finansų rinkos

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsimų pensininkų turto vertė išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Sukauptus pinigus gyventojai galės pradėti leisti tik sulaukę senatvės, nes pagal galiojančią tvarką II pakopoje sukauptą turtą galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus.

Finansų stabilumo valdyba (FSV), tarptautinis finansų rinkos reguliuotojas, pirmadienį pristatė strategiją, skirtą stebėti bitkoinų ir kitų kriptovaliutų keliamas rizikas pasaulinės ekonomikos stabilumui.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Su finansais dirbančios įmonės šiandien deda daug pastangų, kad visas vartotojams reikalingas paslaugas sutelktų į vieną vietą. Rinkos specialistai neabejoja, jog ši tendencija nesikeis ir greitai visus savo finansus valdysime išmaniuoju telefonu. Ir nors tai gerokai palengvins gyvenimą žmonėms, ekspertai perspėja, kad ne visos naujovės prigis, o nuo kibernetinių atakų visiškai apsaugotos sistemos taip pat veikiau yra utopija.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Tokijo vertybinių popierių rinka smuko daugiau nei 8 proc. po to, kai negalutiniai rezultatai parodė, kad britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Skelbiama, kad rinkoje fiksuojamas stambiųjų kompanijų, kaip „Toyota“, akcijų „laisvasis kritimas“. Tokijo vertybinių popierių biržos indeksas „Nikkei 225“ smuko 8,3 proc. iki 14890,56 punkto, tačiau vėliau atgavo šiek tiek prarastų pozicijų. „Topix“ indeksas krito 8,16 proc. iki 1192,80 punkto.

Rusijos ir Rytų Europos finansų rinkos palankiai sutiko pirminius sėkmingai įvykusių Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus. Rinkimuose, kuriuose, manoma, dalyvavo daugiau kaip 60,3 proc. rinkėjų, laimėjo provakarietiškų pažiūrų milijardierius Petras Porošenka. „Danske Bank“ prognozuoja, kad tokie rezultatai turės labai teigiamos įtakos ne tik Centrinės ir Rytų Europos, tačiau ir Rusijos bei Ukrainos finansų rinkoms. Tokį požiūrį lemia keli dalykai.