Donaldas Trumpas

Zelenskis ragina Trumpą pasinaudoti susitikimu su Xi Jinpingu ir spausti Kiniją neberemti Rusijos, tačiau Pekino darbotvarkėje – visai kiti tikslai. Ar Trumpas iš tiesų pasirinks Ukrainą, kai svarstyklės krypsta į prekybos sandorius su Kinija? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr.

Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Xi Jinpingas supranta, kokie bus padariniai, jei Kinija įsiverš į Taivaną, tačiau atsisakė konkrečiai pasakyti, kad JAV gins salą, rodo sekmadienį „CBS News“ transliuoto interviu ištrauka. D. Trumpas sakė, kad apie Taivaną apskritai nebuvo kalbama, kai jis ketvirtadienį Pietų Korėjoje susitiko su Kinijos prezidentu. Tai buvo  pirmasis per šešerius metus jų susitikimą akis į akį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pagrasino Nigerijos vyriausybei kariniais smūgiais, kaip priežastį įvardydamas tai, kad islamo teroristai šioje Vakarų Afrikos šalyje esą žudo krikščionis.

JAV kariuomenė Karibų jūroje surengė dar vieną mirtiną smūgį, nukreiptą į laivą, kuris tariamai buvo prikrautas narkotikų, šeštadienį paskelbė Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas. Per ataką žuvo trys vyrai, socialiniame tinkle „X“ parašė P. Hegsethas ir kartu pridūrė, kad smūgis buvo suduotas tarptautiniuose vandenyse, o JAV karinis personalas nenukentėjo. Siekdamas pateisinti šį smūgį, P. Hegsethas rėmėsi nepatikslintomis žvalgybos išvadomis.

Rusija prisijungė prie JAV ir viešai atsitraukė nuo minties surengti asmenines prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino derybas, skirtas aptarti karą prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šią savaitę paskelbė apie povandeninio autonominio aparato „Poseidon“ su branduoline jėgaine bandymus praėjus kelioms dienoms po to, kai jis papasakojo apie bandomąjį sparnuotosios raketos „Burevestnik“, taip pat su branduoliniu varikliu, paleidimą.

Amerikos žiniasklaida skelbia, kad Pentagonas dar praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą raketų „Tomahawk“ perdavimui Ukrainai – Amerikos atsargoms tai esą nepakenks. Tačiau reikia Donaldo Trumpo politinio sprendimo. O amerikietiškų raketų laukiantys ukrainiečiai laiko nešvaisto – šią naktį neveikė dalis Rusijos oro uostų, pamaskvėje dingo elektra, o Ukrainos žvalgyba skelbia susprogdinusi svarbų okupantų armijos naftotiekį netoli Maskvos.

Jungtinės Valstijos į vėliau šį mėnesį Brazilijoje vyksiančią Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferenciją (COP30) nesiųs jokių aukščiausio rango pareigūnų, šeštadienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Pastaruoju metu Baltijos šalių regione daugėja nerimą keliančių incidentų. Pasienyje fiksuojami vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, vis dažniau trikdomi GPS signalai, o dronai be leidimo kerta NATO sienas.

Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad pastarąjį kartą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ Izraeliui perdavė ne dingusių įkaitų, o kitus kūnus. „Hamas“ Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) penktadienio vakarą perdavė tris kūnus. Juos ištyrė Izraelio teismo medicinos institutas. Anksčiau Izraelyje kildavo pyktis, kai palestiniečiai atiduodavo kitus, o ne įkaitų, palaikus. Izraelio vyriausybė iš karto nepakomentavo, kokių veiksmų dėl to gali būti imamasi.

Pasauliui susitelkus į Rusijos provokacijas Europoje ir karus Ukrainoje bei Gazoje – Kinija rado būdą paveikti Vakarus. Pekinas paskelbė apribojimus retųjų elementų eksportui, kurie būtini vakarietiškų ginklų gamyboje, nors vėliau šią savaitę pavyko susitarti, kad Kinija elektronikos, automobilių ir gynybos gamyboje reikalingų retųjų metalų tiekimą JAV pratęstų metams. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šeštadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu. Susitikimas įvyko Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo APEC paraštėse. Xi Jinpingas pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį apsilankė P. Korėjoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat dalyvavo APEC forume, bet pasiekęs susitarimą dėl prekybos su Kinija ketvirtadienį išvyko.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney šeštadienį teigiamai įvertino įvykusias derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, apibūdindamas jas kaip „lūžio tašką santykiuose“. Premjeras nurodė, kad susitikimo metu iškėlė tokias keblias temas kaip užsienio šalių kišimasis į Kiniją.

Vizito Japonijoje metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas akimirką atrodė pasimetęs, rašo „The Independent“. Priėmimo ceremonijos metu naujoji Japonijos premjerė Sanae Takaichi vedė D. Trumpą po iškilmių salę, kur buvo susirinkę garbingi svečiai ir kariai. Vienu metu D. Trumpas stabtelėjo prie JAV ir Japonijos vėliavų, akimirką paliko Japonijos premjerę. Dar du kartus S. Takaichi turėjo parodyti D. Trumpui, kur eiti, kadangi jis atrodė pasimetęs.

