g. vagnorius

Pirmą kartą už Vyriausybės vairo Gediminas Vagnorius stojo 1991 metais, kai jam tebuvo 33-eji. Iki šiol už jį nebuvo jaunesnio ministro pirmininko, kuriam, žinoma, teko dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis – Lietuvai paskelbus apie savo nepriklausomybę ir bandant tapti visapusiškai savarankiška. Buvęs premjeras pripažįsta, kad į politiką įžengė chaoso metu, kai teko dorotis ne tik su ekonominėmis blokadomis, sovietinėmis provokacijomis, bet ir nežinia, kaip klostysis Lietuvos ateitis.

Panašu, kad neseniai pavadinimą pakeitusi Darbo partija, virtusi Darbo partija (leiboristais), vėl vadinsis kitaip. Trečiadienį Darbo partija oficialiai patvirtino, kad susijungusi su „krikščionimis“ partija vėl vadinsis kitaip. Kol kas nėra aišku, koks bus galutinis „darbiečių“ pavadinimas, tačiau galimas variantas, kad bus paprasčiausiai sugrįžta prie senojo varianto, išbraukiant iš pavadinimo žodį „leiboristai“. Jungtuvės su apie 8 tūkst.

Po 2012 metų rudenį įvykusių Seimo rinkimų visų dėmesys sutelktas į naujai suformuotą valdančiąją daugumą, jos veiksmų analizę ir klaidų eskalavimą, stiprią opoziciją, kuri net užsimena apie šešėlinės Vyriausybės sudarymo galimybę, tačiau jau vargiai kas nors atsimena tas partijas, kurios labai norėjo patekti į Seimą, tačiau liko už borto.   Naujienų portalas Balsas.

Šalies valdantieji vakarų visuomenę neseniai nustebino probleminio Snoro banko turto necivilizuotu nusavinimu (esą visuomenės reikmėms), kai teisinėse valstybėse tokiais atvejais banko valdymas ir kapitalas perimamas ar, prireikus, jo veikla stabdoma išimtinai teisiniu keliu pagal įprastus bankų veiklos priežiūros įstatymus.

Krikščionių partija inicijuoja peticiją Europos Parlamentui ir Komisijai, reikalaujančią padidinti išmokas Lietuvos žemdirbiams 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui. Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius ir Seimo narys Jonas Ramonas. Jų teigimu, ūkininkų parašų rinkimas prasidės vasario 1 d. Žemaitijoje ir turėtų užtrukti iki kovo pabaigos.

Kiekvieni metai, minint sausio agresijos prieš Lietuvą dienas, visuomenei per žiniasklaidą išmetamos įvairios  to laikotarpio įvykių interpretacijos. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasisakyti, bet gal nereikėtų laisvai sukurti ir kitiems prirašinėti motyvų, kuriais remiantis buvo daromi vienoki ar kitokie veiksmai. Ypač, kai kalbama tik iš savo varpinės, o ne konkrečiai žinant faktus.

Artėja Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos valdymo pabaiga. Jau dabar dauguma politologų teigia, kad Tėvynės Sąjungos (TS) rinkiminė programa sužlugo, nes susidaro įspūdis, kad viskas buvo daroma atvirkščiai nei buvo žadėta. Kalbėdami apie tokias visuomenėje vyraujančias problemas, kaip valdžios atstovų ciniškas savanaudiškumas, konservatorių atstovai neretai elgiasi taip, tarsi ir jiems ta savybė būtų nesvetima.

BTV tiesioginiame eteryje buvo diskutuojama apie socioekonomines šalies tendencijas. Savaitraščio „Veidas“ ir „Prime Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad 87,4 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų krizės pabaigos vis dar nemato. Krizė baigėsi tik 7 proc. respondentų. Du trečdaliai apklaustųjų sako išleidžiantys viską, ką uždirba – buvo teigiama BTV.

Vyriausybei siūloma šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų. Ketvirtadienį tai numatantį Seimo rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ ketina pateikti Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.