Artėja Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos valdymo pabaiga. Jau dabar dauguma politologų teigia, kad Tėvynės Sąjungos (TS) rinkiminė programa sužlugo, nes susidaro įspūdis, kad viskas buvo daroma atvirkščiai nei buvo žadėta.
Kalbėdami apie tokias visuomenėje vyraujančias problemas, kaip valdžios atstovų ciniškas savanaudiškumas, konservatorių atstovai neretai elgiasi taip, tarsi ir jiems ta savybė būtų nesvetima.
TS atstovai – ciniški savanaudžiai?
Užtenka prisiminti kaip didžiajai tautos daliai vos suduriant galą su galu, Ministro pirmininko tarnybos vicekancleris Giedrius Kazakevičius ir jo pavaldinė Eglė Rimkutė išvyko į apie 40 tūkst. litų kainavusią komandiruotę į Naująją Zelandiją, kuri pasirodė buvusi net nereikalinga.
Taip pat verta prisiminti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasisakymą apie tai, kad ji nesupranta, kaip žmonės ryžtasi palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio valstybėje. Ar tokie pasisakymai neskatina dar didesnės emigracijos, kuri, beje, taip pat buvo apibrėžiama TS rinkimų programoje kaip viena didžiausių socialinių negerovių, su kuria bus tvarkomasi.
Daugelis TS pažadų rinkimų laikotarpiu liko pažadais. Į Balsas.lt klausimą „kodėl“ pabandė atsakyti politologas Tomas Janeliūnas.
„Konservatorių rinkiminė programa iš tikrųjų buvo išsamiausia lyginant su visomis kitomis partijomis, todėl natūralu, kad tų pažadų buvo bene daugiausia. Įgyvendinant tą programą, natūralu ir tai, kad didelė dalis negalėjo būti įgyvendinta vien todėl, kad pernelyg ambicingai skambėjo kai kurie ketinimai dar prieš rinkimus“, - svarstė jis.
T. Janeliūnas (nuotr. Elta)
Socialinis nepasitenkinimas tik augo
Faktai byloja, kad kalbos apie kovą su energetikos sektoriaus kainų šuoliais privedė tik prie dar didesnio kainų kilimo. Negana to, per dabartinę valdančiųjų kadenciją iki šiol nenukirpta nė viena energetikos projekto atidarymo juostelė.
Su socialine diferenciacija valdantiesiems taip pat nekaip sekėsi kovoti, turint omenyje visus silpniausius socialinius sluoksnius, kurie badauja ir dirba už minimumą, esantį žemiau skurdo ribos. Dabartinė Vyriausybė visiems šiems žmonėms gali pasiūlyti 50 litų pridūrimą prie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Daugelis ekonomistų šį „lašą jūroje“ vadina pasityčiojimu iš žmonių.
Anot T. Janeliūno, ryškiausias neatitikimas tarp konservatorių pažadų ir realybės yra būstų renovavimo srityje ir aukštojo mokslo sistemos įgyvendinime, ypač kalbant apie kreditų teikimą studentams, negalintiems, bet turintiems sumokėti už mokslą patiems.
Taip pat jis pabrėžė ir tai, kad krizės akivaizdoje valdantiesiems teko nepalankiai pakoreguoti finansavimo ir mokesčių politiką, užtat šeimos koncepcija iškart buvo perkeliama į praktiką taip, kaip ją įsivaizdavo konservatoriai.
Būstų renovacija „šiek tiek“ užtruko
TS vizija apie būstų renovaciją iš tiesų skambėjo patraukliai. „Siekdami ženklaus energijos taupymo efekto, laikomės principo, kad visi namai per trumpiausią įmanomą laikotarpį privalo būti renovuoti. /... / Renovavimo apimtis reikia sparčiai išplėtoti bent iki 2000 namų per metus“, – rašoma TS veiklos programoje.
Realybė tokia: iki šiol yra renovuota 370 namų, tačiau dabartinė Vyriausybė per trejus savo kadencijos metus renovavo tik kelias dešimtis namų.
Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius naujienų portalui Balsas.lt pasakė, kad iš visų Europos Komisijos (EK) viešųjų ir gyvenamųjų pastatų renovavimui skirtų lėšų buvo renovuoti tik viešieji pastatai, o gyvenamųjų būstų renovavimo programa net nebuvo pradėta.
Gediminas Vagnorius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
„Faktiškai yra apie 1 mlrd. litų nepanaudotų lėšų, kurios yra tiesiog įšaldytos. Šie pinigai galėtų sukurti keletą dešimčių tūkstančių darbo vietų. Manau, ši grubi administracinė sistema, nesugebanti paskirstyti gautų ES paramos lėšų, liudija apie nepatenkinamą valdymo būklę“, – tvirtino jis.
Laipsniškas sprendimų priėmimas
TS–LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma teisinosi, kad valdantiesiems rūpi ne tik projektų paleidimas, todėl jie nesiryžo iškart išleisti visų pinigų ir skirti 90% kompensacijas už būstų renovaciją, kad išsirikiuotų eilė norinčių ir būtų patenkinti tik spėjusieji į pirmąjį traukinio vagoną.
