Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.
Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ar papildomos išmokos gelbės žmones, žiūrint į vis didėjančią infliaciją?
Manau, kad valstybė tikrai turėtų dar toliau didinti pensijas, nes infliacija kitais metais sulėtės, bet kainos vis tiek bus aukštesnės negu šiais metais, tik kainų augimo tempas bus gerokai lėtesnis.
Tai manau, kad jei valstybė gali – o valstybė šiuo metu tai tikrai gali – kelti pensijas, nes valstybės skola yra tikrai maža, rinkose valstybės skolinimosi kaina krenta, tai be abejo, valstybė tikrai turėtų pasistengti ir padėti pensininkams, o ypač tai daliai, kuri šiuo metu gauna mažesnes pensijas.
Galime daryti prielaidą, kad to padidinimo neužteks, žiūrint į galimą maisto kainų kilimą?
Manau, kad realu tikėtis, kad per visus kitus metus infliacija gali siekti maždaug 6-9 procentus, bet ji kitais metais bus labai nestabili. Mes matysime labai didelį infliacijos kritimą pirmą pusmetį dėl recesijos. Bet labai tikėtina, kad kitų metų pavasarį centriniai bankai nustos kelti palūkanas, rinkose situacija stabilizuosis, Kinija atšauks savo COVID-19 karantinus, kas leidžia tikėtis, kad kitų metų antrą pusmetį labai įmanomas ir tikėtinas dar vienas kainų šuolis.
Opozicija ir prezidentūra ragina, kad būtų atliktas tyrimas, kodėl pas mus tiek kyla maisto kainos. Yra kalbos, kad prekybininkai užsideda nemažą procentą. Tai net jei tai ir būtų nustatyta, ar mes turime kažkokius svertus, ar valstybė gali kažką padaryti, kad kainos būtų sumažintos?
Be abejo, kad gali. Bet aš manau, kad reikia fokusuotis ne į tyrimus, o į antiinfliacines priemones įmonėms. Valstybė tikrai galėtų kompensuoti didesnę dalį energetikos kainų padidinimo verslui. Atitinkamai, verslas tada turėtų mažiau motyvacijos kelti kainas. Nes esminės įtakos maisto ir kitų prekių ir paslaugų kainų augimui yra labai pakilusios energetikos kainos.
Bet neretai sakoma, kad prekybininkai užsideda nemažą dalį, o ta dalis yra nepagrįsta.
Aš labai netikėčiau tokiais argumentais, kadangi Lietuvos vartojimo rinka, mažmeninės prekybos rinka yra labai konkurencinga. Mes turime tinklus, kurie orientuojasi ir į mažesnes kainas, turime tinklų, kurie orientuojasi į aukštesnes kainas.
Tai konkurencija visur yra labai didelė ir sakyti, kad prekybininkai yra kalti ir jie užkelia labai didelę maržą, būtų nelogiška, nes tiesiog konkurencija Lietuvos rinkoje yra pakankamai didelė.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
