dyzeliniai automobiliai

Tarp lietuvių pamėgtų automobilių populiariausios išlieka tos pačios trys markės. Tačiau tendencijos, panašu, po truputį keičiasi. Dyzeliniai automobiliai ir toliau sudaro didžiausią automobilių parko dalį, tačiau jų skaičius pamažu traukiasi. Lietuvos automobilių pardavimų skelbimuose ir paieškose vis dar dominuoja „Volkswagen“, „Audi“ ir BMW automobiliai.

Vokietijos federalinis teisingumo teismas (BGH) pirmadienį, pritaręs svarbiam Europos teismo sprendimui, atvėrė kelią tolesniems ieškiniams dėl kompensacijų išsireikalavimo iš automobilių gamintojų, įdiegusių neteisėtą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų apdorojimo programinę įrangą.

Šiemet sausį-spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 123,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 0,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinis jų amžius siekė 11,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 68,2 proc., kai prieš metus – 70 procentų. Šalyje buvo 163,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 0,3 proc.

Automobilių rinką paveikė tiek buvusi pandemija, tiek Rusijos karas prieš Ukrainą. Todėl jos atsigavimo ženklų kol kas nematyti. Priešingai – pirkėjai susiduria su kylančiomis kainomis ir automobilių trūkumu. Naudoti automobiliai pabrango daugiau nei 30 proc. Naudotas automobilis šiuo metu vidutiniškai kainuoja 8,4 tūkst. eurų. Automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt išanalizuotais duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 79,2 tūkst.

Dar viena kišenę ploninanti žinia dyzelinių automobilių savininkams – nuo 2023-ųjų turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Premjerė jau patvirtino, kad po gerų metų planuoja didinti dyzelino akcizus. Iki šiol jie yra mažesni nei benzino, o tokia politika esą būtent ir skatina vairuotojus rinktis taršesnius automobilius.

Europos Sąjungoje (ES) pirmąjį šių metų ketvirtį dyzelinių automobilių pardavimai smuko, sudarydami tik 23,2 proc. visų parduotų automobilių skaičiaus, palyginti su 30 proc. rodikliu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo penktadienį paskelbti automobilių gamintojų asociacijos duomenys. „Hibridinės elektrinės transporto priemonės sudarė 18,4 proc.

„Daimler“, kuriam priklauso „Mercedes-Benz“ bei tuo pačiu gamina sunkvežimius, mikroautobusus ir autobusus, iš pradžių skelbė, kad iki 2022 metų atleis tūkstantį darbuotojų, bet vėliau paaiškėjo, kad skaičiai bus kur kas didesni. Aukščiausios klasės ir prabangių automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ jau kiek anksčiau skelbė apie planus atleisti 1100 darbuotojų ir taip sutaupyti milijardą eurų.

Kai kurių šalies didžiųjų miestų valdžios atstovai skeptiškai vertina Aplinkos ministerijos siūlymą riboti dyzelinių automobilių eismą miestuose nuo 2020 metų. Aplinkos ministerijos registruotame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Dyzelinių automobilių „Volkswagen“ savininkai, turintys taršos rodiklius klastojančius automobilius, kompensacijų turės ieškoti užsienio teismuose. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, jog Lietuvos vairuotojai tam turi nedaug laiko. „Lietuvos vartojams reikia susigriebti. Jie turi laiko, bet jau nebedaug. Europinėje erdvėje atsirado viena teisinga strategija.