J.Razma (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
„Vyriausybė priima sprendimus laipsniškai, nustato iš pradžių mažesnį paramos dydį, žiūri, kaip vystosi procesai, mato, kad tikrai lėtai eina, todėl dabar jau siūlomas didinimas iki 30% visų bendrų išlaidų kompensavimo. Tikiuosi programa išjudės, bet negaliu sakyti, kad šis projektas nevykdomas, juk jau sukurti mechanizmai, nors tempas ir yra toks, koks ir mūsų netenkina šiai dienai“, – tikino jis.
Kova su ekonominiu nuosmukiu
Valdymo programoje taip pat buvo perspėjama dėl kylančio pavojaus, kad „ekonominio nuosmukio sąlygomis radikalus valstybės išlaidų apribojimas, nepaisant net ir augančių iždo pajamų, gali turėti visą ekonomiką dar labiau gniuždantį efektą“. Mūsų išrinktųjų darbo rezultatas – trigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje smukimas 2009 metų pradžioje.
Neverta minėti ir to, kaip griežta taupymo politika „tvirtino“ ryšį su valstybe, kurį taip stipriai akcentuoja konservatoriai.
Konservatizmo idėjų išsižadėjimas
G. Vagnoriaus manymu, TS vadovybė visiškai išsižadėjo savo rinkiminės programos ir jos net nepradėjo įgyvendinti. „Jie visiškai nusigręžė nuo savo programos, ne tik nuo rinkiminių pažadų, bet ir nuo įprastinės konservatorių programos, kuri turi būti paremta darbo motyvacija, ekonomikos skatinimu, o ne dalybomis, skirstymu ir atiminėjimu“, – dėstė savo nuomonę jis.
„Dabartinė Vyriausybė vykdo socialistinę ekonominę politiką, kuri neturi nieko bendro su konservatizmo nuostatomis“, – pridūrė pašnekovas.
Partijos blaivumas viską lemia
Balsas.lt paklaustas, kodėl konservatoriai nevykdo savo rinkiminių pažadų, politologas Lauras Bielinis svarstė, kad jie matyt planavo ekonomikos išėjimą iš krizės bendrai su visa Europa.
Politologas Lauras Bielinis (Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.)
„Bendras ekonominis srautas yra negatyvus, todėl jiems sunku pateisinti savo pažadus, o jų buvo pernelyg daug. Priešrinkiminiu laikotarpiu jiems bus labai sunku pasiteisinti, kad tiek daug prižadėjo, bet nieko neįvykdė“, – teigė jis.
Taip pat jis pabrėžė, kad kiekviena politinė jėga prieš rinkimus pažada šiek tiek daugiau nei turi potencialo padaryti. „Partijos blaivumas ir jos pačios blaivus požiūris į situaciją verčia nežadėti to, ko nėra“, – pabrėžė jis.
J. Razma pažadų nevykdymo neneigia
Paklaustas, kodėl TS nesilaiko pažadų, J. Razma paaiškino, kad ne vien TS sudaro koaliciją, todėl tenka atsižvelgti į koalicijos partnerių pastabas ir skirtingus požiūrius. Neva, būtent dėl to dalis partijos programos punktų nebegulė į bendrąją Vyriausybės programą.
„Dar viena priežastis – kai rašoma programa, dar nėra gerai žinomos visos sąlygos, kuriomis teks gyventi tuos ketverius metus. Mes nebuvome užsimerkę ir kalbėjome apie krizės požymius, bet jos gilumo niekas tuo metu nebuvo atskleidęs. Kritimas viršijo 15% nuo BVP, todėl kai kurių socialinių pažadų buvo neįmanoma įgyvendinti“, – sakė jis.
J. Razma neslėpė, kad TS turi nemažai priekaištų sau. „Suvokiame, kad trūko pastangų nuoširdžiai žmonėms išaiškinti priimamų ne visada palankių žmonėms sprendimų esmę, pagrindus ir aplinkybes, kuriomis esame priversti gyventi. Tenka apgailestauti, kad mums pritrūko jautrumo ir daugiau pastangų, stengiantis aktyviau bendrauti su žmonėmis ir parenkant tinkamus žodžius. Čia tam tikrų prarastų galimybių yra, nieko čia nepakeisi“, – tikino jis.
Per kitus rinkimus bus sunku
Vertindamas TS šansus per artėjančius rinkimus, T. Janeliūnas pabrėžė, kad nors konservatoriai ir buvo politiškai nuoseklūs, bet reitingai aiškiai rodo, kokios yra galimybės.
„Konservatoriai šiuo metu atsilieka nuo kitų partijų ir kitų metų rinkimuose jiems bus sunku pretenduoti į pergalę. Kitas klausimas, ar tai visuomenės nepasitenkinimas būtent konservatorių pažadų nevykdymu, ar didžioji dalis kaltės tenka lūkesčių atotrūkiui tarp visuomenės tikėjimo ir tos realybės, kuri mus ištiko 2008-2009 metais“, - svarstė politologas.
