusija būtų galima susitarti derybų keliu, teigia britų istorikas, karo ekspertas Timothy Gartonas Ashas. Jo nuomone, Europa turėtų atsibusti ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų Ukrainos pergalę. „Pirmiausia turime aiškiai suprasti, kas vyksta Ukrainoje. Nėra jokios aklavietės, dėl kurios konfliktas galėtų būti įšaldytas arba išspręstas derybų keliu, kaip naiviai tikisi kai kurie Vakaruose.

Iš antradienį prasidėsiančio NATO viršūnių susitikimo vieni tikisi istorinio sprendimo dėl Ukrainos narystės Aljanse, kitų lūkesčiai – santūresni, liečiantys kitas svarbias sritis: ginkluotės tiekimą, NATO rytino flango stiprinimą, Švedijos narystės problemą. Apie tai, ko galime ir turėtume tikėtis, laidoje „Dienos komentaras“ klausėme istoriko Algimanto Kasparavičiaus.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

Nuo balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas pradėjo eiti dr. Inga Zakšauskienė, praneša Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Inga Zakšauskienė 2015 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Vakarų radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“. Mokslinė dr. I. Zakšauskienės veikla apima Šaltojo karo, medijų istorijos, informacijos poveikio uždarose visuomenėse, informacinių karų temas.

Prieš kelias dienas miręs paskutinysis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas buvo vertinamas Vakaruose ir nekenčiamas Rusijoje. Na, o Baltijos šalys, Sakartvelas ar Azerbaidžano gyventojai šiam žmogui jautė „ypatingus“ jausmus. Tokius, kurių nesuprato nei Vakarai, nei Rusija. Nors M. Gorbačiovas savo laiku gavo Nobelio taikos premiją, taikiu lyderiu lietuviai, sakartvelai ar „juodojo šeštadienio“ aukų artimieji Baku, jo nelaikė.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

2022 m. birželio 27 d., eidamas 81 metus, mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, iškilus Lietuvos istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius, rašoma Vilniaus universiteto pranešime.  Algis Povilas Kasperavičius 1975 m. su pagyrimu baigęs Istorijos fakultetą, 1983 m. Maskvoje apgynė disertaciją iš XX a. Prancūzijos istorijos tematikos.

Įsakęs savo šalies kariams įsiveržti į Ukrainos teritoriją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuvedė Rusiją tiesiai į spąstus, sako buvęs lenkų disidentas Adamas Michnikas, nuspėdamas visišką V. Putino pralaimėjimą ir pabrėždamas, kad vėliau galbūt rasis galimybių Rusijoje imtis būtinų liberalių reformų įgyvendinimo.