Pietų Korėjoje susitikę Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas sudeda ginklus prekybos kare. Amerika mažina muitų tarifus kiniškoms prekėms, o Pekinas įsipareigoja pirkti daugiau amerikietiškos žemės ūkio produkcijos ir ateinančiais metais tieks Amerikai retuosius žemės metalus. D. Trumpas susitikimą vadina puikiu ir draugišku, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad tokia draugystė ilgai neužsitęs.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pentagonas uždegė Baltiesiems rūmams žalią šviesą tiekti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, skelbia CNN. Pranešama, kad sprendimas priimtas įvertinus, jog tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms. Galutinis sprendimas – Trumpo rankose  Galutinį politinį sprendimą priimti turės Donaldas Trumpas. Apie tai leidiniui patvirtino trys su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Europos pareigūnai.

JAV vyriausybės uždarymas penktadienį priartėjo prie antrojo mėnesio ir jo sukeltas skausmas greitai plinta – federaliniai darbuotojai nebeturi pinigų, parama maistu išnyko, o milijonai amerikiečių nukentėjo atsidūrę kryžminėje ugnyje. Tai, kas spalio 1 dieną prasidėjo kaip antraeilis skandalas Vašingtone, virto lėta viešųjų paslaugų griūtimi ir augančiu ekonominiu sukrėtimu, kai federalinės įstaigos nedirba, o prezidento Donaldo Trumpo vyriausybės veikla įstrigusi.

Rusija pastaraisiais mėnesiais atakavo Ukrainą kruizinėmis raketomis 9M729 – tai slaptas projektas, dėl kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atliks branduolinius bandymus, jei tai darys kitos šalys, tačiau ir vėl nepatikslino, kokio tipo bandymus jis turi omenyje. „Mes atliksime keletą bandymų, taip, ir kitos šalys tai daro. Jei jos tai darys, tai darysime ir mes“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams „Air Force One“ lėktuve, atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą.

Nacionalinė gvardija, anot žiniasklaidos, JAV sostinėje Vašingtone liks dar kelis mėnesius. Jos karių  dislokavimas pratęstas iki vasario pabaigos, pranešė kelios amerikiečių žiniasklaidos priemonės, remdamosi informuotais šaltiniais. JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas esą šią savaitę nurodė trims mėnesiams pratęsti pajėgų buvimą Vašingtone. Anot pranešimų, šiuo metu sostinėje dislokuota daugiau kaip 2 tūkst. 300 Nacionalinės gvardijos karių.

Ukraina ir jos sąjungininkai bendromis jėgomis rengia taikos planą, kuris nuguls viename dokumente; atskirų šalių siūlomų alternatyvių „planų“ nėra. Šią žinią paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „RBC-Ukraine“. Pasak A. Jermako, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie tariamus alternatyvius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių „planus“. „Nėra skirting...

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia stabdys į Kaliningradą tranzitu vežamus šių bendrovių krovinius, penktadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. LTG portalui teigė, kad laikysis užsienio partnerių rekomendacijų ir taip sieks valdyti verslo rizikas.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymas pradėti branduolinių ginklų bandymus buvo atsakingas žingsnis. „Turime turėti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę. Tai yra mūsų atgrasymo pagrindas, – pareiškė P. Hegsethas. – Supratimas ir bandymų atnaujinimas yra gana atsakingas, labai atsakingas būdas tai pasiekti.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį per aukšto lygio derybas Malaizijoje pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra „nesustabdoma istorijos tendencija“. Šiuos komentarus, apie kuriuos pranešė Pekinas, Kinijos gynybos ministras išsakė Kvala Lumpūre vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikime susitikęs su kolega iš JAV Pete‘u Hegsethu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

JAV įvedus sankcijas, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro patiria sunkumų gauti atlyginimą, ketvirtadienį sakė jo advokatas.  G. Petro, jo žmona, vienas jo sūnų ir vidaus reikalų ministras neseniai buvo įtraukti į JAV iždo departamento juodąjį sąrašą. Baltieji rūmai kaltina G. Petro negebėjimu kovoti su narkotikų prekeiviais. Sankcijos įšaldė jų turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir neleidžia bendradarbiauti su įmonėmis, susijusiomis su JAV.

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį Malaizijoje vyksiančio viršūnių susitikimo metu savo JAV kolegai Pete'ui Hegsethui sakė, kad abi šalys turėtų kurti pasitikėjimą, pranešė Pekinas.

JAV atšaukė planuotą prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Budapešte po to, kai iš Kremliaus sulaukė memorandumo, kuriame išdėstyti bekompromisiai reikalavimai Ukrainos atžvilgiu, rašo portalas „TVP World“, remdamasis penktadienį dienraštyje „Financial Times“ paskelbta informacija.

