infliacija

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

Kai šalyje siaučia rekordinė infliacija, malonus akibrokštas iš Klaipėdos. Miesto valdžia nusprendė nuo Naujųjų metų atpiginti keliones mieste viešuoju transportu. Tiesa, aiškėja, kad atpigs penktadaliu tik metinis bilietas. Tad klaipėdiečiai reikalauja piginti visus bilietus, ne tik metinius. O Vilniaus ir Kauno viešojo transporto valdytojai skundžiasi, kad iš bilietų ir taip surenka per mažai pinigų, tenka vežėjus dotuoti iš miesto biudžeto, tad apie pigesnius bilietus nenori nė girdėti.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

2022-ieji turėjo būti atokvėpio metai. Koronaviruso pandemija jau traukėsi iš mūsų kasdienybės ir atrodė, kad netrukus grįšime į įprastą sau gyvenimą. Bet viską pakeitė vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis apžvelgia besibaigiančius 2022 metus.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Lietuvos ekonomika kitais metais toliau augs. Tačiau infliacija, arba prekių ir paslaugų brangimas bus bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas.  Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje taip prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis prognozavo, kad kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,3 proc., o šiemetinis augimas sudarys 2,5 proc.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Gyventojai neslepia, kad nemokamų daiktų ieško atiduotuvėse ar socialinių tinklų grupėse ne tik dėlto, kad jiems rūpi ekologija. Tai yra dar vienas būdas sutaupyti, o artėjant šventėms ten nemokamai galima rasti ir dovanų. Daiktų dalijimosi centrų atstovės vardija, kad šiuo metu žmonės ieško šiltų drabužių, batų, o ilgiausiai naujų šeimininkų laukia vaikiški daiktai. Portalo tv3.lt skaitytoja Aušra pasakojo, kad namuose daro remontą.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,4 proc. – tiek pat, kiek ir Estijoje bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 21,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 23,1 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,1 proc., o vien euro zonoje – 10,1 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Pažaboti infliaciją siekianti JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir prognozuota, sulėtino savo pinigų politikos griežtinimo tempą ir bazinę palūkanų normą padidino puse procentinio punkto. Norma padidinta iki 4,25–4,5 proc. – aukščiausio nuo 2007 metų lygio. Per ankstesnius keturis posėdžius ji buvo didinta po 0,75 procentinio punkto. Tačiau JAV centrinio banko pareigūnai davė suprasti, kad jų pastangos atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką dar nesibaigia.

„Zara“ savininkė „Inditex“ trečiadienį pranešė, kad trečiąjį fiskalinių metų ketvirtį jos pelnas šoktelėjo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje poveikio verslo sąnaudoms. Grupė, kuriai taip pat valdo „Massimo Dutti“, pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos iki spalio 31 dienos uždirbo 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 1,23 mlrd. eurų per tą patį laikotarpį pernai.  „Factset“ apklausti analitikai taip pat tikėjosi 1,3 mlrd.

Infliacijos tendencijos parodys, ar Vyriausybės pastangos ją mažinti yra pakankamos, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, jog tai – pasaulinis reiškinys. „Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje.

Lenkija išvengs ekonominės recesijos, o infliacija 2023 metais turėtų smukti žemiau 10 proc., prognozuoja Lenkijos centrinio banko vadovas. Adamas Glapinskis tai pareiškė per praėjusios savaitės pabaigoje Varšuvoje įvykusią spaudos konferenciją, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir visuomeninis radijas. „Recesijos Lenkijoje nenumatome, bet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sulėtėti iki maždaug nulio. Mūsų prognozėmis, prieaugis sieks 0,7 proc.

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) šeštadienį vykusio tarybos posėdžio metu priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama aktyviau kovoti su infliacija. Dokumente įvardijami aštuoni ministrų kabinetui siūlomi veiksmai.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Frazė „mokėti už orą“ įgauna realų pavidalą – per metus trečdaliu augo organizuotų žygių kainos, brango ir maratonai. Infliacija, pasak žygių organizatorių, išpūtė jų organizuojamų renginių kainas, bet žmonės už orą ir miško taką brangiau mokėti nesibodi – už 50 savo kojomis nueitų kilometrų negaili ir 40 eurų.

Metinė infliacija lapkričio mėnesį, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 21,4 proc., o vidutinė metinė – 18,1 proc, pranešė Statistikos departamentas.  Tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) metinė infliacija buvo 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 procento.

Lietuvoje būtų prasminga atlikti analizę aiškinantis, ar aukštą infliaciją šalyje tikrai lėmė tik padidėję verslo veiklos kaštai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad tam tikra analizė būtų galima, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų kažkokį panašų analitinį darbą, manau, kad jis būtų prasmingas“, – ketvirtadienį per lrt televiziją kalbėjo G. Skaistė.

Brangstant maistui ir komunalinėms paslaugoms, infliacija Vengrijoje lapkritį toliau didėjo, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinė infliacija, spalį siekusi 21,1 proc., lapkritį pakilo iki 22,5 proc. ir buvo didesnė už ekonomistų prognozuotus 22,2 procento. Centrinio banko taikomą tikslinį 2–4 proc. lygį infliacija viršija nuo 2021 metų kovo. Metinės infliacijos rodiklis 20 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 1,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija išliko tokia pat kaip ir spalį – 21,8 proc., o vidutinė metų infliacija per mėnesį padidėjo nuo 15 proc. iki 16,2 procento. Per 11 šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 21,4 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,5 proc.), išlaidos būstui (1,1 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse trečią mėnesį iš eilės fiksuojama Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 22,9 proc. brangesnės nei pernai lapkritį. Latvijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 21,8 proc., Estijos – 21,3 procento.

Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu) siekė 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 proc., ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį ji buvo pasiekusi piką – 24,1 proc., spalį smuktelėjo iki 23,6 procento. Išankstiniu vertinimu, metinė infliacija lapkritį siekė 21,4 procento.  Mėnesio infliacija lapkritį (palyginti su spaliu) siekė 0,4 procento.

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Vyriausybė aiškina, kad neturi jokių svertų pažaboti kainų augimą. Visgi yra šalių, kurios tiria infliacijos priežastis ir aiškinasi, kiek prie jos prisideda godūs verslininkai. Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.

Metų infliacija Estijoje lapkritį sumenko iki 21,3 proc. nuo 22,5 proc. spalį. Prekės praėjusį mėnesį buvo 20,1 proc. brangesnės nei pernai lapkritį, o paslaugos per metus pabrango 23,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas – abi šios grupės suformavo po daugiau kaip 30 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį pakilo iki 10,7 proc. nuo 10,5 proc. rugsėjį, energijos išteklių kainų spurto veiksniui pastaraisiais mėnesiais silpstant, antradienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija spalio mėnesį užfiksuota 18 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto – iki 8,3 proc. Ne pati geriausia situacija ir už Atlanto – dalis JAV sektorių jau mažina darbuotojų skaičių, o, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, būtent Jungtinės Valstijos diktuoja ekonomines tendencijas visame pasaulyje. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija per mėnesį sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 21,4 proc. – tiek pat, kaip ir Estijoje. Didžiausia infliacija, Eurostato duomenimis, lapkritį buvo Latvijoje – 21,7 proc. Euro zonoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., visos ES vidurkio Eurostatas trečiadienį nepateikia.

Euro zonoje metų infliacija lapkritį sulėtėjo iki 10 proc., susitraukdama pirmą kartą per 17 mėnesių, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Vartotojų kainų augimas, kurį dar labiau paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kiekvieną mėnesį nuo praėjusių metų lapkričio pasiekdavo vis naują istorinį rekordą.