gyvybės draudimas

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę supurtė žinia apie privataus investicinio fondo galimai prarastas lėšas. Žmonėms, kurie kaupia lėšas per institucinius investuotojus, priima ilgalaikius sprendimus dėl nuoseklaus pinigų įdarbinimo, savo finansų planavimo, natūraliai kyla klausimas – kur investuoti saugu, kokią  investavimo politiką vykdo instituciniai investuotojai, įskaitant ir pensijų fondus bei gyvybės draudimo bendroves.

Norėdamas šviesti gyventojus, kad jie geriau suprastų investicinio gyvybės draudimo svarbą, Lietuvos bankas (LB) pradėjo mėnesį truksiančią informavimo kampaniją, skelbia LB.  LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad gyventojai turėtų geriau suprasti šį finansinį produktą. „Investicinis gyvybės draudimas turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl svarbu, kad gyventojas žinotų visas rizikas ir turėtų adekvačius lūkesčius.

Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

Kai dėl vienų ar kitų priežasčių pradedame svarstyti, ar sudaryti gyvybės draudimo sutartį, tenka išklausyti dvi priešingas nuomones. Apsidraudę arba anksčiau draudimo išmoką gavę šią mintį palaiko, o tokios sutarties neturintys – skeptiškai vertina jos naudą.

Šiemet Lietuvoje jau mirė 40 tūkst. gyventojų. Visus juos reikėjo vienaip ar kitaip palaidoti, o už šią paslaugą kažkas turėjo sumokėti. Kad nereiktų sukti galvos, kas mokės už jūsų laidotuves, šių paslaugų tiekėjai ir draudikai siūlo išeitį – laidotuvių draudimą.

Gyventojai, nusprendę įsigyti būstą su paskola, jį turi apdrausti, kitu atveju jie negaus būsto kredito. Taip pat bankų atstovai rekomenduoja drausti ir savo gyvybę. Tiesa, anot jų. šis draudimas nėra būtinas. Tačiau patys kreditų gavėjai pasakoja, kad bankai primygtinai siūlo gyvybės draudimą mainais žadėdami geresnes paskolos sąlygas. Prieš 3 metus būstą su šeima įsigijęs vilnietis Justas pasakojo, kad butą privalėjo apdrausti, kitaip būtų negavęs paskolos.

Dauguma Lietuvoje veikiančių ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančių draudimo įmonių atsižvelgė į Lietuvos banko (LB) poziciją dėl valdymo mokesčių susigrąžinimo, dėl to investicinio gyvybės draudimo klientai jau gauna didesnę naudą ir gali sukaupti daugiau lėšų.

Draudimo bendrovės ne visais atvejais investicinio gyvybės draudimo kryptis valdo taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas klientams, kaip tai įpareigoja Draudimo įstatymas, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta analizė.