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis jau nustatė prioritetinius naujos „tolimojo nuotolio sankcijų“ bangos, kuri bus įgyvendinta artimiausiu metu, taikinius. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis apie tai paskelbė tinkle „Telegram“ po susitikimo su aukščiausiais saugumo pareigūnais, įskaitant SBU vadovą Vasylį Maliuką ir užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Olehą Ivaščenko.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Jungtinės Valstijos gali sukelti naują branduolinių įtampų bangą. „The New York Times“ skelbia, kad Donaldo Trumpo sprendimas atnaujinti branduolinių ginklų bandymus gali tapti pavojingu signalu Rusijai ir Kinijai – esą tai suteiktų joms visišką laisvę daryti tą patį. Ekspertai perspėja: toks žingsnis susilpnintų dešimtmečius galiojusį branduolinio neplatinimo režimą ir dar labiau pagilintų nepasitikėjimą tarp pasaulio galybių.

JAV karinis laivas, keturias dienas stovėjęs Trinidade ir Tobage, per šūvio atstumą nuo žemyninės Venesuelos, kuri jo buvimą pavadino „provokacija“, ketvirtadienį išplaukė, kaip ir buvo planuota, praneša AFP. JAV karo laivas „USS Gravely“ į Trinidadą ir Tobagą atplaukė sekmadienį, taip paaštrindamas diplomatinį ginčą su Karakasu dėl JAV karinės veiklos Karibų jūros regione.

Kelios dienos be kontrabandinių balionų ir valstybės vadovai džiaugiasi išsprendę bei suvaldę šią krizę. Tiesa, pripažįsta, kad viskas gali vėl kartotis iš naujo, nors premjerė Inga Ruginienė sako, kad jau gauna pirmuosius signalus iš Aliaksandro Lukašenkos režimo. Jų nedetalizuoja, bet pranešė, kad kitas signalas, iš Varšuvos, informavo, jog lenkų sprendimas atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, atidedamas. Tiesa, patys lenkai patikslino, kad atidėtas tik kelioms savaitėms.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įvestos sankcijos Rusijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra stiprus signalas jautriausiam Kremliaus režimo sektoriui, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. Pasak jo, Vašingtono sprendimas rodo, kad spaudimas iš Vakarų – auga.  „Tai yra labai svarbu žingsnis į priekį.

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias, nes infliacija yra suvaldyta, o ilgą laiką sunkumus patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo liepos toliau išlaiko ties 2 proc. Infliacija pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ties ECB nustatyta 2 proc.

„Laisvosios Azijos radijas“ (RFA), beveik prieš tris dešimtmečius įkurtas informuoti apie Kiniją ir kitas Azijos šalis, kur nėra nepriklausomos žiniasklaidos, trečiadienį pareiškė, kad JAV vyriausybei nutraukus finansavimą turės nutraukti ir savo veiklą. Transliuotojas jau atleido arba išleido atostogų daugiau kaip 90 proc.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ketinant sumažinant karių skaičių Europoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) pakomentavo, ar tai palies Lietuvą. Rumunija ir jos sąjungininkės buvo informuotos apie Jungtinių Valstijų sprendimą sumažinti savo kariuomenės dydį Europoje, rašo „DC News“. Planuojama, kad JAV sumažins savo karių skaičių Rumunijoje nuo 1700 iki 900–1000. Pranešama, kad tai yra JAV karinių pajėgų pertvarkymo pasaulyje dalis.

 Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos neseniai atlikti ginklų bandymai nebuvo branduoliniai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Jungtinėse Valstijose atnaujinti branduolinius bandymus. „Tai jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip branduolinis bandymas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pastarosiomis dienomis Rusijos atliktus dviejų ginklų, galinčių nešti branduolinę galvutę, bandymus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ketvirtadienį išsakyti komentarai, kuriais užsiminta, kad Jungtinės Valstijos atnaujins branduolinių ginklų bandymus, rodo, kad dešimtmečius trukusi Amerikos politika dėl atominės bombos keičiasi.  Kita vertus, tai vyksta tuo metu, kai Vašingtono konkurentai patys atlieka branduolinius bandymus ir plečia savo ginklų arsenalą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sakė, kad Vašingtono ir Pekino pareigūnai susitiks aptarti galimo abiejų šalių „energijos susitarimo“. „Kinija (...) sutiko, kad jie pradės Amerikietiškos Energijos pirkimo procesą“, – po derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainoje buvo sužeista 11 žmonių, daug šalies gyventojų liko be elektros, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad Rusija per atakas nusitaikė į gyvenamuosius pastatus.  „Per priešo puolimą prieš Zaporižią sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 11“, – platformoje „Telegram“ teigė Ivanas Fedorovas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą spjaudosi grasinimais Vakarams. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas trečiadienį pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį.